Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

2025 m. vasario 10 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Raivitus“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus M. B. (M. B.), ieškinį atsakovui K. V. (K. W.) dėl nuostolių atlyginimo ir be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui 2024 m. gruodžio 3 d. siųsti per LITEKO VEP posistemį, t. y. aktyvią elektroninių paslaugų portalo paskyrą bei pakartotinai išsiųsti 2024 m. gruodžio 11 d. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka laikomi įteiktais 2025 m. sausio 14 d.

Per teismo nustatytą 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą laiką jam pasibaigus, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsižvelgdamas į CPK 285 straipsnio 2 dalį, teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Šios bylos ir Kauno apygardos civilinės bylos Nr. eB2-259-775/2025 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratoriumi paskirtas M. B., nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 29 d. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad atsakovas ieškovės vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2024 m. kovo 13 d.

Minėta 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatyta, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti ieškovės nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 29 d., todėl nuo šios datos atsirado atsakovo pareiga perduoti ieškovės nemokumo administratoriui visą ieškovės turtą ir dokumentus.

Atsakovas neįvykdė nurodytos pareigos, todėl jam 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi už Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą paskirta 400 Eur bauda. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 27 d.

Tačiau minėtų įpareigojimų atsakovas ir toliau nevykdė. Ieškovės atstovo teigimu, jam buvo perduota tik dalis išvestinių finansinių dokumentų, tačiau nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, ypač pirminiai ūkines-komercines operacijas pagrindžiantys dokumentai – sąskaitos faktūros, sutartys su įmonės skolininkais/ tiekėjais, prekių ir paslaugų perdavimo–priėmimo aktai. Susipažinęs su jam prieinamais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais ieškovės atstovas nustatė, kad įmonė turi neįgyvendintų kreditorinių reikalavimo teisių į ieškovės skolininkus, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 52 638 Eur. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovės atstovas pateikė bendrą sąskaitų apyvartą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d., pagal kurią ieškovės reikalavimai debitoriams sudaro 52 638 Eur sumą. Neturėdamas pirminių ieškovės ūkines-komercines operacijas pagrindžiančių dokumentų, ieškovės atstovas neturi galimybių įgyvendinti ieškovės kreditorinių reikalavimų į jos skolininkus ir tokiu būdu pažeidžiami tiek ieškovės, tiek jos kreditorių teisėti interesai.

Atsakovas taip pat neperdavė ieškovės turto už 94 872 Eur, kurį sudaro 47 999 Eur pinigų likutis, t. y. neperduoti kasoje esantys grynieji pinigai, ką patvirtina su ieškiniu pateiktas kasos pajamų operacijų išrašas, sudarytas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.; taip pat 16 873 Eur gautinos lėšos, kurios, ieškovės atstovo teigimu, susidarė po to, kai atsakovas šias lėšas be teisinio pagrindo pervedė UAB „Vilgirda“ ir šių lėšų grąžinimo nereikalavo iš tiekėjo, bei 30 000 Eur ieškovės įstatinis kapitalas, šiai aplinkybei pagrįsti ieškovės atstovas pateikė išplėstinį juridinių asmenų registro išrašą su istorija ir 2024 m. lapkričio 17 d. duomenis apie juridinio asmens dalyvius. Duomenų, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą atsakovas būtų sumažinęs įstatinio kapitalo sumą, byloje nepateikta.

Atsakovas taip pat negrąžino ieškovei jos turėto automobilio. Ieškovės bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonės vardu buvo registruota transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal ieškovės atstovo pateiktus duomenis šio automobilio vidutinė rinkos vertė sudaro 1 900 Eur sumą.

Atsakovas be teisinio pagrindo taip pat įgijo 5 000 Eur vertės ieškovės pinigines lėšas. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2023 m. gegužės 3 d. iš ieškovės banko sąskaitos UAB „Vilniaus forma“ buvo sumokėta 5 000 Eur suma, kuri 2023 m. gegužės 23 d. pinigų išmokėjimo kvitu grąžinta atsakovui, tačiau šių lėšų atsakovas ieškovei neperdavė ir jų neįskaitė į įmonės sąskaitą. Be to, pagal ieškovės atstovui prieinamus ieškovės finansinės apskaitos dokumentus, atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. be teisinio pagrindo pervedė iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą 386 333,06 Eur, šias lėšas apskaitydamas kaip „kitas gautinas sumas“, tačiau šio sandorio teisėtumą patvirtinančių duomenų nėra.

Nurodyti duomenys ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovei iš viso neperdavė turto ir reikalavimo teisių už 540 743,06 Eur sumą. Duomenų, paneigiančių ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė.

Spręstina, kad atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla iš visos apimties turto neperdavimo ieškovės atstovui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas.

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės vadovas turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomi turto, dokumentų ir informacijos perdavimo terminai, kaip numatyta JANĮ 57 straipsnyje. Vadovaujantis JANĮ 57 straipsnio 1 dalimi, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas parengė ieškovės turto balansą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, nėra objektyvios galimybės nustatyti ieškovės faktinio turto tuo momentu dydžio. Atsakovas turi įrodyti, kad jis perdavė ieškovės atstovui visus ieškovės dokumentus, taip pat visą ieškovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, tačiau jokių įrodymų, galinčių patvirtinti visų dokumentų ir turto perdavimo faktą, nėra.

Atsakovas, kaip tuometinis ieškovės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą ieškovės veiklos organizavimą, taip pat ir jos turto naudojimą. Atsakovas nepaneigė ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių, nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog minėtos vertės turtas buvo panaudotas ieškovės interesais, kad atsakovas laikėsi lojalumo ieškovei pareigos ir nepažeidė įstatymų reikalavimų, todėl ieškovės atstovo nurodyti atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais.

Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal atsakovo ieškovės atstovui neperduoto turto bei reikalavimo teisių vertę. Taip pat nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, būtų išsaugotas ieškovės turtas, kuris būtų panaudotas ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl tenkinami visiškai.

Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės ieškovei, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – pareiga mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 5 030 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Raivitus“, juridinio asmens kodas 304689898, iš atsakovo K. V. (K. W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 540 743,06 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 6 ct) nuostolių atlyginimą už įmonės turto ir reikalavimo teisių neperdavimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. V. (K. W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 030 Eur (penkių tūkstančių trisdešimt eurų) žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimo už akių patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.