Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-680-393/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
1-680-393/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-680-393/2019Proceso Nr. 1-01-1-18781-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. Č. 2019-05-06 apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto lauko durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, laikydamas už durų rankenos ir lupdamas duris į save sužalojo dešinės rankos I pirštą bei sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam V. S. į veidą, taip dėl dešinės plaštakos I piršto žaizdos, dešinės plaštakos I piršto raiščių patempimo, viršutinės lūpos žaizdos, viršutinio žandikaulio priekinio kandžio dešinėje lūžio padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. Č. pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad V. S. yra jo mamos buvęs sugyventinis, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo mama su V. S. kartu gyveno apie 10 metų, bet jau apie 5 metus su juo negyvena. 2019-05-06 jis namuose su mama vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Jo sesuo V. S. gyvena su savo tėvu V. S. Jis seseriai buvo paskolinęs telefoną, o būdamas neblaivus sugalvojo nueiti jo atsiimti, todėl jis nuėjo pas V. S. į namus. Sesuo jam padavė telefoną per lauko duris. V. S. buvo namo viduje, prie lauko durų, o jis kieme prie durų. Jie susipyko, tačiau neprisimena dėl ko. V. S. laikė duris, norėjo jas uždaryti, o jis traukė duris, plėšė jas į save, norėjo atidaryti duris. Jis matė, kad V. S. laikė duris už rankenos ir jautė tai, nes durys neatsidarė taip lengvai, bet jis vis vien norėjo jas atidaryti ir lupo. Jis atidarė duris, nes buvo stipresnis už V. S. Atidaręs duris, jis sudavė vieną kartą rankos kumščiu V. S. į veidą, matė, kad jam bėgo kraujas iš lūpos, tada apsisuko ir nuėjo namo (b. l. 90-92, 97-99).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- V. S. protokolu-pareiškimu (b. l. 1-4), kad 2019-05-06 apie 18.20 val. M. Č., atvykęs pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pradaręs namų duris sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą, dėl to jam buvo išmuštas vienas priekinis dantis ir prakirsta viršutinė lūpa. Be to, bandydamas atidaryti duris, M. Č. jam sužeidė dešinės rankos pirštą;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 20-22), kuriame užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančiame mediniame gyvenamajame name. Ties rytine siena yra betoninėmis plytelėmis išklotas takelis, kuris veda link įėjimo į pastatą. Į pastatą patenkama per žalios spalvos medines duris, kurios atsidaro į išorę;

- specialisto išvada Nr. G 411/2019 (06) (b. l. 30-31), kurioje nurodyta, kad V. S. kliniškai nustatyta viršutinės lūpos žaizda, dešinės plaštakos I piršto žaizda, dešinės plaštakos I piršto raiščių patempimas, viršutinio žandikaulio priekinio kandžio dešinėje lūžis. Sužalojimai padaryti veikiant viršutinės lūpos sritį ir dešinės plaštakos I pirštą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekmėje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Ranka ar koja gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant ranka ar koja. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas;

- alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopija (b. l. 48-51), iš kurios matyti, kad 2019-05-06 19.31 val. M. Č. nustatytas 3,05 promilių girtumas;

- liudytojo (nukentėjusiojo) V. S. parodymais (b. l. 54-56, 67-69), kad 2019-05-06 apie 18.20 val. pas jį į namus atėjo M. Č. kartu su R. K., kuri paprašė pakviesti jo dukrą V. S. Jo dukra jai padavė telefoną ir grįžo į kambarį, o R. kažkur nuėjo. Kai V. S. R. K. atidavė telefoną, M. Č. pradėjo rėkti, kad V. S. vagis ir pavogė telefoną. Tuo metu jis stovėjo už durų, namo viduje, o M. Č. norėjo įeiti į vidų. Jis laikė duris dešine ranka už rankenos, norėjo uždaryti duris, tada M. Č. sugriebė už pačių durų ir traukė į save, o jis į save. Tuomet jam praslydo ranka pro rankeną ir jis pasisuko dešinės rankos nykštį. Tada M. Č. atidarė duris kirto jam vieną kartą į veidą kumščiu, prakirsdamas viršutinę lūpą ir išmušdamas priekinį dantį.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. Č. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kaltinamasis smurtaudamas padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 147-149, 151).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­tinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), anksčiau teistas, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs (b. l. 111-112), baustas administracine tvarka (b. l. 122-134), bedarbis (b. l. 135, 136, 137), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 143).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusi­kaltimą pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nu­si­kal­ti­mo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus M. Č. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mo­­jo as­me­nybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – viešieji darbai.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. Č. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­tina pradėjus vykdyti bausmę.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pareiškė M. Č. civilinį ieškinį dėl 83,70 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiajam V. S. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 39-40). Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 42), todėl tenkintinas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jo gydymą sumokėjo 83,70 eurų. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam V. S. buvo padaryti tyčiniais neteisėtais M. Č. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš M. Č. 83,70 eurų žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo pro­ceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, M. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi paras, M. Č. išbūtas laiki­name su­lai­ky­me nuo 2019-05-06 iki 2019-05-08, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. Č. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 83,70 eurus (aštuoniasdešimt tris eurus 70 ct) žalos atlyginimui.

Išaiškinti M. Č., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskir­tų vie­šų­jų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje nu­ma­tytą bau­­džiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų dar­bų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti M. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė