- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-1803-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03318-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- G. F.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei, Sienos apsaugos tarnybai prie VRM ir VĮ „Regitra“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. F. firmos „Gilbena“ ir atsakovo R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1817-717/2012 pagal ieškovės G. F. firmos „Gilbena“ ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims Kauno teritorinei muitinei, Sienos apsaugos tarnybai prie VRM ir VĮ „Regitra“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. F. firma „Gilbena“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 35000,00 Lt žalos atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-5). Ieškovė nurodė, kad atsakovas pateikė ieškovui rašytinį komercinį pasiūlymą surasti automobilius Vakarų Europoje, organizuoti jų nupirkimą ir parvežimą. Šio pasiūlymo pagrindu atsakovas surado ir ieškovo vardu, bet savo lėšomis nupirko automobilį Mercedes Benz 412D, kuris 2002-07-05 buvo pargabentas į Lietuvą. Atsakovas 2002-07-05 davė įgaliojimą firmai UAB „Muitinės tarpininkas“ užpildyti visus reikalingus muitinės įforminimui dokumentus pagal atsakovo pateiktus krovinio dokumentus, kurių teisingumą garantavo. Kartu atsakovas ieškovui pateikė automobilio įsigijimo dokumentus – kaip vėliau paaiškėjo nesančios Prancūzijos įmonės S.A.G.A 2002-06-08 sąskaitą-faktūrą, o pateiktasis dokumentas yra suklastotas. Už šį automobilį ieškovas atsakovui 2002-07-01 sumokėjo 8622,40 Lt, 2002-07-11 – 9500,00 Lt ir 2002-07-12 – 9500,00 Lt, viso 27622,40 Lt. Pargabenus automobilį į Lietuvą, ieškovas davė atsakovui įgaliojimą jį įforminti išorinėje muitinėje. Atsakovas, pasinaudodamas šiuo įgaliojimu, įformino automobilio registravimą išorinėje muitinėje; automobilio registravimą vidinėje muitinėje atliko ieškovo atstovas A. Č.. Tų pačių metų rugsėjo 5 d. ieškovas automobilį pardavė UAB „Ergolain baldai“ už 55000 Lt. Šį pirkėją ieškovui surado atsakovas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz 412D buvo pavogtas, o vėliau suklastotas jo identifikacinis numeris. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad atsakovas nuo 2001-08-09 iki 2003-06-05 nekirto Lietuvos Respublikos sienos, todėl jis, neturėdamas teisės perįgalioti kitą asmenį, pažeidė įgaliotinio pareigą įvykdyti pavedimą asmeniškai, dėl ko neįsitikino nei automobilio, nei jo dokumentų legalumu ir tikrumu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-04-18 sprendimu automobilis buvo perduotas draudimo kompanijai „Thisted Amt“, kuri už šį automobilį buvo išmokėjusi draudimo išmoką jo savininkui. Tuomet UAB „Ergolain baldai“ kreipėsi į teismą, prašydama iš ieškovo priteisti jai už automobilį sumokėtą pinigų sumą. Byla buvo pabaigta taikos sutartimi, sutarus, kad ieškovas atlygins UAB „Ergolain baldai“ 35000,00 litų. Šią pinigų sumą ieškovas nurodytai įmonei sumokėjo, todėl patyrė nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo kaip kalto asmens, kuris jiems pardavė vogtą daiktą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį, skaičiuojant jį nuo automobilio atgabenimo į Lietuvos teritoriją momento. Nurodė, kad atsakovas sutarė su ieškovu tik dėl to, kad šis užsienio valstybėse surastų parduodamus panaudotus automobilius. Atsakovas internete surado automobilį Mercedes Benz 412D, o jį parsigabeno ir jo registraciją įformino