Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14726-944/2016 pagal G. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

G. V. pateikė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad jos sunki materialinė padėtis. Pajamos nedidelės, neturi transporto priemonių, santaupų. Greitai realizuoti asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto negali, nes jai priklauso tik dalis turto, turtas yra atokioje vietovėje. Už ieškinį mokėtina 764 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 100 Eur dydžio žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi atmetė G. V. prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė terminą sumokėti 664 Eur žyminį mokestį arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Sprendė, kad pateikti duomenys nepatvirtina G. V. sunkios turtinės padėties, dėl kurios teismas galėtų atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu G. V. prašo panaikinti nutartį, prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino žyminio mokesčio reikšmę. Tai užkerta kelią kreiptis į teismą ne tik dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, bet ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Tokio pobūdžio bylose prioritetas turtėtų būti suteiktas ne atsakovo interesų, o nepilnamečių vaikų interesų apsaugai. Pagal Konstitucijos 30 straipsnį kiekvienas asmuo, net ir neturėdamas lėšų, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškinys pareikštas pagrįstai, juo siekiama apsaugoti sutuoktinės ir nepilnamečio sūnaus interesus. Atsakovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, yra linkęs smurtauti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis patvirtina, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose su pistoletu grasino nužudyti šalių sūnų L. V.. Teismas nepagrįstai sprendė, kad G. V. nepateikė įrodymų dėl jos sunkios turtinės padėties, tokios išvados nemotyvavo. G. V. gauna 533,81 Eur darbo užmokesčio, kitų pajamų neturi, viena išlaiko nepilnametį sūnų (12 m.). Kartu su G. V. šeimoje gyvena pilnametis sūnus, prie kurio išlaikymo prisideda. Gaunamų pajamų nepakanka išlaikyti vaiką, pačiai oriai gyventi, materialiai remia artimi giminaičiai. AB SEB banko sąskaitos likutis 113,99 Eur. Ieškiniu prašė iš Sodros išreikalauti duomenis apie atsakovo darbinę veiklą. Šie duomenys patvirtintų, jog atsakovas apie 10 metų niekur nedirba, neprisideda prie nepilnamečio sūnaus ir namų ūkio išlaikymo. G. V. geros turtinės padėties nepatvirtina sutuoktinių turimas nekilnojamasis turtas. Jo negali realizuoti, jis turto padalijimas yra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas nesutinka turto parduoti. Nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), yra šeimos būstas. G. V. negali realizuoti asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Šį turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, jai priklauso 1/3 dalis. Turtas yra atokioje vietovėje, rinkoje nepaklausus.Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas. Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymas nedraudžia kreiptis į teismą su prašymu priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nenutraukus santuokos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 dalį už kiekvieną ieškinį ar pareiškimą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 eurų. CPK 83 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas (CPK 178 straipsnis). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/ mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant pagrindui, žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad ne ribotų, o suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pateikti duomenys nepatvirtina apeliantės sunkios turtinės padėties. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė dirba vyriausiąja bibliotekininke (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestį 2015 m. lapkričio mėnesį sudarė 549,56 Eur, šiuo metu – apie 533,81 Eur per mėnesį. Nėra viešai prieinamų registrų duomenimis pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė gauna kitokios kilmės pajamas (pvz., iš VSDFV – apie išmokas, iš Nekilnojamojo turto registro – apie turto nuomą, kito turto pardavimą prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ar kt.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš apeliantės AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. gegužės 13 d. einamosios sąskaitos likutis yra 113,99 Eur. Apeliantės vardu nėra registruota transporto priemonių. Šalys santuokoje įgijo butą ir žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra jų ir nepilnamečio bei pilnamečio vaikų gyvenamoji vieta. Logiška manyti, kad, kreipusis į teismą dėl šio turto padalijimo tarp sutuoktinių, žyminio mokesčio sumokėjimo tikslu jo realizacija negalima. Apeliantės galimybių sumokėti žyminį mokestį iš asmeninių lėšų šiuo metu nepatvirtina ir asmeninės nuosavybe teise turima 1/3 dalis žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šią valdą sudaro 0,6500 ha žemės sklypas, kuriame yra 126 metų senumo, apie 80 kvadratinių metrų ploto, 1549 Eur vertės rąstinis gyvenamasis namas ir du 1930 m. pastatyti ūkiniai pastatai. Ši valda bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims paveldėtojams. Nėra duomenų apie tai, jog iš jos apeliantė gauna pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvardinti turtinės padėties rodikliai leidžia spręsti apie apeliantės galimybę pragyventi (patenkinti įprastinius kasdienius būtinus poreikius), o ne apie pakankamumą piniginių lėšų, iš kurių ji, kreipusis į teismą, galėtų sumokėti visą žyminį mokestį. Nustatyta, kad ieškinio sumą 24108 Eur sudaro turtinis reikalavimas padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, taip pat neturtinis reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 764 Eur (723+41). G. V. sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į nutarties 10 punkte nurodytus argumentus dėl jos turtinės padėties, prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pripažintinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju netinkamai įvertino duomenis dėl ieškinį pateikusio asmens turtinės padėties, todėl nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atleisti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 664 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.