Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-397/2015

2015 m. birželio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, nukentėjusiojo I. B. atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirta 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) bauda. A. S. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusio I. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista I. B. iš A. S. 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2013-09-12 apie 11.12 val. Kaune, H. ir O. Minkovskių g. vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodamas nuo Prietilčio g. link Veiverių g. ties namu Nr. 114, pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 133, 142 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar turto saugumui, važiavo viršydamas leistiną greitį, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, priekyje važiuojančiam automobiliui Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam I. B. rodant kairįjį posūkio signalą ir esant persirikiavusiam posūkiui į kairę, jo neapvažiavo iš dešinės ir nelaukė, kol jis atlaisvins eismo juostą, su juo susidūrė, dėl ko sužalojo automobilio Honda Civic vairuotoją I. B., padarydamas jam sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, bei sužalojo automobilio VW Golf keleivį E. K., padarydamas jam sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis nesutinka su teismo vertinimu, kad nėra įrodymų, kad „Honda Civic” vairuotojas I. B., sukdamas į kairę, nepažeidė KET reikalavimų. Tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, todėl nukentėjusiojo I. B. veiksmai - posūkis į kairę pusę, nesįsitikinus ar priešinga eismo juosta laisva buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Taip pat teismas be pagrindo nurodė, kad nukentėjusysis prieš sukdamas rodė kairį posūkį, byloje tokie duomenys nenustatyti, niekas šios aplinkybės nepatvirtino.

Nuteistasis nurodė, kad jis nesutiko su specialisto teiginiais, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo 116 km/h, važiavo išėjęs į lenkimą 70-80 km/val. greičiu. Teismas šioms abejonėms pašalinti nesutiko skirti eismo įvykio ekspertizę ir pareikštą prašymą atmetė, vadovavosi specialisto išvada. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-03-14 išvadoje Nr.l 1-3568(13) nurodyta, kad jo veiksmai, jog važiuojant automobiliu „VW Golf ‘ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkiant greičiu, viršiančiu maksimalų gyvenvietėje leitiną greitį, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė netikėtą kliūtį automobilio „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui I. B., tikėtina važiavusiam apie 50 km/h greičiu pasukti į kairę, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Išvadoje taip pat nurodoma, kad jei prieš sukdamas į kairę automobilio „Honda Civic“ vairuotojas I. B. turėjo objektyvią galimybę pamatyti, kad iš paskos važiavusio vairuotojo ir jo vairuojamą automobilį lenkia automobilis „VW Golf“ ir nustatyti, kad jo vairuotojas važiuoja ženkliai viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, tai jo manevras buvo nesaugus ir veiksmai nepriimtini.

Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad jo vairuojamas automobilis jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir lenkė automobilius, tame tarpe ir nukentėjusiojo I. B. vairuojamą automobilį ir nebuvo nustatyta ar rodė kairį posūkį, prieš pradėdamas manevrą I. B. vairuojama „Honda Civic“. Tuo atveju, jei automobilio „Honda Civic“ vairuotojas iš anksto neįjungė kairiojo posūkio signalo ir dar nebuvo pradėjęs sukti kairėn, jis (A. S.) pilnai galėjo tęsti lenkimo manevrą ir tik iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo stabdyti vairuojamą automašiną, todėl remtis specialisto išvada, kaip objektyviu įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę, nėra teisinio pagrindo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovą ir prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu ir tuo pačiu ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. S. kaltu, kad jis vairavo automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo I. B. sveikata ir nukentėjusiajam E. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų, bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei jo kaltės pripžainimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Sprendžiant asmens kaltės klausimą šioje byloje bei nustatant faktines bylos aplinkybes, o būtent, koks eismo įvykio mechanizmas, priežastinis ryšys, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams ir kaip jie suprato KET reikalavimus ir juos vykdė, ypatingą reikšmę turi specialiosios žinios, kurias pateikia ekspertai ir specialistai. Vienas iš pagrindinių eksperto išvados vertinimo principų yra šios įrodinėjimo priemonės vertinimas remiantis savo vidiniu įsitikinimu. Nei vienas įrodymas, tame tarpe ir specialisto išvada bei ekspertizės aktas, negali būti iš karto laikomas patikimu arba nepatikimu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas patikrina ir nustato kiekvieno įrodymo patikimumą, remdamasis nagrinėjamos bylos konkrečiomis aplinkybėmis.

