Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo priimtu, civilinėje byloje Nr. B2-17-343/2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėtinas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepritarta administratoriaus ataskaitai, teisėtumo.

Trečiasis asmuo (kreditorius) R. N. prašo pripažinti, kad BUAB „Gertauta“ 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas „patvirtinti buvusio BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ administratoriaus ataskaitą vykdant BUAB „Gertauta“ bankroto procedūrą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2013 m. kovo 28 d.“ buvo priimtas 53,21 proc. balsų, skaičiuojant nuo visų BUAB „Gertauta“ patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Nurodo, kad 2015 m. balandžio 28 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad kreditorių nutarimas „Patvirtinti buvusio BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ administratoriaus ataskaitą vykdant BUAB „Gertauta“ bankroto procedūrą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2013 m. kovo 28 d.“ buvo nepriimtas. Protokolą surašiusių ir pasirašiusių asmenų vertinimu, D. B. pareikšta nuomonė dėl šio nutarimo projekto buvo skaičiuojama nuo 656 305,29 Eur kreditorinio reikalavimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – terminuoto draudimo D. B. balsuoti 1 229 083,35 Eur kreditorinio reikalavimo dalimi. Trečiojo asmens teigimu, toks vertinimas prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes D. B. nėra atsakovas byloje, todėl jo atžvilgiu laikinoji apsaugos priemonė negalėjo būti taikoma. 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi teismas netaikė D. B. draudimo pareikšti kreditorių susirinkimui raštu nuomonę dėl kiekvieno nutarimo. Nuomonę jis pareiškė 2015 m. balandžio 24 d., t. y. tuo momentu, kai jokie draudimai jam nebuvo taikyti, todėl turėjo būti įskaityta jo nuomonė įvertinant visą patvirtintų reikalavimų sumą – 1 885 388,64 Eur. Trečiojo asmens nuomone, remiantis išdėstytu, nutarimas buvo priimtas kreditorių valia, kurią lėmė 53,21 proc. nuo visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, nutarimas atitiko Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalies nustatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo reglamentavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliantas apie Kauno apygardos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį sužinojo 2015 m. vasario 23 d., jos patvirtina kopija jam įteikta 2015 m. kovo 13 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties apskundimo terminas apeliantui pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 23 d. Todėl, prasidėjus apeliaciniam procesui dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ši nutartis nebuvo įsiteisėjusi, neturėjo res judicata galios, todėl skundžiamos nutarties argumentas dėl 2014 m. gegužės 30 d. nutarties įsiteisėjimo yra nepagrįstas. Be to, iki šiol nėra jokių faktinių duomenų, kad kreditoriui D. B. būtų įteikta Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties kopija, todėl ši nutartis nėra įsiteisėjusi. Nepagrįstas teismo argumentas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties tikslo išvengti kreditorių sprendimų neteisėtumo bei galimų teisminių ginčų dėl jų ateityje. Apelianto teigimu, apribojant „neegzistuojančią“ balsavimo teisę, išvengti galimų teisminių ginčų dėl kreditorių sprendimo neteisėtumo neįmanoma, ką tiesiogiai įrodo ir objektyviai pagrindžia šis teisminis procesas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi nenurodė draudžiamo balsavimo formos, tačiau lingvistiškai vertinant taikyto ribojimo turinį teismas D. B. uždraudė balsuoti kreditorių susirinkime, o ne reikšti nuomonę dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Be to, D. B. veiksmas - nuomonės dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pareiškimas atliktas 2015 m. balandžio 23 d., t.y. nesant Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi taikyto draudimo, todėl šio kreditoriaus nuomonę BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas privalėjo įskaityti į 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus.

Teismas pagrįstai nustatė, kad Kauno apygardos teismo nutartis dėl kreditoriaus D. B. kreditorinio reikalavimo sumažinimo yra įsiteisėjusi ir jo kreditorinis reikalavimas 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo dieną sudarė 2 266 090,88 Lt (656‘305,28 Eur). Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. gegužės 12 d. nutraukus apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d., darytina išvada, kad apelianto pradėtas procesas buvo akivaizdžiai neteisėtas, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad 2014 m. gegužės 30 d. nutartis įsiteisėjo tik 2015 m. gegužės 12 d. Teismas pagrįstai pripažino, kad D. B. 2015 m. balandžio 28 d. vykusiame BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime balsuoti didesne nei 656 305,28 Eur kreditorinio reikalavimo apimtimi draudė ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apelianto nurodomas „kreditoriaus raštu pareikštos nuomonės įskaitymas į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus“ yra ne kas kita kaip balsavimo teisės D. B. suteikimas visa 1 885 388,64 Eur suma, ką aiškiai draudė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo metu galiojo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis, todėl skaičiuojant balsavimo rezultatus pagrįstai D. B. balsai buvo sumažinti ir susumavus balsavimo rezultatus 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo protokole užfiksuota, kad nutarimas dėl buvusio bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo nepriimtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl BUAB „Gertauta“ 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus, kuri įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Pagal ĮBĮ 21-25 straipsnių nuostatas kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais inter alia ir dėl bankroto administratoriaus pateiktų savo veiklos ataskaitų tvirtinimo. Kreditorių susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyvioms ĮBĮ bei kitų teisės aktų nuostatoms, o kreditorius (kreditoriai), manantis, jog susirinkimo nutarimas pažeidžia minėtus reikalavimus, jį gali skųsti teismui. Tiek ĮBĮ normų nuostatos, tiek teismų praktikos išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kreditorių teisė spręsti įmonės reikalus yra jų autonomijos principo išraiška, o priimti nutarimai gali būti panaikinami tik nustačius priėmimo procedūrų, taip pat akivaizdų imperatyvių teisės normų pažeidimą ar prieštaravimą CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju teikto skundo motyvų pagrindu yra reikšminga nustatyti, ar nebuvo pažeista skundžiamo nutarimo priėmimo tvarka skaičiuojant balsavimo rezultatus.