ieškovas. Atsakovas iš ieškovo gavo 27000,00 Lt už tai, kad jis automobilį surado – tai nėra mokestis už automobilį. Mano, kad atsakovas negali atsakyti už tai, kad ieškovas įsigijo vogtą automobilį, nes automobilio įforminimą atliko pats ieškovas, ką patvirtino rašysenos ekspertizė. Atsakovas laikotarpiu nuo 2003-06-05 iki 2011-08-09 nekirto Lietuvos valstybės sienos, o ieškovas nebuvo įgaliojęs atsakovo nupirkti automobilį, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad automobilis buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką su suklastotais dokumentais. Be to, ieškovas nenurodė tinkamo ieškinio pagrindo, t.y. neaišku kokiu pagrindu jis reiškia ieškinį atsakovui: ar pirkimo ar pavedimo teisinių santykių pagrindu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno teritorinės muitinė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilis Mercedes, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) per Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio postą vyko savo eiga (T.1, b.l. 110). Muitinio tranzito procedūros vykdytojas (pagal 2002-07-05 galiojusio LR Muitinės kodekso įgyvendinimo įstatymo 1 dalies 2 straipsnį 32 punktą - asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomas muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą) buvo R. S.. 2002-07-05 forminant muitinio tranzito procedūrą muitinės įstaigai reikiamus dokumentus teikė atsakovas, veikęs pagal ieškovo 2002-07-01 įgaliojimą „Dėl automobilio pargabenimo“. Muitinio importo įforminimą atliko ieškovo atstovas A. Č.. Tiek muitinio tranzito, tiek muitinio importo procedūros buvo užbaigtos be išlygų, muito mokesčiai sumokėti.
Trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilį MB 412D į Lietuvą įvežė ieškovo firma, jis 2002-07-06 buvo įregistruotas jo vardu, o 2002-09-10 automobilis įregistruotas naujo savininko UAB „Ergolain baldai“ vardu (T.1, b.l. 105-106). Automobilio registracijos duomenys yra sunaikinti, praėjus 5 metų saugojimo terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. S., ieškovės naudai 12122,00 Lt žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 90-94). Teismas nustatė, kad atsakovas 2002-07-01 pateikė ieškovui komercinį pasiūlymą, kuriuo įsipareigojo surasti konkurencingomis kainomis automobilius, skirtus perpardavimui vidaus rinkoje ar eksportuoti į užsienį (T.1, b.l. 17). Muitinės tranzito dokumentus Kalvarijos išorinėje muitinėje 2002-07-05 įformino atsakovas, veikdamas pagal ieškovo 2002-07-01 atsakovui išduotą įgaliojimą „Dėl automobilio pargabenimo“ (T.1, b.l. 20), kas teismo nuomone, atitinka pavedimo santykius, nes pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog abiejų sandorio šalių veikla buvo susijusi su komercine veikla, todėl preziumuojama, kad ši veikla yra atlygintinė (CK 6.758 str. 2 d.). Teismas konstatavo, jog atsakovas pripažino, kad jis surado automobilį MB 412D ir įformino automobilio muitinį tranzitą, tačiau, kas jį nupirko ir įformino pirkimą, nežino, pats automobilio pargabenimo metu nebuvo kirtęs Lietuvos valstybinės sienos. Ieškovas teigia, kad atsakovas automobilį surado, jį nupirko, įformino pirkimo dokumentus ir pargabeno jį į Lietuvą, atliko muitinį įforminimą išorinėje muitinėje. Atsakovas taip pat pripažino, kad už paslaugas iš ieškovo gavo 27622,40 Lt. Ieškovas, parduodamas automobilį UAB „Ergolain baldai“ gavo 55000,00 Lt. Teismas padarė išvadą, kad 27622,40 Lt suma už pavedimo atlikimo paslaugas yra per didelė (šalys nebuvo sutarusios atlyginimo už pavedimo paslaugas), todėl šią sumą laikė sumokėta už įgytą automobilį ir pavedimo paslaugas, nes atsakovas neįrodė, kad už įgytą automobilį būtų buvusi sumokėta kita suma, negu jam ieškovo duotoji 27622,40 Lt suma. Teismas konstatavo, jog pagal CK 6.760 straipsnio 1 dalį įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, tačiau atsakovas šių pareigų tinkamai neįvykdė, nes ieškovui pargabeno vogtą automobilį. Remdamasis CK 6.760 straipsnio 6 dalimi, kur nustatyta, kad jeigu sutarties, įstatymo ar papročių numatytais atvejais įgaliotinis pasitelkia pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis, jis atsako už tokių asmenų veiksmus bei privalo atlyginti tų asmenų veiksmais padarytus įgaliotiniui nuostolius. Įvertinęs tas aplinkybes, kad atsakovas perdavė ieškovui vogtą automobilį, kad ieškovas už parduotą automobilį iš UAB „Ergolain baldai“ gavo 50500,00 Lt, atsakovui už automobilį sumokėjo 27622,00 Lt, UAB „Ergolain baldai“ sumokėjo 35000,00 Lt, teismas padarė išvadą, kad realūs ieškovo nuostoliai yra 12122,00 Lt ir šią sumą priteisė iš atsakovo.
Teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo taikyti ieškinio reikalavimams 3 metų ieškinio senatį, nes, teismo nuomone, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovui teisė į ieškinį atsirado nuo to momento, kai jis atlygino žalą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis (T.1, b.l. 55).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė G. F. firma „Gilbena“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti ir padidinti iš atsakovo R. S. priteistą žalos atlyginimą iki 35000,0 Lt ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 102-105). Apeliantė nurodo, kad su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės ieškinys nesutinka, nes jis šioje dalyje yra nepagrįstas bei neteisėtas. Apeliacinį skundą ji grindžia šiais argumentais:
1. Teismas padarydamas išvadą, kad ieškovas patyrė 12122,00 Lt nuostolių ir šią sumą priteisdamas iš atsakovo savo išvados, dėl ko mažinamos prašomas priteisti žalos dydis sprendime nemotyvavo ir nepateikė teisinių argumentų, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas mažindamas priteistinos žalos dydį, turėjo įvertinti įrodymus ir bylos aplinkybes, kad iš 50500,00 Lt sumos, gautos už parduotą automobilį, ieškovas sumokėjo 7703,39 Lt PVM mokestį, be to, ieškovė yra sumokėjusi 5017,00 Lt importo PVM mokestį, 250,00 Lt automobilio atgabenimo išlaidų, 2273,13 Lt pelno mokesčio pardavus automobilį, 43,40 Lt už laikinų numerių išdavimą, 15,00 Lt draudimo įmoką, todėl šios sumos negali būti pripažintos ieškovės pajamomis. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo negalėjo būti priteista mažiau kaip 27423,92 Lt. Ieškovė atskirai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų – už teisinę pagalbą, dokumentų vertimą, nes šios sumos buvo įskaičiuotos į bendrą prašomos priteisti žalos sumą, todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškinį.
2. Teismas, spręsdamas dėl atsakovui išmokėtos sumos 27622,40 Lt nevertino šios sumos kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą, ir dėl šio ieškinio pagrindo nepasisakė, nes įrodymų, kad ši suma buvo sumokėta už automobilį atsakovas teismui nepateikė. Tokiu būdu atsakovas atsidūrė geresnėje turtinėje padėtyje, nei ieškovas.
3. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors kartu su ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.
