- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-7372-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06019-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos V. B. atstovei adv. S. Balčiūnienei, neatvykus suinteresuotam asmeniui V. M., teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykus suinteresuotų asmenų: Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas B. D., o (duomenys neskelbtini) mirė jos motina V. D.. Ji būdama jų dukra ir įpėdine, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tik motina po tėvo mirties priėmė vyro palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. O taip pat tik pareiškėja po motinos mirties visą atsiradusį palikimą, irgi priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas jai reikalingas, palikimo priėmimo faktams nustatyti ir paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, kadangi ji yra viena iš įstatyminių velionės motinos įpėdinių (1-5, 10-11 b.l.). Pareiškėja teigė, kad kiti asmenys kaip galimi pretendentai nepretenduoja į jos motinos palikimą ar jį priėmusių kitų asmenų irgi nėra.
Pareiškėja savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė teismui, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu, dėl to nekelia savo reikalavimų ir prašė teismo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu iš esmės sutinka, jam neprieštarauja ir prašė teismo, sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu iš esmės sutinka, jam neprieštarauja ir prašė teismo, sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdžio metu pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad B. D., mirė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), o jo buvusi žmona V. D., mirė (duomenys neskelbtini) ( 9 b.l.). Pareiškėjos tėvai susituokė dar 1948-01-12, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. D., kuri 1983-04-09 ištekėjo už V. B. (10-11 b.l.), o dar (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. D., kuri 1976-08-14 ištekėjo už J. A. M. (12-13 b.l.). Pareiškėjos tėvui B. D. Šiaulių apskr. Viršininko administracijos 2000-01-17 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį daiktą (18 b.l.). Šio sprendimo pagrindu nekilnojamieji daiktai pareiškėjos tėvo vardu buvo išviešinti viešame registre (20-21 b.l.).
Po B. D. mirties, jį pergyvenusiai sutuoktinei V. D. ir pareiškėjai V. B. bei suinteresuotiems asmenims V. M. kaip velionio įpėdinėms galėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į velionio palikimą. Vienam sutuoktiniui mirus, kitam sutuoktiniui irgi atsiranda paveldėjimo teisė pagal įstatymą. Tačiau nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo V. M., nei dabar jau velionei pareiškėjos motinai nepasinaudojus šia teisę, o tik pastarajai pradėjus faktiškai valdyti po velionio vyro B. D. mirties atsiradusį jo palikimą, ji laikytina vienintele įpėdine priėmusia šį palikimą.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad tik pareiškėjos V. B. ir suinteresuoto asmens V. M. dabar jau velionė motina V. D., priėmė pareiškėjos (suinteresuoto asmens) tėvo ir buvusio sutuoktinio vardu atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos motina ne tik mokėjo mokesčius bei prižiūrėjo šį turtą, bet taip pat rūpinosi šio turto valdymu. Iš to seka, kad ji buvusio vyro B. D. palikimą valdė nepertraukiamai, juo rūpinosi kaip savu, todėl laikytina, jog pareiškėjos motina priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5. 50 str. 2 d.).
Pareiškėja V. B. nurodė, kad ir ji po velionės motinos V. D. mirties, taip pat faktiniu valdymu priėmė visą velionės motinos palikimą, atlikdama tuos pačius veiksmus kaip ir jos motina po tėvo mirties. Todėl pripažintina, kad tik pareiškėją po motinos mirties irgi priėmė visą jos vardu atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5. 50 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad yra paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės. Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutai, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pareigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir pareigos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš turtinių prievolinių santykių atsiradusios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus įstatymų daromas išimtis.
Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.
Kai į palikimo sudėtį įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepriklauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniui kartu su paveldimais pastatais ar statiniais pereina palikėjo teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ar statiniai. Tai gali būti teisės pagal ilgalaikės žemės nuomos sutartį, užstatymo teisė, servituto teisė į pastatų užimamą žemę. Įpėdinis, paveldėjęs pastatą, perima palikėjo teises ir pareigas, susijusias su pastato užimama žeme. Iš paminėto seka, kad tiek pareiškėjos motina V. D. po vyro B. D. mirties, tiek ir pareiškėja po motinos mirties paveldėjo vyro ir motinos vardu atsiradusį palikimą. Šios įpėdinės paveldėjimo teisės neginčija (o) ir valstybės įgaliotos institucijos, o suinteresuotas asmuo V. M. irgi dėl to nereiškia prieštaravimo (29-31, 37-39 b.l.).
Juridinių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas palikimo priėmimo faktui nustatyti ir paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 443 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po velionio vyro B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po velionės motinos V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visą atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
3. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjai V. B., palikimo priėmimo faktams patvirtinti ir paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per jį priėmusį teismą.