- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-06
- Bylos Nr.
- 2VP-3431-887/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03060-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. A., N. A.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudos skyrimo klausimą E. R. dėl 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo nevykdymo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. (R.) ir N. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teisme 2016-12-05 išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3752-652/2016 pagal pareiškėjų N. A. ir E. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimu 2016-12-05 nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punkte šalys susitarė dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Pareiškėjui N. A. 2019-04-12 išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimu patvirtintos, šalių susitartos tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos.
Antstolė Angelė Kvaraciejienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka 2021-04-29 pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21004892 dėl 2019-04-12 vykdomojo rašto Nr. 2-3752-652/2016 3.2 punkto, kuriame numatyta, kad kiekvienos savaitės, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį, tėvas pasiima 16.00 val. abu sūnus A. ir A. iš jų gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos, ir grąžina abu vaikus į gyvenamąją vietą iki 19.00 val. (b. l. 2).
Atsiliepimas
N. A. (išieškotojas) atsiliepime pateikė prašymą dėl tinkamos baudos skyrimo E. R. už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2016-12-05 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3752-652/2016, dalyje dėl N. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Nurodė, kad paskutinį kartą vaikus matė 2018 metų gruodžio mėnesį, vaikams su juo susitikti draudžia vaikų motina E. R., nenurodydama jokių konkrečių priežasčių, nuteikinėja vaikus prieš jį, vaikai atsisako susitikti, nes bijo motinos. Jam taip pat nepavyksta su vaikais pasikalbėti telefonu, nes vaikai neatsiliepia. Jis ėmėsi visų priemonių, kad tik būtų sudaryta galimybė bendrauti su vaikais – bendravo su psichologais, socialiniais darbuotojais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAS) atstovais, tuo tarpu E. R. nesistengia, kad vaikai galėtų su juo bendrauti. 2020 metų kovo mėnesį įvedus šalyje karantino režimą, dėl šios priežasties nebuvo leidžiama susitikti su vaikais (b. l. 10-13).
E. R. (skolininkas) atsiliepime prašo atmesti N. A. prašymą. Nurodė, kad antstolės surašytame akte nėra konstatuota, kad ji savo veiksmais trukdė įvykdyti teismo sprendimą. Akte tik konstatuota, kad ji neįsileido N. A. į savo gyvenamąsias patalpas, tačiau tokia pareiga jai nenustatyta, o vaikai atsisakė vykti su tėvu. Priežastys, kodėl vaikai nenori bendrauti su tėvu, slypi N. A. elgesyje. Ji negali naudoti fizinės ar/ir psichologinės prievartos nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei versti juos bendrauti su tėvu prieš jų valią (b. l. 6-8).
VTAS išvadoje nurodė, kad E. R. ir N. A. skyriuje žinomi nuo 2018-10-08, kai N. A. pranešė policijai, kad E. R. neleido nustatytu laiku pasiimti vaiko bendravimui. Pagal gautus tėvo pranešimus dėl trukdymo bendrauti su vaikais, 2018-10-08, 2019-03-25, 2020-06-29, 2020-07-09 nepilnamečiams vaikams buvo nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista teisė bendrauti su savo artimaisiais). Gavus antstolės 2021-04-29 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, 2021-05-04 buvo pradėtas pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimas. Siekiant išsiaiškinti pranešime nurodytas aplinkybes, telefonu bendrauta su E. R., kuri nurodė, kad nesutinka susitikti su VTAS specialistais, atsisako su nepilnamečiais vaikais atvykti į VTAS ir kaip nors kitaip bendrauti. Iš turimos informacijos matyti, jog yra neužtikrinamas tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas. Motina atsisako jai siūlomos specialistų pagalbos, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti (b. l. 15-90).