Iš 2015 m. balandžio 28 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad „už“ vieną iš (dviejų) alternatyvių nutarimų - nutarimą patvirtinti buvusio BUAB „Gertauta“ administratoriaus ataskaitą vykdant bankroto procedūras už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2013 m. kovo 28 d. - balsavo 20,78 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų, kuriais kreditoriai gali balsuoti (R. K., V. N., R. N., D. B.), „prieš“ šį nutarimą balsavo 44,96 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų, kuriais kreditoriai gali balsuoti (AB Dnb bankas, VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius), „susilaikė“ 0,27 proc. visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų, kuriais kreditoriai gali balsuoti (UAB „Dalis erdvė“ (t. 14, b.l. 48-52). Protokole konstatuota, jog nutarimas nepriimtas. Tuo tarpu apeliantas teigia, kad tokio pobūdžio nutarimas faktiškai buvo priimtas 53,21 proc. balsų nuo visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Jo teigimu, protokolą surašę asmenys nepagrįstai kreditoriaus D. B. pareikštą nuomonę skaičiavo nuo sumažintos jo turimo kreditorinio reikalavimo (1 885 388 Eur) sumos – nuo 656 305,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutiko, su jais neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas.

Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi sumažino kreditoriaus D. B. kreditorinį reikalavimą iki 2 266 090,88 Lt (656 305,28 Eur) (t. 12, b.l. 68-70). Kreditorius R. N. (apeliantas) 2015 m. kovo 13 d. padavė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi apeliacinį procesą dėl 2014 m. gegužės 30 d. nutarties nutraukė (t. 14, b.l. 39-44). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudęs D. B. balsuoti BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime 1 229 083,35 Eur kreditorinio reikalavimo apimtimi iki bus išnagrinėtas R. N. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties (t. 14, b.l. 32-34). Pastebėtina, kad pastaroji nutartis buvo priimta sprendžiant kito kreditoriaus prašymą, kuris buvo grindžiamas inter alia aplinkybėmis dėl balsavimo būtent 2015 m. balandžio 28 d., t.y. aptariamame kreditorių susirinkime. Taigi, susirinkimas vyko jau esant kreditoriaus D. B. atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – draudimui balsuoti BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime 1 229 083,35 Eur kreditorinio reikalavimo apimtimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kreditoriui D. B. 2015 m. balandžio 28 d. vykusiame BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime balsuoti didesne nei 656 305,28 Eur kreditorinio reikalavimo apimtimi draudė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nebuvo nurodyta draudžiamo balsavimo forma, t. y. kad D. B. nebuvo uždrausta reikšti nuomonės dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Kaip pagrįstai nurodė suinteresuotas asmuo, „nuomonės pareiškimas“ ir jos įskaitymas į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus yra ne kas kita kaip balsavimo teisės realizavimas, kurią iš dalies (1 885 388,64 Eur suma) draudė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad visi D. B. balsai privalėjo būti įskaityti į 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus, nes nuomonė pareikšta (balsavimu raštu) dar 2015 m. balandžio 23 d. - būtent vykstančio kreditorių susirinkimo metu yra vertinami ir skaičiuojami dalyvaujančių kreditorių balsai, kuriais jie gali (turi teisę) balsuoti. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, esant galiojančiai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkime pagrįstai D. B. balsai buvo skaičiuojami sumažinta apimtimi.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi reikšmės teisingam šio klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ĮBĮ normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė prašymą iš apelianto priteisti 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (t. 14, b.l. 120-121, 122).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą už suinteresuoto asmens paruoštą procesinį dokumentą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį (atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2015 m. rugpjūčio 12 d.) sudarė 699,80 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą mažintinos, priteisiant iš apelianto 280 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo (apelianto) R. N. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.