- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-85-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- A. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- R. M., D. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-85-755/2018
Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04719-2011-8
2018 m. sausio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7324-488/2017 pagal pareiškėjo A. S. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4785-400/2012 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. J., tretiesiems asmenims R. M., D. M. dėl nuosavybės pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, bendrasavininkio dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4785-400/2012. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. J. pažeidė 2012 m. birželio 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4785-400/2012 patvirtintos taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktus, t. y. nesumokėjo pirmosios įmokos 173,77 Eur (600 Lt) iki 2012 m. liepos 15 d. bei įmokos už 2015 metų liepos mėnesį, todėl pagal minėtus taikos sutarties punktus šalių susitarimas dėl mokėjimo dalimis netenka galios, o suinteresuotas asmuo turi sumokėti likusią skolą iš karto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
3. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-725-589/2012 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo A. S. ieškinys atsakovei L. J. patenkintas iš dalies, kuriuo ieškovui iš atsakovės, be kitų reikalavimų, priteista 20 319,74 Eur (70 160 Lt) bei bylinėjimosi išlaidos. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4785-400/2012 patvirtinta šalių taikos sutartis dėl 2012 m. sausio 31 d. sprendimu priteistų sumų išdėstymo dalimis. Šalių sutarties 1.2 punktu susitarta, kad likusią – 62 765 Lt sumą atsakovė L. J. moka A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt į ieškovo A. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Panevėžio kredito unijoje; pirmąją išmoką – 600 Lt atsakovė sumoka iki 2012 m. liepos 15 d.; po to, iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos, atsakovė sumoka ieškovui į paminėtą sąskaitą 600 Lt ir taip moka kiekvieną mėnesį iki visiško atsiskaitymo; 1.3 punktu – jeigu L. J. nors vieną kalendorinį mėnesį iki nurodytos dienos nesumoka visos eilinės 600 Lt įmokos ar sumoka pavėluotai, ar nors vienu litu mažesnę sumą, šis susitarimas dėl priteistos sumos išdėstymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nustoja galioti, o atsakovė privalo sumokėti visą likusią nesumokėtą sumą iš karto.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių atstovų paaiškinimus, konstatavo, jog taikos sutartis šiuo metu yra vykdoma tinkamai, o suinteresuotas asmuo visas įmokas pareiškėjui yra sumokėjusi. Pažymėjo, kad taikos sutartyje numatyta įmoka – 173,77 Eur (600 Lt) iki 2012 m. liepos 15 d., nors ne pagal šalių taikos sutartyje numatytą tvarką, tačiau šalių bendru susitarimu buvo sumokėta anksčiau, t. y. 2012 m. birželio 12 d. Taip pat, nors 2015 metų liepos mėnesį įmoka dėl objektyvių priežasčių nebuvo sumokėta, tačiau suinteresuotam asmeniui sužinojus šią aplinkybę, pastarasis ją iš karto sumokėjo, t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d., dar iki posėdžio datos. Įvertino ir tai, kad pats pareiškėjas nepastebėjo, jog už tą laikotarpį įmoka nesumokėta, suinteresuotam asmeniui jokių pretenzijų, pastabų per daugiau nei dvejus metus nereiškė ir jos neinformavo. Teismas vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei tai, jog taikos sutarties 1.3 punktą suinteresuotas asmuo pažeidė formaliai, tačiau visą sutarties vykdymo laikotarpį elgėsi sąžiningai ir stengėsi vykdyti taikos sutartį, pareiškėjas dėl šių pažeidimų jokių neigiamų pasekmių nepatyrė. Pažymėjo, jog suinteresuotam asmeniui visos likusios sumos sumokėjimas iš karto sukeltų neproporcingas pasekmes ir nepatogumus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą arba grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
6. Teigia, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, negalėjo viršyti savo kompetencijos ribų ir aiškinti, kad taikos sutarties sąlygos pažeidimas buvo neesminis, kad skolininkė vėliau įvykdė pareigą sumokėti eilinę įmoką. Šiuo atveju pati skolininkė neįvykdė taikos sutarties sąlygos, nesumokėjo eilinių įmokų dėl savo aplaidumo net du kartus. Tuo tarpu teismas iš esmės panaikino šalių susitarimą dėl pareigos sumokėti skolininkei skolą iš karto, po to, kai nebuvo sumokėta eilinė įmoka.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad taikos sutarties 1.3 punktą ji pažeidė formaliai, visą sutarties vykdymo laikotarpį elgėsi sąžiningai. Teismas buvo visapusiškai teisus, konstatuodamas, jog šiuo atveju pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje sprendžiamas vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį neišdavimo klausimas.
10. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pagal šią teisės normą pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra siejamas šiomis aplinkybėmis: pirma, teismas turi nustatyti, jog sąlyga, dėl kurios nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi ieškovas, yra numatyta taikos sutartyje; antra, teismas pagal pateiktus įrodymus privalo įvertinti, ar sąlyga, numatyta taikos sutartyje, yra įvykdyta, ar ne.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu šalių sudarytos taikos sutarties aiškinimu dėl jos faktinio vykdymo, teigdamas, jog teismas, neišduodamas vykdomojo rašto, iš esmės panaikino jo su skolininke susitarimą dėl pareigos pastarajai skolą sumokėti iš karto, kai tik nesumokama eilinė įmoka.
12. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo argumentus bei atskirojo skundo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4785-400/2012. Teismo vertinimu, tikrieji šalių ketinimai sudarant taikos sutartį buvo būtent tai, kad ieškovas atgautų teismo sprendimu priteistą sumą, o atsakovė jam ją mokėtų dalimis nustatytu laiku ir pagal realias galimybes. Tuo tarpu ginčo situacijoje pažodinis ir kategoriškas sutarties sąlygų vertinimas iš esmės reikštų nepagrįstą apelianto pranašumą suinteresuoto asmens atžvilgiu. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, svarbu tai, kad taikos sutartis šiuo metu yra vykdoma tinkamai, jokių įsiskolinimų pagal ją nutarties priėmimo momentu suinteresuotas asmuo pareiškėjui neturi. Apeliantas ginčija aplinkybes dėl atsiskaitymo konkrečiu laiku, tačiau, kaip minėta, taikos sutartyje numatyta įmoka 173,77 Eur (600 Lt) iki 2012 m. liepos 15 d., nors ne pagal šalių taikos sutartyje numatytą tvarką, tačiau šalių bendru susitarimu buvo sumokėta netgi anksčiau, t. y. 2012 m. birželio 12 d. Už 2015 metų liepos mėnesį įmoka dėl objektyvių priežasčių buvo sumokėta tada, kai suinteresuotas asmuo sužinojo, jog už numatytą laikotarpį įmoka nebuvo sumokėta, tačiau suinteresuotas asmuo ją sumokėjo iš karto dar iki posėdžio, t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d. Vertinant ginčo situaciją teisingumo aspektu, pažymėtina, jog ir pats pareiškėjas nepastebėjo, kad už tą laikotarpį įmoka nesumokėta. Suinteresuotam asmeniui jis jokių pretenzijų, pastabų per daugiau nei dvejus metus nereiškė ir jos neinformavo, be to, nenurodė, kad dėl taikos sutarties nevykdymo jam būtų buvusi padaryta kokie tai nuostoliai. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog taikos sutarties 1.3 punktą suinteresuotas asmuo pažeidė formaliai, tuo tarpu visą likusį sutarties vykdymo laikotarpį taikos sutartį vykdė tinkamai.
14. CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl vienkartinių ir formalių taikos sutarties pažeidimų neišduoti vykdomojo rašto atitinka nurodytiems kriterijams.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą taikos sutartį, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.