Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.A. jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, 2011 m. sausio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.A. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2010-11-24 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo V.A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 75 Lt bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2010 m. lapkričio 3 d. 10.33 val. Klaipėdos r. Sudmantų k., Palangos pl. 16, prekybos centro „Ermitažas“ stovėjimo aikštelėje, vietoje, kuri pažymėta lentele Nr. 846 „Neįgalieji“, jis pastatė automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, punkto, 1, 2 priedo reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l 18). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu (b.l. 38) prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo reikalavimų, nes priimtas nutarimas yra teisingas. Prašo vadovautis pateikta bylos medžiaga ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

V.A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintas kaltu pažeidęs KET 8 punkto 1 ir 2 priedų reikalavimus. Teismas pažymi, kad KET 8 punktas priedų neturi. Jis yra KET III skyriuje, reglamentuojančiame bendrąsias eismo dalyvių pareigas. Šis punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamosios informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamosios informacijos kelio ženklu. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis pažeidė 1, 2 priedų reikalavimus, nenurodant konkrečiai pažeistų kelio ženklų. Pažeidimo esmė įvardinta taip: V.A. stovėjimo aikštelėje pastatė stovėti automobilį, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 846 „Neįgalieji“ (nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik šiose taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms) reikalavimus. Kelio ženklas Nr. 528, nurodytas KET 1 priedo 11 punkte, naudojamas kartu su lentele Nr. 846, nurodyta KET 1 priedo 14 punkte, reiškia, kad stovėjimo vieta skirta tik šiose taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, tačiau šio punkto Institucija nenurodė. Institucijai nurodžius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 8 punkto, reglamentuojančio bendrąsias eismo dalyvių pareigas, reikalavimus, neatskleista pažeidimo esmė, neįvardinti KET priedai ir konkretūs punktai, kuriuos V.A. kaltinamas pažeidęs.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje (2009 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. XI-349 redakcija, galiojusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu) numatyti atvejai ir aplinkybės, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Šio straipsnio antroji dalis numato, kad protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda inter alia už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Nurodytais atvejais skiriamą baudą tam įgalioti pareigūnai gali paimti pažeidimo padarymo vietoje (262 straipsnio 6 dalis). Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas (262 straipsnio 7 dalis). Įrašu skundžiamame nutarime nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčijo KET pažeidimą, nurodydamas, jog pažeidimo nepadarė.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, o atsižvelgus į nurodytas ATPK 262 straipsnio nuostatas, nerašyti administracinio teisės pažeidimo buvo galima tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, padarytas ATPK 262 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda; trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo. Nustatyta, kad V.A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, o tai yra pažeidimas patenkantis į ATPK 262 straipsnio 2 dalyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Ginčijamu nutarimu paskirta 75 Lt bauda, t.y. neviršijant ATPK 262 straipsnio 2 dalyje numatytos leistinos baudos dydžio. Tačiau nutarimo skirti baudą turinys patvirtina, kad V.A. nesutiko su padarytu pažeidimu ir tai įrašė nutarime, kuriuo buvo paskirta nuobauda. Ši aplinkybė patvirtina, kad nutarimo priėmimo metu asmuo ginčijo KET pažeidimą, todėl pareigūnas vadovaudamasis ATPK 259–260 straipsniais, privalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. N-444-2166/2010).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: ji nagrinėjama tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N575-3225/2010 ir kt.). Surašant protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje ir turi būti užtikrinama galimybė pasinaudoti šiomis teisėmis. Paskyrus nuobaudą, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, ribojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą, ir tuo pačiu pažeidžiama jo teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo bylos nagrinėjimo metu. Nurodytas procesinis pažeidimas padarytas nuobaudos skyrimo stadijoje yra esminis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pažeidimas ir negali būti ištaisytas nagrinėjant bylą teisme, nes institucija įgaliota surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą jo nesurašė ir nuobaudą paskyrė neteisėtai (LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis adm. byloje Nr. N-261-1088/2010).

Nurodytų teisės aktų reikalavimų nagrinėjant šią bylą nebuvo laikomasi, nebuvo surašytas teisės pažeidimo protokolas, kuriame suformuluotas kaltinimas dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo ir šios aplinkybės yra esminės, kliudančios bylą nagrinėti teisme ir vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu pačiam teismui paskirti administracinę nuobaudą ar pasisakyti dėl jau paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi teismas konstatavo esminius administracinės nuobaudos skyrimo proceso tvarkos pažeidimus, byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą (surašant ATPK numatyto turinio reikalavimus atitinkantį administracinio teisės pažeidimo protokolą arba priimant nutarimą, kuriuo atsisakoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą), kada, išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, turi būti išspręstas ir klausimas, ar yra aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimą, kuriuo V.A. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 75 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.