Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo Z. V. (Z. V.) ir jo gynėjo advokato Albino Januičio (toliau tekste - gynėjas) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis, jis subūrė organizuotą grupę kartu su I. Ž., V. Ž., R. M. (M.) ir tyrimo nenustatytais asmenimis iš Baltarusijos Respublikos, ir būdamas organizuotos grupės, skirtos daryti sunkius nusikaltimus, kontrabandos būdu gabenti ir neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, organizatoriumi bei vadovu, surado nusikalstamų veikų priemones, paskirstė organizuotos grupės nariams konkrečias užduotis ir vaidmenis, koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, o būtent: gavo ir perdavė organizuotos grupės nariams mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis, kurių abonentiniai numeriai +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), ir būdamas Vilniuje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 2 d. kontaktavo mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris +(duomenys neskelbtini) su organizuotos grupės nariais: tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Baltarusijos Respublikos, kurio mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), I. (I.) Ž., kurio mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), V. (V.) Ž., kurio mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), R. M., kurio mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), koordinavo pastarųjų veiksmus bei susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Baltarusijos Respublikos, kad pastarasis 2014 m. liepos 2 d. apie 20.00 val. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką perneš dėžes su cigaretėmis: 8000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 4000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, 2950 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokesčius, viršija 250 MGL ir sudaro 35165,86 EUR, taip išvengiant muitinės kontrolės, o I. Ž. perims šias kontrabandos būdu per valstybės sieną pergabentas cigaretes ir padedant bendrininkams V. Ž. ir R. M. gabens jas į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą.

Be to, Z. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis, subūrė organizuotą grupę kartu su I. Ž., V. Ž., R. M. ir tyrimo nenustatytais asmenimis iš Baltarusijos Respublikos, ir būdamas organizuotos grupės, skirtos daryti sunkius nusikaltimus, kontrabandos būdu gabenti ir neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, organizatoriumi bei vadovu, surado nusikalstamų veikų priemones, paskirstė organizuotos grupės nariams konkrečias užduotis ir vaidmenis, koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, o būtent: pažeidžiant nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, gavo ir perdavė organizuotos grupės nariams mobiliojo ryšio telefonus, kurių abonentiniai numeriai +(duomenys neskelbtini); +(duomenys neskelbtini); +(duomenys neskelbtini), būdamas Vilniuje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 2 d. kontaktavo mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris +(duomenys neskelbtini) su organizuotos grupės nariais, bei jam pačiam būnant netoli nusikaltimo vietos, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, nuo 2014 m. liepos 2 d. 20.00 val. iki 2014 m. liepos 2 d. 20.30 val. kontaktavo mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris +(duomenys neskelbtini) su tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Baltarusijos Respublikos, kurio mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), I. Ž., kurio mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), R. M., kurio mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini) 6, V. Ž., kurio mobiliojo ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), nurodė V. Ž. ir R. M., būnant netoli nusikaltimo vietos stebėti ir saugoti aplinką bei telefonu informuoti bendrininkus apie pastebėtus pasienio pareigūnų automobilius, taip pat davė I. Ž. automobilį „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) ir nurodė perimti bei sukrauti į pastarojo vairuojamą automobilį „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) iš tyrimo metu nenustatyto asmens iš Baltarusijos Respublikos 2014 m. liepos 2 d. apie 20.00 val. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu pergabentas dėžes su cigaretėmis, po ko I. Ž. sukrovus dėžes su cigaretėmis į pastarojo vairuojamą automobilį „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) o V. Ž. ir R. M. stebint ir saugant aplinką, I. Ž. vairuojant automobilį „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) bei pakeliui paimant į minėtą automobilį V. Ž., jis (Z. V.) lydėjo automobilį „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) su cigaretėmis, t. y. važiavo priekyje automobiliu „Škoda Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini) nuo valstybės sienos prieigų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą keliu Turgeliai-Šalčininkai, Šalčininkų miesto kryptimi, tokiu būdu organizavo neteisėtą gabenimą akcizais apmokestinamų prekių - 8000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 4000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, 2950 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, viršija 250 MGL ir sudaro 35165,86 Eur.

