Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovui A. S., atsakovei S. K., jos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S. K. paslaugos” atstovui advokatui M. V., atsakovei R. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „S. K. paslaugos“, S. K. ir R. P. dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja I. K. parodė, kad nuo 2009 metų pavasario dirbo socialine darbuotoja atsakovės S. K. įmonėje „Premjera“. Iki tol dirbo valytoja. Darbo užmokestis būdavo išmokamas visiems, pati beveik visada dalyvaudavo, kai būdavo išmokami atlyginimai, nes kai kurie darbuotojai negalėjo, nemokėjo pasirašyti. Bendraudavo su ieškovu, jis nėra pasiskundęs, kad negavo darbo užmokesčio. Į įmonę atvažiuodavo darbo biržos atstovai pabendrauti su darbuotojais. Darbuotojai neturėjo pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitų darbo sąlygų. Ieškovas buvo atleistas iš darbo, nes girtavo, neatvykdavo į darbą, neatlikdavo savo pareigų. Nežino, kokiu pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo. Mano, kad su ieškovu buvo atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną, nes jis nesiskundė.

Liudytoja G. G. parodė, kad kartu su ieškovu dirbo nuo 2007-2008 metų. Ji dirbo administratore, jis barmenu. Iš pradžių ieškovas dirbo gerai, jam buvo sudarytos labai geros sąlygos. Ieškovas darbo užmokestį gaudavo du kartus per mėnesį, atlyginimas visada būdavo išmokamas. Ieškovas buvo išskirtinis darbuotojas, kuris viską gaudavo. Po to prasidėjo išgėrinėjimai, ėmimai iš baro skolon. Algą išmokėdavo ir įmonės savininkė, ir buhalterė. Dažniau mokėdavo buhalterė. Nieko negali pasakyti dėl suklastotų parašų. Žino, kad atlyginimą ieškovas visada gaudavo, jis niekada nesiskundė. Ieškovas buvo labai problematiškas, priekabiaudavo prie klientų. Kartu su kitais darbuotojais prašė, kad ieškovas būtų atleistas iš darbo. Nuo 2014 metų ji dirba uždarosios akcinės bendrovės „S. K. paslaugos” direktore, šiuo metu augina vaiką. Kol dirbo direktore, ieškovas niekada nesikreipė dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2007-10-01 tarp ieškovo A. S. ir S. K. firmos „Premjera” sudaryta neterminuota darbo sutartis barmeno pareigoms užimti. Darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą, išmokant vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos (b. l. 5-6).

Iš 2015-11-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. PP2-4668 matyti, kad ieškovui A. S. nuo 2002 metų iki 2010 metų buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija (b. l. 14-16).

Iš 2015-11-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie A. S. valstybinį socialinį draudimą Nr. (7.41)-25103 matyti, kad nuo 2009-01-01 iki 2010-03-08 S. K. firma „Premjera” mokėjo socialinio draudimo įmokas (b. l. 17-18).

2010-03-05 S. K. firmos „Premjera” pranešimu Nr. 03/05 prašoma A. S. nurodyti neatvykimo priežastis į darbą 2010 metų kovo 3 ir 4 dienomis ir pateikti neatvykimo priežastis įrodančius dokumentus (b. l. 23).

2010-03-08 A. S. pateikė S. K. firmai „Premjera” prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru (b. l. 24 ).

Iš S. K. firmos „Premjera” darbo sutarčių registravimo žurnalo matyti, kad 2007-10-01 įregistruota su A. S. sudaryta darbo sutartis. 2010-03-08 įregistuotas darbo sutarties su A. S. nutraukimas (b. l. 33-35).

2010-03-08 S. K. firmos „Premjera” įsakymu Nr. 03/08 A. S. pagal LR DK 127 str. 1 d. atleistas iš pareigų (b. l. 36).

Iš S. K. firmos „Premjera” atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių Nr. 5/4, Nr. 7/4, Nr. 8/4, Nr. 9/4, Nr. 10/4, Nr. 11/4, Nr.12/4 matyti, kad ties A. S. pavarde už 2009 metų gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius gautą darbo užmokestį yra parašas (b. l. 41-47).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-164-941/2015 medžiagos (Vokas b. l. 58), matyti, kad Telšių AVPK 2010-01-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-00047-10 pagal gautą R. M. pareiškimą, kad S. K. firmoje „Premjera“ galimai klastojami dokumentai, pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d. (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 9). Iš 2015-08-12 Telšių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai ( baudžiamojosios bylos 32 t., b. l. 114-124).

Iš 2006-04-12 darbo sutarties Nr. 73 tarp S. K. firmos „Premjera” ir I. K. matyti, kad ji įdarbinta darbininkės pareigoms. 2009-06-01 darbo sutartis pakeista I. K. pevedant į socialinių darbuotojų atstovės pareigas (b. l. 85-86, 87).

2009-06-01 patvirtinti S. K. firmos „Premjera” socialinių darbuotojų atstovės pareiginiai nuostatai (b. l. 94-95).