Apeliaciniu skundu apeliantas R. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 115-120). Apeliantas nurodo, kad su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovės ieškinys nesutinka, nes jis šioje dalyje yra nepagrįstas bei neteisėtas. Apeliacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
1. Teismas padarydamas išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė 2001-07-01 ieškovo įgaliojime nurodytą pavedimą, nes pargabeno ir ieškovui pardavė vogtą automobilį, todėl yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius. Apelianto teigimu, kad padarydamas tokią išvadą teismas netinkamai ištyrė bei vertino byloje pateiktus įrodymus, nes įgaliojime buvo nurodyta surasti ir pargabenti automobilius Vokietijoje ir Olandijoje, o minėtas automobilis buvo pirktas Prancūzijoje, todėl nei automobilio įgijimas, nei dokumentų tvarkymas muitinėje nėra susiję su ieškovo įgaliojime nurodyto pavedimo vykdymu. Teismas nevertino, jog pagal pateiktą sąskaitą automobilis buvo įgytas 2002-06-08, t.y. prieš mėnesį, nei buvo išduotas įgaliojimas.
2. Teismas, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovui išmokėta 27622,40 Lt suma buvo sumokėtas už įgytą automobilį ir pavedimo paslaugas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tokią teismo išvadą paneigia byloje esantys įrodymai, jog automobilis buvo nupirktas anksčiau, nei išduotas įgaliojimas, todėl pagal įgaliojimą atsakovas galėjo tik pargabenti į Lietuvą nupirktą automobilį ir sutvarkyti dokumentus muitinėje. Pažymima, jog pirkimo dokumentuose pirkėju nurodomas ieškovas. Visus kitus įgaliojime nurodytus pavedimus atsakovas įvykdė tinkamai, automobilis pargabentas į Lietuvą, sutvarkytos išmuitinimo procedūros, perduotas ieškovui. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino pavedimo santykius reglamentuojančias teisės normas.
3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus – eksperto išvadą, kurioje nurodyta, jog dokumentus pasirašė ne R. S., o kitas asmuo mėgdžiodamas tikrus R. S. parašus, bei neteisingai interpretavo atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus, kuriuose jie neigė tą aplinkybę, jog atsakovas tvarkė tranzito dokumentus išorinėje muitinėje ir iš dalies patvirtino liudytojas M. L.. Visas išvadas teismas padarė nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų, dėl ko netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, klaidingai nustatė esmines bylai, turinčias reikšmės aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog su skundu nesutinka, nes jame nurodoma atsakovo pozicija nesutampa su jo argumentais išsakytais pirmosios instancijos teisme. Pažymima, jog būtent atsakovas pateikė ieškovui komercinį pasiūlymą dėl automobilių suradimo ir pargabenimo įmonės vardu. Už įsigytą automobilį ieškovas nėra mokėjęs jokiam kitam asmeniui - tik atsakovui. Be to, pats atsakovas kartu su automobiliu pateikė ieškovui suklastotą sąskaitą, ką patvirtina byloje esantys įrodymai – muitinės dokumentai, liudytojų paaiškinimai. Atsakovo teiginiai, jog 27622,40 t buvo sumokėti už tarpininkavimą yra niekuo nepagrįsti, nes atsakovui neatlikus jokių veiksmų, ieškovui nebuvo jokio pagrindo sumokėti atsakovui nurodytą pinigų sumą. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertų išvada, nes nėra patvirtinta metodika, kuria remiantis rašysenos ekspertizė būtų atliekam iš parašų kopijų, be to, teismas turi vertinti įrodymų visetą ir tuo remdamasis padaryti išvadas (T.2, b.l. 134-138).
Atsiliepimuose į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kauno teritorinė muitinė nurodo, jog negali vertinti apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes visos muitinio tranzito (2002-07-05) įforminimo procedūros buvo užbaigtos be išlygų (T.2, b.l. 129; 142).
Kitų atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo G. F. firmos „Gilbena“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė atsakovo ieškovės G. F. firmos „Gilbena“ patirtų nuostolių dydis, įrodinėjimo faktas buvo grindžiamas R. S. 2002-07-01 pateiktu komerciniu pasiūlymu (T.1, b.l. 17), G. F. firmos „Gilbena“ įgaliojimu duotu atsakovui pargabenti į Lietuvos Respubliką Vokietijoje, Olandijoje įmonės nupirktus automobilius (T.1, b.l. 20), įgaliojimu, kurį 2002-07-05 atsakovas R. S. davė UAB „Muitinės tarpininkas“ pildyti visus muitinės įforminimui reikalingus dokumentus (T.1, b.l. 19).
