- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 2-723/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- F. A., G. A., L. A., R. A., V. P., UAB „Imortalis“
- Ieškovas
- DnB NORD bankas "Imortalis"
- Trečiasis asmuo
- UAB "Lintanas"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų F. A., G. A., L. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų areštą bei atsakovo R. A. piniginių lėšų areštą civilinėje byloje Nr. 2-3562-585/2009, iškeltoje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams F. A., G. A., L. A. ir R. A., V. P., UAB „Imortalis“ dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo natūra, dėl pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. ir R. D., Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K., Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarė R. K., UAB „Lintanas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas actio Pauliana ieškiniu prašė teismo:
Pripažinti negaliojančia 2008-10-09 dovanojimo sutartį tarp F. A., G. A. ir R. A. dėl dalies statinio dalies žemes sklypo (duomenys neskelbiami).Pripažinti negaliojančia 2008-10-01 dovanojimo sutartį tarp F. A., G. A. ir R. A. dėl butų (duomenys neskelbiami).Pripažinti negaliojančia 2008-11-14 pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Imortalis“ ir R. A. dėl buto (duomenys neskelbiami).Pripažinti negaliojančia 2008-10-01 pirkimo - pardavimo sutartį tarp L. A. ir R. A. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami).Pripažinti negaliojančia 2008-10-01 pirkimo - pardavimo sutartį tarp L. A. ir R. A. dėl buto (duomenys neskelbiami).Pripažinti negaliojančia 2008-10-31 pirkimo-pardavimo sutartį tarp R. A. ir V. P. dėl buto (duomenys neskelbiami).Pripažinti negaliojančia 2008-10-01 dovanojimo sutartį Nr. 8-10857 tarp F. A., G. A. ir R. A. dėl buto (duomenys neskelbiami), ir statinių (duomenys neskelbiami) su žemės sklypu (duomenys neskelbiami).Taikyti restituciją natūra ir priteisti neteisėtai perleistų butų pinigines vertes atitinkančias pinigų sumas jų įgijėjams, t. y. priteisti F. A., G. A. bendrojon jungtinėn nuosavybėn butus (duomenys neskelbiami), dalį statinio (duomenys neskelbiami) ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbiami); G. A. nuosavybėn priteisti butą (duomenys neskelbiami), o F. A. nuosavybėn - statinius (duomenys neskelbiami) su žemės sklypu (duomenys neskelbiami).Palikti V. P. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbiami), R. A. nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbiami).Priteisti AB DnB NORD bankui iš R. A. 2 120 000 Lt UAB „Lintanas" įsipareigojimams - skoloms pagal 2004-03-10 kreditavimo sutartį su visais pakeitimais padengti, taip pat 10,34 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo dėl priteistos pinigų sumos sumokėjimo visiško įvykdymo.
Ieškinį grindė tuo, kad pagal 2004-03-10 kreditavimo sutartį ieškovas suteikė 2,2 mln. Lt kreditą UAB „Lantanas“. Vėliau šalys pakeitė kreditavimo sutarties sąlygas ir padidino suteiktą kredito dydį. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui UAB „Lantanas“ įkeitė ieškovui žemės sklypą ir pastatą – prekybos paviljoną. Be to, F. A., G. A. ir L. A. 2004-03-10 laidavimo sutartimis laidavo ieškovui už UAB „Lantanas“ sutartines prievoles pagal 2004-03-10 kreditavimo sutartį. UAB „Lantanas“ nevykdant įsipareigojimų ieškovui pagal kreditavimo sutartį, AB DnB NORD padavė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo (ieškinio suma nustatyta pagal nesugrąžinto kredito dydį – 9 205 013,95 Lt). Toje byloje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – bankui neįkeisto atsakovų turto areštą 1 531 013,95 Lt sumai. Pagal įsiteisėjusią teismo nutartį sudarant atsakovų turto apyrašą paaiškėjo, kad jie turto neturi, o savo turtą neatlygintinai arba už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina perleido tretiesiems asmenims. Dėl šių priežasčių ieškovas pareiškė actio Pauliana ir prašė taikyti restituciją natūra. Ieškovas neprašė taikyti restitucijos natūra R. A. perleisto žemės sklypo (duomenys neskelbiami) bei buto (duomenys neskelbiami) atžvilgiu, kadangi šie turtai jam perleisti už ženkliai mažesnę nei jų rinkos vertė. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė iš šį turtą įsigijusio R. A. priteisti pinigų skirtumą, kuris atsirado šiam atsakovui dviem sandoriais už ženkliai mažesnę sumą įsigijus ginčo turtą iš kitų atsakovų.
Šalies argumentai
Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo areštuoti:
1) Butus (duomenys neskelbiami), dalį statinio ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbiami), taip pat areštuoti butą (duomenys neskelbiami), statinius (duomenys neskelbiami) su žemės sklypu (duomenys neskelbiami).
2) R. A. nuosavybės teise priklausantį turtą 2 120 000 Lt sumai.
Prašymą grindė tuo, kad iš atsakovų neatlygintinai turtą įgiję asmenys jį gali perleisti kitiems asmenims ir tai iš esmės apsunkintų ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą byloje. Atsakovo R. A. turtą prašė areštuoti atsižvelgiant į tai, jog jis atliko kelis ieškinyje ginčijamus sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas areštavo atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausančius: butus (duomenys neskelbiami), dalį statinio (duomenys neskelbiami), dalį žemės sklypo (duomenys neskelbiami), statinius (duomenys neskelbiami) su žemės sklypu (duomenys neskelbiami); atsakovui UAB „Imortalis“ nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbiami), uždraudžiant areštuotus turtus parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Teismas taip pat areštavo atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (arba) kilnojamąjį turtą, o tokio nesant arba nepakankant, šio atsakovo lėšas neviršijant 2 120 000 Lt sumos. Pažymėjo, jog atsakovams perleidus įsigytą turtą kitiems asmenims, pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanoma įvykdyti ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje.
Šalies argumentai
Atsakovai F. A., G. A., L. A. ir R. A. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų turtas yra areštuotas kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas pareiškė ieškinį dėl 9 205 013,95 Lt priteisimo ir kurio įvykdymo užtikrinimui teismai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Šį reikalavimą kitoje byloje ieškovas iš esmės kildino tuo pačiu pagrindu kaip ir reikalavimus šioje byloje. Areštavus atsakovo turtą ir šioje byloje, būtų pažeistas ekonomiškumo principas, nes areštuoto turto vertė viršytų kitoje – pagrindinėje byloje nagrinėjamo turto vertę, nukentėtų atsakovų teisėti interesai. Teismo taikytas atsakovų didelės vertės turto areštas sukelia didelius nepatogumus, nepagrįstai suvaržo jų teises ir didina nuostolius. Todėl taikydamas tokio pobūdžio ir masto laikinąsias apsaugos priemones, teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio nuostatomis, turėjo pareikalauti atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovas, reikšdamas actio Pauliana, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai, nes jis savo subjektines teises gina kitoje byloje, reikšdamas ieškinį dėl kreditavimo sutartimi negrąžintos pinigų sumos priteisimo.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB NORD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas, pareikšdamas actio Pauliana, įrodinėja atsakovų nesąžiningumą. Neužtikrinus perleisto turto arešto, atsakovai įsigytą turtą galėtų perleisti kitiems asmenims, o tai iš esmės pasunkintų arba padarytų neįmanomą ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą byloje. Civilinėje byloje dėl skolos priteisimo teismas areštavo atsakovų turtą tik 1 531 013,95 Lt sumai, nors reikalavimas pareikštas 9 205 013,95 Lt. Todėl atsakovų, tarp jų ir R. A., turto areštas nagrinėjamoje byloje nepažeidžia atsakovų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Teismas neturi nei teisės, nei pareigos ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tiek sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, tiek ir ginčą iš esmės, kadangi tai yra išimtinė šalių teisė, išskyrus viešąjį interesą turinčiose bylose.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis actio Pauliana nuostatomis (CK 6.66 str.), pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais septynis sandorius, kuriais atsakovai perleido jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, iš šių sandorių penkių neatlygintinų sutarčių atžvilgiu prašo taikyti restituciją natūra, taip pat priteisti iš atsakovo R. A. pinigų skirtumą, kuris atsirado šiam atsakovui dviem sandoriais už ženkliai mažesnę sumą įsigijus ginčo turtus.