Teismas, vertindamas eksperto išvadą, turi ją gretinti su kitais byloje esančiais įrodymais bei nustatyti, ar ji atitinka kitus įrodymus ir įrodymų visumą.

Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau byloje kaltė įrodyta paties nuteistojo A. S., nukentėjusiųjų I. B., E. K., liudytojo M. A., specialisto V. Š. parodymais bei rašytiniais įrodymais: kelių eismo įvykio vietos planu, eismo įvykio vietos protokolu, fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. 1. 4-16), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadomis (T.1, b. l. 68-69, 115-116).

Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-03-14 specialisto išvados Nr. 11-3568 (13), jos 1 punkte konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad A. S., vairuodamas automobilį VW Golf važiavo H. ir O. Minkovskių gatve link Vytauto Didžiojo tilto lenkdamas greičiu, viršijančiu leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį, kėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė netikėtą kliūtį automobilio „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui I. B., važiavusiam tikėtina apie 50 km/h greičiu, pasukti į kairę, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

Kaip matyti iš specialisto V. Š. paaiškinimo, automobilių greitis nustatomas modeliuojant transporto priemonių susidūrimą pagal programą, įvertinant jų padėtį po susidūrimo. Šiuo atveju, nustatytas Honda Civic greitis - apie 45 km/h, VW Golf - 116 km/h. VW Golf atsitrenkė į Honda Civic, nubloškė ją apie 52 metrų atstumu nuo tikėtinos susidūrimo vietos. Specialistas nurodė, kad tyrimo metu buvo įvertinama transporto priemonių sugadinimų lokalizacija ir intensyvumas, atsižvelgiama į sugadinimus. Jeigu Honda Civic vairuotojas prieš posūkį turėjo galimybę matyti, kad jis yra lenkiamas automobilio, kuriuo vairuotojas važiuoja žymiai didesniu greičiu, tai posūkis techniniu pobūdžiu būtų buvęs nepriimtinas. Susidūrimo momentu VW Golf važiavo priešpriešine juosta. Specialistas taip pat patvirtino, kad programa, kuria buvo naudojamasi modeliuojant eismo įvykį, nupirkta pagal licenciją ir naudojama visoje Europos Sąjungoje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados duomenimis ir specialisto parodymais, kuriuos patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Aukštesniajam teismui nei specialisto kvalifikacija ar išsilavinimas, nei tyrimo metodikos patikimumas abejonių nekelia.

Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjant bylą nebuvo paskirta ekspertizė nustatyti autoįvykio mechanizmą, pašalinti prieštaravimus ir įvertinti, ar nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nebuvo pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti. Protokoline teismo nutartimi prašymas paskirti ekspertizę buvo atmestas, nes dėl šio klausimo byloje jau buvo duota specialisto išvada ir apklaustas specialistas. BPK 286 str. numato teismo teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, tačiau teismas pats gali spręsti dėl ekspertizės reikalingumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šios bylos ištyrimui reikalingos specialiosios žinios jau buvo gautos. Aplinkybes apie eismo įvykio priežastis ir eigą patvirtina visi byloje surinkti įrodymai, teismui nėra jokio pagrindo jais abejoti ir jų pakanka spręsti apie eismo įvykio mechanizmą, papildomi veiksmai jau būtų pertekliniai. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai bei duomenys, kurie dėl specialių žinių yra visiškai patikimi, pagrįstai leido teismui spręsti apie A. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d. , t. y. pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, ir sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teisėjų kolegija taip pat pilnai sutinka su nuteistajam A. S. paskirtos bausmės teisingumu. Skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, teismas įvertino, kad nusikalto dėl neatsargumo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, yra jauno amžiaus ir paskyrė baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas bausmės už neatsargų nusikaltimą vidurkis. Kadangi kaltinamasis nusikalto vairuodamas automobilį, iki nusikaltimo padarymo sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, jas pažeidė ir po nusikaltimo padarymo, A. S. pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio ir civilinio ieškinio priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.