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovas pateikus ieškovui komercinį pasiūlymą surasti tinkamus perpardavimui automobilius, sumokėti už perkamus automobilius savais arba ieškovo pinigais, organizuoti automobilio nupirkimą, pirkimo dokumentų sutvarkymą, automobilio pargabenimą iki vidinės šalies muitinės, surasti pirkėją automobilio perpardavimui, dalyvauti pardavimo procese ir ieškovui išdavus atsakovui įgaliojimą veikti ieškovo, tarp šalių susiformavusius teisinius santykius prilygino pavedimo teisiniams santykiams ir taikė pavedimo teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija tą faktą, kad tarp jo ir ieškovo buvo susiformavę pavedimo teisiniai santykiai, nurodydamas, kad tokie santykiai tarp ieškovo ir atsakovo susiformuoti negalėjo, nes automobilis Mercedes Benz 412D buvo nupirktas Prancūzijoje dar iki išduodant įgaliojimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus tretiesiems asmenims (CK 6.756 str. 1 d.). Tai reiškia, kad atlikdamas pagal sutartį galimus juridinę reikšmę turinčius veiksmus įgaliotinis tais veiksmais sukelia teisines pasekmes įgaliotojui. Esant ginčui dėl pavedimo santykių egzistavimo, įrodymu patvirtinančiu esamus pavedimo teisinius santykius, laikytinas įgaliojimas, kuris nepaisant pavedimo sutarties formos turi būti rašytinės formos (CK 2.137 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog ieškovas, priėmęs atsakovo komercinį pasiūlymą, 2002-07-01 išdavė atsakovui įgaliojimą „Dėl automobilio pargabenimo“ pargabenti iš Vokietijos ir Olandijos įmonės nupirktus automobilius, tvarkyti visus su šiuo pavedimu susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos pasienyje bei pristatyti automobilius į teritorinę muitinę Kaune KATIEKIM KR20 (T.1, b.l. 20), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, jog tarp šalių buvo susiformavę pavedimo teisiniai santykiai.
Įgaliotinis privalo pats asmeniškai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pasirinkdamas jų įgyvendinimo būdus ir priemones (CK 6.760 str. 2 d.). Šiam tikslui atstovaujamojo interesais atstovas gali pasitelkti trečiuosius asmenis, padedančius įvykdyti turimus įgaliojimus. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto R. S. apeliacinio skundo argumentą, kad jis netvarkė tranzito dokumentų išorinėje muitinėje pagal ieškovo išduotą įgaliojimą. Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, jog jis negalėjo tvarkyti muitinės dokumentų, nes automobilis buvo pirktas Prancūzijoje, o pagal ieškovo išduotą įgaliojimą jis galėjo surasti ir pargabenti automobilius iš Vokietijos ir Olandijos, bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Be to, apeliantas, remdamasis ekspertizės aktu teigia, jog jis nepasirašė 2002-07-05 įgaliojimo UAB „Muitinės tarpininkas“ pildyti visus reikalingus muitinės įforminimui dokumentus pagal jo pateiktus krovinio dokumentus, kurių teisingumą garantuoja ir kuriuo įsipareigoja laiku sumokėti už atliktą darbą (T.1, b.l. 19), tačiau iš atsakovo R. S. paso kopijos matyti, kad atsakovas buvo pateikęs savo asmens dokumentą (T.1, b.l. 20) ir šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Pažymėtina, jog 2012-03-09 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas taip pat nurodė, jog nėra galimybės ar 2002-07-01 ir 2002-07-05 prašyme išduoti laikinuosius numerius pasirašė atsakovas R. S.. Tokių faktinių bylos aplinkybių, jog atsakovas buvo pateikęs pasiūlymą ieškovui, kad jam 2002-07-01 buvo išduotas įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus ieškovo vardu, atsakovas byloje neginčijo. Aplinkybių, kurias grindžiamos šalių pripažintais faktais, įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Sutinkamai su CK 6.759 straipsnio 2 dalies nuostatomis įgaliotinis turi teisę nukrypti nuo įgaliotojo nurodymų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai būtina įgaliotojo interesais, o įgaliotinis negalėjo iš anksto atsiklausti įgaliotojo arba per protingą terminą negavo atsakymo į savo paklausimą. Atstovaujamojo pritarimas sandoriui, kuris sudarytas neturint įgaliojimo ar viršijant suteiktas teises yra neatšaukiamas ir galiojantis nuo jo sudarymo momento (CK 2.136 str. 1 d. 2 d.). Toks sutikimas gali būti išreikštas ne tik tiesiogiai atstovaujamajam pareiškiant apie jo duodamą sutikimą, bet ir iš atstovaujamojo veiksmų vykdant iš sandorio kylančius įsipareigojimus. Bylos duomenys – automobilio įregistravimas VĮ „Regitroje“, pinigų sumokėjimas atsakovui, automobilio pardavimas ir kt. leidžia teigti, jog ieškovas (atstovaujamasis) pritarė atsakovo veiksmams, atliktiems viršijus išduotame įgaliojime nurodytus veiksmus. Faktinės pavedimo sutarties vykdymo aplinkybės leidžia vertinti, kad tarp šalių 2002-07-01 sudaryta sutartis (įgaliojimas) abiejų sutarties šalių valia buvo modifikuota (pakeista) , o tokie pakeitimai, susiję su trečiųjų asmenų veiksmais, yra leidžiami įstatymo – CK 2.136 str. 1 d. 2 d., todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog jis pagal įgaliojimą negalėjo atlikti tokių veiksmų ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra daugiau tikėtina, kad išorinėje muitinėje automobilio įforminimą vykdė atsakovas, nes jis pateikė asmens dokumentą su ieškovo jam duotu įgaliojimu, o muitinės darbuotojai šiuos dokumentus priėmė ir juos laikė tinkamais, teisingais ir pagrįstais, ir muitinio tranzito įforminimo procedūros 2002-07-05 buvo užbaigtos be išlygų.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis atsakovo paaiškinimais, jog automobilis Mercedes Benz 412D pagal firmos S.A.G.A. išduotą sąskaitą yra ieškovo įsigytas 2002-06-08, t.y. dar iki įgaliojimo atsakovui išdavimo 2002-07-01. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatė, jog firmos S.A.G.A. dokumentas (T.1, b.l. 21; 42-46), pagal kurį ieškovas tariamai įsigijo automobilį Mercedes Benz 412D yra suklastotas ir neatitinka tikrovės, todėl remtis suklastotu dokumentu, kaip įrodymu patvirtinančiu automobilio įsigijimo datą, teismas neturėjo teisinio pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas aplinkybes, jog būtent tuo metu (2002-06-08) įvyko būtent tokio turinio ūkinė operacija, kuri atsispindi minėtame dokumente, turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas už parduotą automobilį iš UAB „Ergolain baldai“ gavo 50500,00 Lt. Atsakovui už automobilį sumokėjo 27622,40 Lt, o UAB „Ergolain baldai“ pagal taikos sutartį sumokėjo 35000,00 Lt arba turėjo išlaidų viso 62622,40 Lt sumai. Teismas konstatavo, jog dėl to, kad atsakovas perdavė ieškovui vogtą automobilį ir šis iš jo buvo paimtas, bei atsižvelgiant į ieškovo gautas pajamas už parduotą automobilį ir patirtas išlaidas, jo nuostoliai sudarytų 12122,40 Lt (62622,40 – 50500,00), kuri jam ir priteistina iš atsakovo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su šiuo nuostolių paskaičiavimu.
CK 6.758 straipsnis nustato, kad pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Pagal CK 2.151 straipsnio 2 dalį atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 6.758 str.). Iš 2002-07-01 ieškovo išduoto įgaliojimo atsakovui nėra galimybės spręsti kaip šalys susitarė dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Atskiros pavedimo sutarties šalys taip pat nebuvo pasirašę, tačiau atsakovo pateikto komercinio pasiūlymo 6 punkte nurodyta, jog už atsakovo paslaugas sumokės pirkėjas (T.1, b.l. 17), kas leidžia daryti išvadą, jog pavedimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo buvo neatlygintini. Iš byloje esančių kasos išlaidų orderių nustatyta, jog atsakovui R. S. automobilio MB412 pirkimui buvo išduota 2002-07-10 – 8622,40 Lt, 2002-07-11 – 9500,00 Lt, o 2002-07-12 – 9500,00 Lt (T.1, b.l. 30). Viso atsakovui buvo išduota 27622,40 Lt. Pažymėtina, jog įgaliotinis įgaliotinį ir įgaliotoją sieja pasitikėjimo santykiai. Tai reiškia, kad įgaliotinis privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir išimtinai tik įgaliotojo interesais, vengti privačių ir įgaliotojo interesų konflikto.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
Patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė daugiau nuostolių, nei atsakovui pagal kasos išlaidų orderius perduota pinigų suma byloje nėra, o ieškovo nurodytos aplinkybės apie mokesčių sumokėjimą neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių.
CK 6.761 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti atsakintą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties, įstatymo ar papročių numatytais atvejais įgaliotinis pasitelkia pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis, jis atsako už tokių asmenų veiksmus bei privalo atlyginti tų asmenų veiksmais padarytus įgaliotojui nuostolius. Atsakovas teigdamas, kad visa 27622,40 Lt suma jam buvo sumokėta už tarpininkavimo paslaugas, t.y. jis kaip įgaliotinis atliko tam tikrus veiksmus ir galėjo turėti tam tikrų išlaidų, bei už tų veiksmų atlikimą galėtų gauti atlyginimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad įgaliotinis pateikė įgaliotojui ataskaitą, nurodė turėtų išlaidų bei atlyginimo už šių veiksmų atlikimą dydį, pateikė pateisinančius dokumentus, ar pateikė įrodymus, jog pirkėjas UAB „Ergolain baldai“ nesumokėjo už paslaugas pagal komercinio pasiūlymo 6 punktą. Taip pat teismui nepareiškė reikalavimo dėl tokių išlaidų priteisimo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo susitarta kitaip, nei anksčiau minėto komercinio pasiūlymo 6 punkte. Nurodytų aplinkybių visetas, suteikia pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį iki 12 122,00 Lt. Ši aplinkybė yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą padidinant priteistinų nuostolių sumą iki dydį 27622,40 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
CPK 93 str. 5 d. numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi iš viso ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 79 proc., o atmestų 21 proc., remiantis šia proporcija atitinkamai paskirstomos tarp šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė iš viso yra sumokėjusi 1736,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 7, T.2, b.l. 107), bei 4000,00 Lt advokatui už atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (T.1, b.l. 57, T.2, b.l. 108-110; 139-141). ieškovė pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Viso ieškovė patyrė 5736,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ir iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistina 1371,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Spręsdama dėl priteistinų atstovavimo išlaidų sumų, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus ir sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 3160,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.), viso iš atsakovo ieškovei priteistina 4531,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir antrosios instancijos teismuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:
Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. F. firmai „Gilbena“, į.k. 134399518, 27622,40 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du litus keturiasdešimt centų) žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. F. firmai „Gilbena“, į.k. 134399518, bei 4531,00 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir antrosios instancijos teismuose.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.