Iš teismui pateiktų priedų prie VTAS išvados nustatyta, kad 2020-12-15 VTAS gautas antstolės Angelės Kvaraciejienės patvarkymas dėl rekomendacijų apie sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Antstolė patvarkyme nurodė, kad E. R. pranešė, jog sūnus A. reiškia nenorą vykti pas tėvą ir atsiliepti telefonu, o sūnus A. su tėvu apskritai nebendrauja. Specialistai 2020-12-30 bendravo su vaikais, A. A. paaiškino, kad su tėčiu visiškai nebendrauja apie du metus, tėtis turi sugyventinę, kuri jam nepatinka. Su tėčiu susipyko dėl menkniekio. A. A. paaiškino, kad neatsimena, kada paskutinį kartą matė tėtį, per šventes kalbėjo telefonu. Pas tėtį jam būti nepatinka, nes jie miega kartu, o tėtis labai knarkia, dėl ko jis neišsimiega. Su tėčiu nenori nei susitikti, nei bendrauti telefonu, nes tėtis pažada nupirkti mašinėlę ar kokį žaislą, tačiau jiems susitikus pažado netesi ir nieko nenuperka. VTAS specialistai nustatė, kad tėvų tarpusavio santykiai konfliktiški, šalys nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaikais, nevykdoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Vaikams reikalinga neatidėliotina pagalba – psichologo konsultacijos dėl ryšio su tėvu atstatymo ir vaikų emocinės būklės bei tėvui N. A. reikalingos psichologo konsultacijos. VTAS 2021-01-07 rekomendavo antstolei į vykdymo procesą įtraukti psichologą, kuris teiktų psichologinę pagalbą tiek nepilnamečiams vaikams, tiek tėvams. Iš 2021-01-25 VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Pagalbos plano matyti, jog padaryta specialistų išvada, kad E. R. atsakingai rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, ugdymu, sveikata. Šeima sugeba gyventi savarankiškai, užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, tinkamai tenkinti vaikų poreikius. Įvertinus specialistų nuomones, nutarta atvejo vadybos procesą užbaigti. Tačiau N. A. turi dėti daugiau pastangų dėl santykio atstatymo su A. ir A., rekomendavo N. A. išklausyti Tėvystės mokymų programą ir registruotis į Alytaus psichologinės pedagoginės tarnybos psichologės konsultacijas. Alytaus psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė informavo, kad prieš du metus N. A. lankantis konsultacijose, taip pat dalyvaujant bendrose konsultacijose su sūnumi A., pastebėta, kad tėvo pokalbis su sūnumi manipuliuojančio pobūdžio, ryškėjo, kad N. nepripažįsta bendravimo su sūnumi klaidų, nesuvokia svarbių vaiko emocinių poreikių, negeba jų tenkinti. Galiausiai N. A. nutraukė lankymąsi konsultacijose. Specialistai be psichologo konsultacijų, rekomendavo N. A. pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, kuriuose būtų išaiškinta taisyklių, ribų nubrėžimo ir vienodos disciplinos svarba vaikui, jo gerovei. Taip pat rekomendavo ieškoti iškylančių klausimų sprendimo būdų be skundų, taikiai, neperduoti vaikams juntamų neigiamų emocijų, nekalbėti su sūnumis apie motiną, nes vaikai išgyvena ir pyksta. Susitikimus organizuoti ne namuose, o viešose erdvėse, pas senelius ir panašiai, nes vaikai nenori, kad svečiavimosi metu būtų tėčio draugė. VTAS 2021-05-11 Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyta, kad tėvų santykiai konfliktiški, nesutaria dėl vaikų bendravimo su tėvu, nevykdoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Šeimoms reikalinga pagalba, nepilnamečiai vaikai atsisako susitikti ir bendrauti su tėvu. Situacija šeimoje nepasikeitusi, problemos šeimoje įsisenėję. 