- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- N-62-1349-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00208-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnyje numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog A. B. nagrinėjant V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį Kupiškio rajono apylinkės teisme 2010 m. gegužės 25 d. vykusiame posėdyje, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, jog 2010 m. gegužės 2 d., po pietų, Šepetos kaime automobilį vairavo ne V. B., o jis, įrodo: paties A. B. prisipažinimas, jog taip norėjo padėti draugui, rašytinė bylos medžiaga. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 1000 Lt baudą jos mokėjimą išdėstant 10 mėnesių, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, A. B. asmenybę ir turtinę padėtį (nebaustas, su tėvais gyvenantis profesinės mokyklos moksleivis, nedirba).
II.
Nesutikdamas su Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu, A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog duodant parodymus V. B. byloje jam nebuvo išaiškintos melagingų parodymų davimo pasekmės, be to, teismas detaliai nenagrinėjo tokių parodymų davimo priežasties. Teigia, jog melagingus parodymus davė dėl manipuliavimo, t. y. dešimčia metų už jį vyresnis V. B. paprašė būti liudytoju ir prisiimti kaltę, nes jis neturi teisės vairuoti, taigi nėra ir ką atimti. Tvirtina, jog jam tiesiogiai nebuvo grasinta, tačiau jis jautė aiškų psichologinį spaudimą. Taip pat nurodo, jog teismas netaikė ATPK 30¹ straipsnio, nors jo šeima susideda iš šešių asmenų, o dirba tik vienas tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. kaltė, padarius ATPK 187² straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
A. B. jam inkriminuotą pažeidimą neigia tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, be to, paskirta nuobauda per griežta.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, paties apelianto paaiškinimais. Pabrėžtina, jog skirtingai nei teigia apeliantas, jam 2010 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje teisėja išaiškino melagingų parodymų davimo pasekmes, A. B. pasirašė ir patvirtino žodžiu savo pasižadėjimą duoti teismui teisingus parodymus (b. l. 2 – 4), o apeliacinio skundo teiginiai apie tai, jog jam buvo daromas psichologinis spaudimas duoti atitinkamus parodymus, bylos medžiaga nepagrįsti. Atvirkščiai, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. B. draugavo su V. B., jokių nesutarimų neturėjo ir tai patvirtino ne tik 2010 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu, bet ir pasiaiškindamas dėl nagrinėjamo pažeidimo.
Dėl apelianto teiginių, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio, pasakytina, jog minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o šiuo atveju to nėra. Pabrėžtina, kad į asmens nuoširdų gailestį, asmenybę, šeiminę ir turtinę padėtį apylinkės teismas atsižvelgė parinkdamas minimalią ATPK 187² straipsnio sankcijoje numatytą baudą, kurios mokėjimą išdėstė, todėl dar kartą minėtas aplinkybes vertinti kaip lengvinančias - nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), kas, turint omeny apelianto jauną amžių – 1991 m. gimimo, šiuo atveju itin aktualu.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.