Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-06-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-5987-251/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
e2YT-5987-251/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02456-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Pareiškėjas
I. J.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5987-251/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02456-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. J.. Po jo mirties liko palikimas – butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pagal CK 573 str. 1 p. (1964 m. redakcija) tapo S. J. įpėdine pagal įstatymą. Pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, rūpintis kaip savo turtu, t. y. nuolat bute gyvena, jį tvarko ir prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės Neringos Matulionienės liudijimu nurodyta, kad mirus pareiškėjos vyrui S. J., paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2021-03-02 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biure, nėra. Siekiant atlikti paveldėjimo procedūras, būtina teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po vyro S. J. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nenurodė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis S. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Pareiškėjos I. J. vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą adresu (duomenys neskelbtini). Butas įgytas 1995-01-24 mainų sutarties pagrindu, t. y. santuokos su S. J. metu. Tokie duomenys atitinka pareiškime nurodytą aplinkybę, kad S. J. turėjo nuosavybės teises į šį butą. Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės Neringos Matulionienės liudijime nurodyta, kad mirus S. J., paveldėjimo byla nėra užvesta ir nėra asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2021-03-02 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biure (b. l. 8). Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos rašto, VĮ „Registrų centro“ pažymos matyti, kad pareiškėja I. J. gyvena bute (duomenys neskelbtini), nuo 1995-05-05, šiuo adresu yra ir jos deklaruota gyvenamoji vieta.

Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl I. J. įgijo teisę priimti palikimą po savo sutuoktinio mirties.

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja I. J. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Toks turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 str. 2 d.).

Kaip matyti iš pareiškimo, palikėjas S. J. turėjo kitus pirmos eilės įpėdinius – vaikus L. G. ir V. A., tačiau jie dėl po tėvo mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir į palikimą nepretendavo.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju kitokia tvarka nei juridinio fakto nustatymas pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio sutuoktinio S. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą šešių mėnesių laikotarpyje po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gema Janušienė