2021-04-29 VTAS darbuotojams ir antstolei atvykus į namus, A. A. atsisakė vykti su tėvu dėl to, kad šis negražiai kalba apie mamą. A. A. atsisakė vykti su tėvu, nes jis du metus nebuvo tėčiui reikalingas. VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro darbuotoja nurodė, kad E. R. teigė esanti pavargusi nuo N. A. priekaištų, kaltinimų ir bandymų pakenkti jos šeimai. Ji niekuomet neprieštaravo ir nenuteikinėjo vaikų, jog šie nebendrautų su tėčiu, vaikai patys nenori bendrauti, nes turi nuoskaudų, o per prievartą vesti vaikus į susitikimą su tėčiu ji neketina. Nors pagalbos kreipėsi N. A., tačiau socialiniams darbuotojams pabendrauti su juo nepavyko, telefonu neatsiliepia ir neperskambina, lankymosi metu durų niekas neatidarė. Alytaus psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė informavo, kad N. A. buvo nukreiptas konsultuotis daugiau individualiam darbui, kaip tvarkytis su asmeninėmis emocijomis, kaip suprasti situaciją, kaip valdyti save šioje situacijoje. N. neaiškios priežastys, kodėl vaikai nenori su juo bendrauti. Psichologė pastebėjo, kad situacija negerėja ir neišsisprendžia, tačiau įrodymų, kad vaikai nuteikinėjami nepakanka. Konsultacijų metu su A., bandant paliesti santykius su tėčiu, vaikas protestuoja, atsisako kalbėtis, paskutinės konsultacijos metu palietus šią temą, išsijungė iš platformos. A. labai jautrus, juntamas padidėjęs nerimastingumas, labai didelis emocinis susijaudinimas. Su šeima dirbama nuo 2018 metų, darbas nutrūko N. A. iniciatyva, neatvyko į paskirtas konsultacijas (b. l. 18-90).
Teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, prisijungė civilinę bylą Nr. 2-3752-652/2016 dėl šalių santuokos nutraukimo, vykdomąją bylą Nr. 0133/20/00856 bei kreipėsi į Alytaus psichologinę pedagoginę tarnybą dėl informacijos bei su ja susijusių dokumentų pateikimo.
Iš antstolės angelės Kvaraciejienės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0133/20/00856 nustatyta, kad N. A. 2020-07-14 pateikė antstolei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos. E. R. 2020-10-28 informavo, kad dėl susidariusios situacijos šalyje dėl Civd-19, nuo spalio 29 dienos neleis sūnui A. lankytis pas tėvą pagal nustatytą tvarką, baimindamasi dėl vaiko ir artimųjų sveikatos (vykdomoji byla Nr. 0133/20/00856, b. l. 33). Antstolės 2020-11-18 patvarkyme Nr. 20016796 dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo nurodyta, jog 2020-11-12 N. A. elektroniniu paštu informavo antstolę, kad E. R. nevykdo teismo sprendimo ir trukdo bendrauti su vaikais. E. R. nurodė, kad dėl karantino šalyje ir saugumo ji apribojusi vaikų lankymąsi pas tėvą, tačiau telefonu susisiekti gali. Vaikai bendrauja su tėvu kada nori, ne visada laikomasi teismo sprendimo, nes prievartos nenaudoja ir vaikų neverčia eiti pas tėvą. Ne kartą yra tarpininkavęs VTAS ir siūlomi variantai, kaip elgtis, kad vaikai jaustųsi nevaržomi dėl bendravimo su tėvu (vykdomoji byla Nr. 0133/20/00856, b. l. 13, 29, 30). Antstolė patvarkė, kad atsižvelgiant į esamą situaciją ir rekomendacijas, teismo sprendimas privalo būti vykdomas bei E. R. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu, kaip nustatyta teismo sprendime. N. A. 2020-11-25 informavo antstolę, kad jaunesnysis sūnus paskambinus kalba nenoriai, staiga padeda ragelį, E. R. į telefoninius skambučius neatsako, vyresniojo sūnaus nematęs 23 mėnesius. E. R. 2020-11-23 informavo antstolę, kad jos vyrui nustatytas Covid-19 virusas, todėl šeima iki gruodžio 3 dienos bus saviizoliacijoje (vykdomoji byla Nr. 0133/20/00856, b. l. 17-24). 2020-12-10 N. A. informavo antstolę, kad padėtis nesikeičia, problema gilėja, vaikams prisiskambinti nepavyksta, pasiimti vaikus neįmanoma, nes neįsileidžia, prašo imtis priemonių, nes vaikams daromas psichologinis smurtas. Taip pat 2020-12-10 E. R. informavo antstolę, kad N. A. paskutinį kartą su sūnumi A. telefonu kalbėjo gruodžio 8 dieną, kalbėjosi apie 7 minutes. Pokalbių metu tėvas išsako neigiamas mintis apie mamą, todėl A. nenori pas tėvą nei vykti, nei su juo kalbėtis telefonu (vykdomoji byla Nr. 0133/20/00856, b. l. 43). Iš 2021-01-25 VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Pagalbos plano matyti, jog specialistai padarė išvadą neskirti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimo, užbaigti atvejo vadybos procesą, vertina, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. E. R. sutiko su vaikais pagal poreikį apsilankyti psichologo konsultacijose, motinai rekomenduota rūpintis vaikais, vaikams – palaikyti ryšį su tėvu. N. A. rekomenduota psichologo konsultacijos, kurių pastarasis atsisakė. Pastebėta, jog po vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio 2018-10-26 E. R. su sūnumi A. lankėsi pas psichologę A. S. apie du metus, N. A. prisijungė vėliau, kad atstatyti ryšį su vaikais, tačiau konsultacijas nutraukė. Buvo rekomenduota šeimos mediacijos paslauga pas O. I., N. A. dalyvavo vienoje konsultacijoje, į antrą neatvyko dėl ko mediacija nebuvo tęsiama. 2019 metais vyko trys posėdžiai, šeimai buvo paskirtos socialinės paslaugos, psichologo konsultacijos. E. R. kelis kartus vyko į konsultacijas, N. A. daugiau bendravo telefonu. Padaryta išvada, kad psichologų pagalba santykio su vaikais neatstatė, šeimoje rizikos veiksnių nėra, motina vaikais rūpinasi. N. A. pasiūlytas eksperimentas be skundų, nes vaikai išgyvena pyksta, tėvai patys turi ieškoti kompromiso, darbas su šeima rezultatų nedavė (vykdomoji byla Nr. 0133/20/00856, b. l. 35-38). Iš VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2021-04-19 rašto Nr. SD-1078 dėl E. R. ir N. A. šeimos matyti, kad A. A. dalyvavo penkiose individualiose psichologės konsultacijose, dėl didelio jautrumo rekomenduota pasikonsultuoti pas medicinos psichologą. A. A. ir E. R. taip pat lankėsi konsultacijas tiek bendras, tiek individualias. Bendraujant su E. R., buvo tartasi dėl berniukų susitikimų su tėvu, derintas A. susitikimas su tėvu, A. susitikti atsisakė, 2021-04-01 A. susisiekė su tėvu telefonu (vykdomoji byla Nr. 0133/20/00856, b. l. 68). N. A. 2021-04-01 informavo antstolę, kad situacija nesikeičia, jis negali nei prisiskambinti vaikams, nei užeiti pamatyti vaikų.
