Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. kovo 10 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas D. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad D. R., 2008 m. lapkričio 22 d. vairuodamas A. R. priklausantį automobilį, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į tai, kad tos pačios rūšies pažeidimas metų laikotarpyje padarytas pakartotinai (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kad paskirtų baudų D. R. nesumokėjo, turi 15 galiojančių administracinių nuobaudų.

II.

Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas V. K. paaiškino, kad sustačius automobilius galimo kontakto aplinkybėmis ištirti buvo akivaizdu, jog automobiliai kontaktavo, o mažas neatitikimas tarp automobilių apgadinimų aukščio atsirado todėl, kad automobilis ,,Audi 100“ įvykio metu stovėjo ant sniego. Eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelių duomenų teisingumą teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. S. Liudytojų V. K. ir D. S. parodymais teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. G. (S. G.) parodė, kad pro virtuvės langą matė, kaip D. R. vairuotas automobilis įsirėmė į kitos kaimynės automobilį, o po to nuvažiavo į dešinę. Kadangi vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, jo manymu, automobilių kontakto jis galėjo nepajusti. Liudytoja T. P. parodė, kad paties įvykio nematė. Liudytojos J. E. parodymais, kad D. R. automobilio kieme nebuvo, teismas nepatikėjo, juos įvertino kaip siekimą padėti D. R. išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą (teisme J. E. nurodė, jog su D. R. yra kaimynai, palaiko gerus santykius). Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teismui pateiktos eismo įvykio laiko atitikimo schemos, sudarytos pareiškėjo iniciatyva, nepagrįstos liudytojų parodymais ir įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Byloje duomenų, kad automobilio ,,Mitsubishi Colt“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai atsirado anksčiau ir kitomis aplinkybėmis, nepateikta.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu D. R. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

D. R. neigia dalyvavęs eismo įvykyje ir apgadinęs kitam asmeniui priklausantį automobilį, pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu buvo kitoje vietoje, garaže, tai gali patvirtinti liudininkai. Iš policijos pareigūno M. A. tarnybinio pranešimo (b.l. 17) bei V. K. eismo įvykio užfiksavimo dieną surašyto paaiškinimo (b.l. 19) matyti, kad V. K. automobilį apgadinusio automobilio vairuotojas buvo nustatytas pagal jos kaimyno S. G. paaiškinimus, pagal kuriuos jis matė eismo įvykį, D. R. po eismo įvykio buvo išlipęs iš savo automobilio, apžiūrinėjo automobilius, tačiau iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. S. G. savo 2008 m. gruodžio 12 d. paaiškinime (b.l. 22) nurodė, kad automobilių kontaktas buvo nestiprus, jo galima buvo ir nepajusti. Teismo posėdyje jis paneigė, kad D. R. buvo išlipęs iš automobilio. E. B. paaiškinime (b.l. 23) patvirtino, kad D. R. pažeidimo užfiksavimo dieną apie 9 val. išėjo į garažą, kur buvo laikomas automobilis, ten už truko apie vieną – pusantros valandos, tačiau šios liudytojos parodymais nesiremtina, priimant sprendimą byloje, nes ji, kaip pati paaiškino, gyvena kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, todėl jos paaiškinimų objektyvumu yra pagrindo abejoti. D. R. kaimynė J. E. teismo posėdyje teigė, kad D. R. automobilio „Audi“ užfiksuotu eismo įvykio metu kieme nebuvo. Iš policijos pareigūnės L. J. surašyto tarnybinio pranešimo (b.l. 30) matyti, kad D. R. nurodyta liudytoja T. P. paaiškino eismo įvykio nemačiusi, tačiau D. R. automobilį „Audi 100“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. lapkričio 21 d. vakaro iki 2008 m. lapkričio 22 d. 13 val. mačiusi kieme. Tos pačios policijos pareigūnės surašytame 2009 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad sustačius automobilius nustatyta, jog automobilių kontaktas buvo taškinis, todėl automobilio „Audi 100“ apgadinimų gali nesimatyti. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog atsižvelgus į S. G. paaiškinimus, įvertinus abiejų automobilių apgadinimų nežymumą, tikėtina, kad D. R. nesuvokė dalyvavęs eismo įvykyje, todėl apie jį nepranešė policijai (b.l. 28). Policijos pareigūno M. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ant apgadinto automobilio dažų nerasta, buvo tik žymės nuo galinio bamperio.

Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis (S. G. nurodė jį matęs kaip kitą automobilį apgadinusio automobilio vairuotoją, D. R. vairuoto automobilio „Audi 100“ apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte, pagal bylos medžiagą automobilių apgadinimų pobūdžio bei aukščių neatitikimas nenustatytas), tačiau automobilių kontakto galimai nepajuto, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kadangi nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas penktą kartą; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvertinus pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę (jis sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus; b.l. 45-52), jam pagrįstai paskirta griežtesnė ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobaudos rūšis, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams (ATPK 27 str.). Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nenustatyta pagrindo.

Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.