Kaltinamasis Z. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 8 d. To paties teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi suėmimo taikymo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi kardomosios priemonės –suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės –suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 8 d. (4 t., b. l. 60-191, t. 5, b. l. 1-6).

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas, tokiam ilgam laikotarpiui pratęsdamas Z. V. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo laikotarpį, neįvertino ir neatsižvelgė į konkrečias šios bylos aplinkybes, kaip tai yra nurodęs Europos Žmogaus teisių teismas (toliau tekste - EŽTT) sprendime „Balčiūnas prieš Lietuvą“. Nutartyje nepasisakyta, kodėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai. Žemesnės instancijos teismas taip pat nepasisakė, dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo Z. V. būtinumo šiuo momentu, kai jau yra praėję net dešimt jo įkalinimo mėnesių. Ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir kaltinamasis yra suinteresuotas padėti teismui priimti teisingą nuosprendį. Skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo Z. V. kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Apygardos teismas nevertino ir neįsitikino, ar kaltinamajame akte padarytos išvados dėl Z. V. kaltės pagrįstos surinktais duomenimis, ar surinkti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtu būdu. Skundžiamoje nutartyje nepakako deklaratyviai nurodyti vien nusikaltimo sunkumą, turėjo būti vertinamas ir suėmimo trukmės pagrįstumas, kad kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas, atitiktų BPK 11 straipsnyje numatytą proporcingumo principą.

Skunde teigiama, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą suėmimas skiriamas ir jo terminas pratęsiamas išanalizavus visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, turėjo realų pragyvenimo šaltinį, charakterizuojamas teigiamai. Jis rūpinosi ir buvo vieninteliu savo neįgalių tėvų maitintoju ir globėju. Šiuo metu kaltinamojo neįgaliais tėvais rūpinasi jo sužadėtinė. Z. V. turi giminių Baltarusijos Respublikoje, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jo laikino sulaikymo momento jis nuo teisėsaugos pareigūnų nebėgo ir nesislėpė, nors turėjo tokią galimybę. Esant nurodytų aplinkybių visumai nepagrįsta žemesnės instancijos teismo išvada, kad vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Be to, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kokie byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus.

Skunde taip pat nurodomos aplinkybės, kaltinamojo ir jo gynėjo vertinimu, paneigiančios Z. V. kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, teigiama, kad žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė nekaltumo prezumpciją. Teismas būtuoju laiku pasisakė pripažįstantis, kad Z. V. įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nors nevertino ir neanalizavo visų surinktų įrodymų, kiek jų reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tik prielaidomis paremti ir kiti šioje nutartyje nurodomi teiginiai, kad Z. V. kaltinamas suplanuotų sunkių nusikaltimų kelių valstybių teritorijose, veikiant organizuota grupe, padarymu. Kokiais įrodymais remiantis teismas padarė tokią išvadą, skundžiamoje nutartyje nenurodyta.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. V. ir jo gynėjo skundas tenkinamas.

BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei teigiama skunde, šioje byloje tokie duomenys užfiksuoti įtariamųjų bei liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokole bei jo prieduose, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Vien ta aplinkybė, kad pirmiau paminėti duomenys, kaip pagrindžiantys Z. V. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, nebuvo išvardyti skundžiamojoje nutartyje, nepaneigia šių duomenų buvimo baudžiamosios bylos medžiagoje fakto. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Įtariamojo (kaltinamojo) kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami ir įvertinami iš esmės.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam Z. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs du suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (suimtasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (suimtasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus). Vadovaujantis BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (suimtasis būdamas laisvėje trukdys procesui) suėmimo terminas kaltinamajam nebuvo pratęstas, dėl to, skirtingai nei teigiama skunde, žemesnės instancijos teismas neturėjo pasisakyti dėl šio suėmimo taikymo pagrindo.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Z. V. kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnio 5 dalis), šių nusikaltimų padaryme jis galimai atliko organizatoriaus vaidmenį. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu sprendžiant, ar įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, pirmiausiai būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ir suimtajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės taikymo trukmę, byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog Z. V. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Jis iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinosi abiem neįgaliais tėvais, turinčiais rimtų sveikatos problemų. Be to, kaltinamasis, nors ir nevedęs, tačiau jo teigimu, turi sužadėtinę. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad iki sulaikymo jis dirbo, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Z. V. su gyvenamąja aplinka yra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad kaltinamojo giminės gyvena Baltarusijos Respublikoje. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 8 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po jam inkriminuotų veikų galimo padarymo. Baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo gauta duomenų, kad per tą laiką jis būtų planavęs pasinaudoti Baltarusijos Respublikoje turimais ryšiais ir tokiu būdu pasislėpti nuo teisingumo. Nors Z. V. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2009 m. sausio 26 d. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 46 MGL bauda, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir archyvo duomenų apie fizinį asmenį išraše nurodyta, kad bauda sumokėta, o tai leidžia spręsti, jog asmens teistumas pagal minėtą straipsnį yra išnykęs (t. 5, b. l. 16). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Z. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje pradėtas 2011 m. spalio 30 d. Iki kaltinamojo sulaikymo šioje byloje, minėtoje byloje jam buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės (t. 5, b. l. 15-18). Duomenų, kad jis būtų bėgęs (slėpęsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Kaip jau buvo minėta, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pakankama aplinkybė pripažinti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, pripažintina, kad Z. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pratęstas nepagrįstai.

Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis Z. V., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindas yra nustatytas nepagrįstai. Pagal formuojamą teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas Z. V., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, galimai padarytos veikiant organizuota grupe, jam atliekant organizatoriaus vaidmenį. Minėtos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos yra savanaudiško pobūdžio. Vis dėlto nusikaltimų pavojingumo laipsnis bei pobūdis, jų skaičius ir asmens vaidmuo padarant nusikalstamas veikas nėra lemiantys kriterijai, kuriais remiantis daroma išvada, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Sprendžiant šį klausimą turi būti įvertinti ir kitos reikšmingos aplinkybės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2009 m. sausio 26 d. Z. V. paskirta bauda yra sumokėta, taigi jo teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalį. Tačiau minėtoje byloje galutinis sprendimas dar nepriimtas, galimai padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo rūpinosi neįgaliais tėvais, dirbo, taigi, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors ir yra tikimybė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, ji nėra itin didelė ir negali būti laikoma pakankamu bei pateisinamu pagrindu toliau tęsti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Juo labiau, kad BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas dėl minėtų aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakė, nurodydamas, jog byla buvo pripažinta esanti ypatingo sudėtingumo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi. Tačiau žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad minėta nutartis buvo priimta dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, kuris šiuo metu jau yra baigtas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Z. V. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Tačiau, bėgant laikui, ir nuo kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių, šie pagrindai tapo ne tokie reikšmingi. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiame tyrime Z. V. nebuvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nuo laikino sulaikymo dienos, kaltinamasis buvo laikomas suimtas, t. y. suėmime jis jau praleido daugiau nei dešimt mėnesių. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Baudžiamojo proceso kodekse yra pakankamai daug kardomųjų priemonių (namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), kuriomis galima būtų užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Vienos ar kelių iš šių priemonių paskyrimas užtikrintų, kad Z. V. negalėtų išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpti užsienyje, o būdamas nesuimtas jis turėtų galimybę vėl įsidarbinti, rūpintis sergančiais tėvais, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgūdžius.

Vertinant bylos apimtį ir sudėtingumą, matyti, kad byla iki nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą, byla iš esmės pirmosios instancijos teisme dar nepradėta nagrinėti, pirmas teisiamasis posėdis numatytas tik 2015 m. gegužės 14 d. (t. 7, b. l. 68-75), todėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymas visą šį laikotarpį kaltinamajam Z. V., kuris suėmime jau praleido daugiau kaip dešimt mėnesių, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei Lietuvos Respublikos BPK 121, BPK 122 straipsnių nuostatoms.

Kiti kaltinamojo ir jo gynėjo skundo teiginiai, susiję su Z. V. pareikštą kaltinimą pagrindžiančių įrodymų patikimumo vertinimu, nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nenagrinėtini, nes jie nėra skundo dėl paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria kaltinamajam Z. V. (Z. V.) kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 8 d., panaikinti ir kaltinamąjį Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.