Alytaus psichologinės pedagoginės tarnyba pateikė informaciją, kad į Alytaus miesto pedagoginę psichologinę tarnybą E. R. su sūnumi A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2017 metais dėl berniuko emocinės būsenos, susijusios su tėvų skyrybomis. Įvyko 12 konsultacijų: viena bendra vaikui ir mamai, 8 - vaikui, 3 - mamai. Konsultavimas baigtas šalių sutarimu, vaiko emocinei būsenai normalizavusis. 2018 metais Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius psichologo konsultacijoms nukreipė N. A. ir A. A. dėl tėvo ir sūnaus emocinio ryšio sustiprinimo, įvyko 6 konsultacijos A. 2 konsultacijos mamai, 2 konsultacijos tėvui ir 2 bendros konsultacijos tėvui ir sūnui. Konsultavimas nutrūko, N. A. nebeatvykus į tolesnes paskirtas konsultacijas ir daugiau nebesikreipus. 2019 metų balandžio mėnesį socialinių paslaugų centro atvejo vadybos posėdyje nutarta toliau teikti psichologo konsultacijas N. A., E. R. ir jų vaikams dėl emocinio ryšio stiprinimo su tėvu. Nuo 2019 metų balandžio mėnesio iki 2019 metų rugsėjo mėnesio suteiktos 4 konsultacijos mamai, 7 tėvui, 1 A. 1 bendra konsultacija tėvui ir A. 1 bendra tėvui, mamai ir A. Konsultacijos buvo sustabdytos neradus bendro sutarimo dėl vaikų lankymosi pas tėvą tvarkos. Alytaus socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės nukreipimu nuo 2021 m. sausio 27 d. A. dalyvavo 5 individualiose psichologinėse konsultacijose (nuotoliniu būdu). Įvyko keli nuotoliniai pokalbiai su paauglio mama E. R.. Įvertinus, kad A. būtų tikslinga medicinos psichologo ar psichoterapeuto pagalba, mamai rekomenduota kreiptis į Alytaus miesto poliklinikos Psichikos sveikatos centrą. A. A. ir jo mamai E. R. nuo 2021 m. vasario 10 d. iki kovo 17 d. buvo suteiktos 5 nuotolinės psichologinės konsultacijos: 2 - mamai, 2 - vaikui, 1 bendra mamai ir vaikui. Mama E. užtikrino sūnaus A. psichologinio konsultavimo lankymą, dalyvavo jai paskirtose individualiose konsultacijose. Kovo 17 d. su mama E. aptarti psichologinio konsultavimo rezultatai. Siekiant geriau suprasti A. ir jo tėčio N. A. emocinio ryšio ypatumus, telefonu aptartos jo susitikimo su sūnumi galimybės. Nuo 2021 m. vasario 10 d. N. A. lankė 5 psichologo konsultacijas (visas, kurios buvo paskirtos). Pagrindinis tėvo konsultavimosi tikslas, jo paties teigimu – matytis su vaikais, gauti atitinkamų žinių vaikų psichologinės gerovės bei tėvystės įgūdžių klausimais. Informavo, jog psichologinio konsultavimo metu buvo dirbama su klientų pateikta verbaline informacija, todėl jokių dokumentų nėra surinkta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, bendravimo teisės su vaikais, nustatytos teismo sprendimu, įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Byloje nustatyta, kad N. A. ir E. R. yra dviejų vaikų (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) tėvai. Tėvų tarpusavio ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos vyksta jau kelerius metus. N. A. atsiliepime nurodė, kas vaikus paskutinį kartą matė 2018 metų gruodžio mėnesį, nuo tada vaikai atsisako su juo bendrauti. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-12-05 sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte šalys susitarė dėl tėvo N. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. A. ir A. A. tvarkos: 3.1. Kas antrą savaitgalį, penktadienį abu sūnus A. ir A. tėvas pasiima 16.00 val. iš vaikų ugdymo įstaigų ar jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.00 val. grąžina abu sūnus į jų gyvenamąją vietą; 3.2. Kiekvienos savaitės, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį, tėvas, pasiima 16.00 val. abu sūnus A. ir A. iš jų gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos, ir grąžiną abu vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 3.3. Vaikų atostogų metu ir tėvo atostogų metu su sūnumis A. ir A. tėvas bendrauja ne mažiau nei pusė jų atostogų laiko, iš anksto tikslų laiką suderinęs su vaikų motina; 3.4. Įpareigoti E. A. nedelsiant tėvui pranešti apie vaikų ligą bei apie ketinimus išvykti nuolat gyventi į užsienį ar į kitą miestą. N. A. 2019-04-03 prašymu, 2019-04-12 jam išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimo 3 punkto, t. y. dėl tėvo N. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. A. ir A. A. tvarkos (prijungta civilinė byla Nr. 2-3752-652/2016 t. 3 b. l. 83-85, 93-94).