Tuo atveju, jeigu ieškovas actio Pauliana pagrindu įrodytų visas neatlygintinų sandorių negaliojimo sąlygas, perleistas turtas turėtų būti grąžintas šio turto ankstesniems savininkams. Neareštavus ginčo turto, pareikšti reikalavimai dėl neatlygintinų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo natūra galėtų būti neįvykdomi, jeigu turtą įgiję nauji savininkai jį perleistų kitiems asmenims.
Kaip minėta, ieškovas taip pat pareiškė 2 120 000 Lt piniginį reikalavimą atsakovui R. A., grįsdamas reikalavimą nesąžiningais šio atsakovo veiksmais. Tokio dydžio ieškovo prašoma priteisti pinigų suma teismų praktikoje laikoma labai didelė ir gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008). R. A. nepateikė teismui duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą (CPK 12 str.).
Dėl apeliantų teiginių, kad turto areštas nagrinėjamoje byloje pažeidžia jų teises, nes apeliantų turtas areštuotas kitoje byloje, pažymėtina, jog, visų pirma, laikinosios apsaugos priemonės - asmens turto arešto taikymas vienoje byloje neeliminuoja galimybės taikyti jo turtui areštą kitoje civilinėje byloje. Antra, apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių jų teisių pažeidimu (CPK 12 str.). Trečia, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje proceso stadijoje nesprendžia klausimo dėl to paties ieškovo atsakovams pareikštų reikalavimų tarpusavio ryšio. Klausimas dėl bylų sujungimo sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės (CPK 136 str.). Ketvirta, nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovais patraukė daugiau asmenų ir jiems pareiškė kitokio pobūdžio reikalavimus, negu apeliantų nurodytoje kitoje civilinėje byloje, t.y. skiriasi tiek abiejų ieškinių dalykas, pagrindas, tiek ir subjektinė sudėtis. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą apeliantų teiginį, kad atsakovų turto areštas nepagrįstai suvaržo jų teises, kadangi kitoje civilinėje byloje teismas jau taikė šių atsakovų turto areštą. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, jog pirmojoje byloje yra realiai areštuoto turto už visą ieškinio sumą (9 205 013,95 Lt). Ieškovo teigimu, aprašyti atsakovų turtą nebuvo galimybės, kadangi atsakovai jį perleido tretiesiems asmenims, dėl ko kreditoriai ir pareiškė actio Pauliana šioje byloje.
Teismas nevertina apeliantų argumentų, kad ieškovas, pareikšdamas reikalavimus byloje, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai. Ieškinio pagrįstumo, taigi, ir šalių sąžiningumo, pareiškiant ieškinį, klausimai sprendžiami nagrinėjant ginčą iš esmės. Išnagrinėjus ginčą iš esmės ir teismui nustačius, kad ieškovas iš tiesų pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, ieškovui gali būti taikomos CPK 95 straipsnyje nurodytos procesinės poveikio priemonės.
Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo užtikrinti atsakovų galimų nuostolių atlyginimą. Teismas, remdamasis CPK 147 straipsnio nuostatomis, ex proprio motu (savo iniciatyva) taiko atsakovo (skolininko) galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą tik tuomet, kai viešasis interesas, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principai bei konkrečios faktinės aplinkybės reikalauja operatyviai ginti silpnesnės šalies, kurios turtas areštuotas byloje ir kuri iš tiesų gali patirti nuostolių dėl jos turto arešto, teises bei teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškovo prašymo pagrįstumo klausimą, teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui byloje, todėl naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).
Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovams prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovai, vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys (pareiškimas) būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.