Vykdomąjį raštą vykdantis antstolis nustatęs, kad N. A. bendravimas su sūnumis A. A. ir A. A. pagal teismo 2016-12-05 sprendime nurodytos tvarkos 3.2. punktą nevyksta, CPK 771 straipsnio pagrindu surašė 2021-04-29 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21004892. N. A. pateikė prašymą dėl baudos skyrimo E. R..
Taigi, nagrinėjamu atveju, keliamas E. R. atsakomybės klausimas dėl teismo sprendimo 3.2. punkto nevykdymo - kiekvienos savaitės, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį, tėvas, pasiima 16.00 val. abu sūnus A. ir A. iš jų gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos, ir grąžiną abu vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo, t. y. baudos skyrimo, svarbu konstatuoti ne tik įpareigojimų neįvykdymo faktą, bet ir įvertinti nevykdymo priežastis, juolab, realias įvykdymo galimybes.
Teismo procesinis dokumentas, kuriuo nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą, vykdant tokį teismo sprendimą, įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu, teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui (motinai) bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
Teismas, išsamiai susipažinęs su civilinės bylos Nr. 2-3752-652/2016 dėl šalių santuokos nutraukimo, vykdomosios bylos Nr. 0133/20/00856 medžiaga bei Alytaus psichologinės pedagoginės tarnybos pateikta informacija, įvertinęs specialistų nurodomas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nustatyta bendravimo tvarka realiai nevyksta dėl vaikų kategoriško atsisakymo bendrauti, o ne dėl to, kaip teigia N. A., kad vaikams su tėvu susitikti draudžia vaikų motina E. R., kad ji nuteikinėja vaikus prieš tėvą, kad vaikai atsisako susitikti su tėvu, nes bijo motinos. Visose specialistų išvadose nurodoma, kad yra problemų dėl tėvo bendravimo su vaikais, tačiau su šeima dirbantys psichologai bei kiti specialistai konstatuoja, kad mediatoriaus pagalba reikalinga abiem tėvams, psichologo konsultacijos reikalingos tiek abiem tėvams, tiek vaikams, tėvui rekomenduojama dėl ryšio su vaikais stiprinimo lankyti Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus.
Šeima specialistams žinoma nuo 2018 metų, kurie konstatuoja, kad darbas su šeima nedavė rezultatų, tėvo bendravimas su vaikais nevyksta, tačiau nei viename dokumente nenurodoma, jog bendravimas nutrūko dėl motinos netinkamų veiksmų ar daromos įtakos vaikams. Priešingai, nurodoma, jog teigti, kad vaikai nuteikinėjami įrodymų nepakanka (b. l. 87). Vaikai net ir su jais dirbantiems specialistams, psichologams išreiškia kategorišką atsisakymą matytis ir bendrauti su tėvu, atsisako plačiau kalbėtis šia tema, protestuoja, išsijungia iš platformos (b. l. 87). Dėl ko galima daryti išvadą, kad vaikų apsisprendimas nebendrauti su tėvu nėra momentinis, akivaizdu, jog priežasčių esmė yra žymiai sudėtingesnė, gilesnė ir įsisenėjusi. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Ne vien tik motina turi stengtis ir sugebėti įtikinti vaikus dėl bendravimo su tėvu, kaip teigia N. A., abu tėvai pamynę visas nuoskaudas, principus, su specialistų pagalba turi bendrauti, bendradarbiauti išimtinai dėl vaikų gerovės, siekiant išvengti jų traumavimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog dėl nuolatinių šalių nesutarimų vaikai dažnai kalbinami įvairių specialistų, dėl to jie jaučia įtampą, susijaudinimą, diskomfortą. Nustatyta, kad šalių sūnus A. labai jautrus, juntamas padidėjęs nerimastingumas, labai didelis emocinis susijaudinimas. Todėl specialistais rekomendavo N. A. ieškoti iškylančių klausimų sprendimo būdų be skundų, taikiai, neperduoti vaikams juntamų neigiamų emocijų, nekalbėti su sūnumis apie motiną, nes vaikai išgyvena ir pyksta (b. l. 87, vykdomoji byla Nr. 0133/20/00856 b. l. 55 antra pusė).
Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad E. R. aktyviais veiksmais sudarė kliūtys nepilnamečiams sūnums bendrauti su tėvu. Aplinkybė, jog 2021-04-29 N. A., antstolei Angelei Kvaraciejienei bei VTAS specialistui Virginijui Viduoliui atvykus į E. R. gyvenamąją vietą, buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, jog sūnūs atsisako bendrauti su tėvu, nepatvirtina fakto, jog A. ir A. A. valia buvo įtakota motinos. Vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl pagal amžių geba išreikšti nuomonę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu išimtinai dėl jo elgesio, asmeninių savybių, sudaromų svečiavimosi sąlygų būnant pas tėvą (b. l. 20, 28, 34). Todėl konstatuotina, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog nepilnamečių išreikšta valia buvo įtakota motinos E. R., priešingi duomenys teismui nepateikti. N. A. E. R. neteisėtus veiksmus - kliudymą bendrauti su vaikais įrodinėja pateiktais vaizdo įrašais, garso įrašu bei skambučių išklotinėmis. Tačiau iš pateiktų įrodymų teismas neturi galimybės identifikuoti, kokios laiptinės durys nufilmuotos, vaiko paėmimai iš darželio nufilmuoti 2016 metų lapkričio mėnesį, garso įrašas padarytas 2016 metų liepos mėnesį. Todėl vertintina, kad N. A. pateikti įrodymai neįrodo, kad E. R. draudžia vaikams bendrauti su tėvu ar juos nuteikinėja prieš tėvą ir nepaneigia gilesnių bei įsisenėjusių problemų šeimose.
Atkreiptinas E. R. ir N. A. dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų priešprieša vykdant atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką dažnai yra tėvų tarpusavio nesutarimo padarinys, galintis sukelti itin sunkias pasekmes vaikui, pavyzdžiui, kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina), rodydamas vaikui begalinę šilumą, iš tikrųjų siekia, kad vaikas taptų visiškai lojalus jam, o atskirai gyvenantis tėvas (motina), siekdamas būti neatstumtas, vengia drausminti vaiką, taigi vaikas gali likti be būtino suaugusiųjų vedimo, o tai gali lemti vaiko nepagarbų, manipuliatyvų elgesį ateityje. Jei dėl nuolat kylančių priešpriešų atskirai gyvenantis tėvas (motina) galiausia nustoja bendrauti su vaiku arba beatodairiškai nuolat reikalauja maksimalaus vaiko dėmesio jam (jai), ne visada atsižvelgdamas į vaiko norus, baimes ir pan. ar bent jau stengdamasis juos išgirsti ir suprasti, vaikas ilgesnėje laiko perspektyvoje gali jaustis paliktas, atstumtas, nesvarbus, turėti mažą savivertę, todėl abu tėvai, siekdami tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią ir užtikrinti vaiko teises, saugius tarpusavio santykius turi stengtis ieškoti sutarimo ir geriausio būdo vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu (motina).
Vadovaujantis suformuota teismų praktika, pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstytais motyvais, N. A. prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 9 dalis, 290-291 straipsniai, 593 straipsniu, 771 straipsniu,
nutaria:
Atmesti N. A. prašymą dėl baudos paskyrimo E. R..
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.