2012-01-10 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas S. K. firmos „Premjera” direktorės G. G. skundas dėl A. S. veiksmų (b. l. 100).

2012-05-02 S. K. firmos „Premjera” sprendimu Nr. 1 pakeistas S. K. firmos „Premjera” teisinis statusas iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę, pavadinimas pakeistas į UAB „S. K. paslaugos“ (b. l. 101,102).

Ieškovas naginėjamoje byloje pateikė ieškinį ir tris patikslintus ieškinius, kuriuos grindė LR DK ir LR CK teisės normomis, prašė priteisti skirtingas neišmokėto darbo užmokesčio sumas, nurodė skirtingus atsakovus ir skirtingus ieškinių pagrindus. LR CPK XX skyriuje yra reglamentuoti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 417 str. yra numatyta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o CPK 418 str. numatyta teismo teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą. Be to, CPK 179 str. prasme teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbo bylos priskirtinos prie viešąjį interesą turinčių bylų, turi teisę rinkti įrodymus ir savo iniciatyva. Paprastai materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl nors ieškovas palaikė paskutinį patikslintą ieškinį, kurio pagrindas - deliktinė atsakomybė, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys pareikštas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, pasisako dėl visų šioje byloje pateiktų ieškovo reikalavimų.

2015-12-10 ieškiniu ir 2016-01-14 patikslintu ieškiniu ieškovas, vadovaudamasis LR DK 141 str. ir 207 str., iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „S. K. paslaugos” prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką atsiskaityti nuo 2010-03-10 iki bylos išnagrinėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta jog ieškovas nuo 2007-10-01 iki 2010-03-08 dirbo S. K. firmoje „Premjera” barmenu. Firmos „Premjera” savininkės S. K. 2010-03-08 įsakymu A. S. nuo 2010-03-08 atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. 2012-05-02 S. K. firma „Premjera” pakeista į UAB „S. K. paslaugos“. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną (LR DK 141 str. 1 d.). Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (LR DK 141 str. 2 d.). Šis atsiskaitymas yra vykdomas LR DK 206 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal LR DK 206 str. 1 d. 1 p., kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. Ieškovas nurodo, kad atleidimo iš darbo dieną jam buvo išmokėtas darbo užmokestis už praėjusį mėnesį ir už nepanaudotas atostogas, tačiau liko nesumokėtas darbo užmokestis už 2009 metų gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Pagal šalių parodymus nustatyta, kad įmonėje buvo nusistovėjusi praktika – darbo užmokestį grynais pinigais išmokėdavo įmonės savininkė ar buhalterė, o darbuotojai tuo metu arba vėliau pasirašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, buvusiuose pas įmonės buhalterę. Iš S. K. firmos „Premjera” atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių Nr. 5/4, Nr. 7/4, Nr. 8/4, Nr. 9/4, Nr. 10/4, Nr. 11/4, Nr.12/4 matyti, kad yra pasirašyta už 2009 metų gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais A. S. gautą darbo užmokestį bendrai 8653,16 Lt (2506,13 Eur) sumai. Ieškovas paaiškino, kad atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose jo parašai yra suklastoti, ką patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-941/2015 paskirtos ekspertizės išvada. Atsakovė S. K., firmos „Premjera” savininkė, parodė, kad su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta, už minėtą laikotarpį jam buvo išmokėtas visas darbo užmokestis. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir atsakovė R. P., S. K. firmos „Premjera” buhalterė, teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad ieškovui A. S. buvo išmokėtas visas jam priklausantis drabo užmokestis. Atsakovė R. P. paaiškino, kad kartais jai tekdavo pataisyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose esančius duomenis, kartais ieškovas pats prašydavo už jį pasirašyti, todėl ji pasirašydavo už ieškovą. Liudytojos I. K. ir G. G., nagrinėjamu laikotarpiu taip pat dirbusios S. K. firmoje „Premjera”, parodė, kad ieškovas niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2015-12-10 ieškiniu ir 2016-01-14 patikslintu ieškiniu prašė priteisti 1731,38 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, o 2016-05-04 patikslintu ieškiniu, kurį ir palaikė, padidino neišmokėto darbo užmokesčio sumą iki 4400,90 Eur. Susumavus 2016-05-04 patikslintame ieškinyje nurodytas neišmokėtas darbo užmokesčio sumas, bendra nurodyto neišmokėto darbo užmokesčio suma sudaro 2508,22 Eur. Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kas sudaro prašomą priteisti 4400,90 Eur sumą, nepateikė prašomos priteisti darbo užmokesčio sumos skaičiuotės. Pažymėtina, kad ieškovas be savo paties paaiškinimų, į bylą nepateikė daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, neprašė kviesti ir apklausti liudytojų ar pan. Nors ieškovas 2016-05-04 patikslintu ieškiniu nurodo, kad atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose buvo suklastoti jo parašai, kas nustatyta specialisto išvada baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-941/2015 (baudžiamoji byla Nr. 1-164-941/2015 19 t., b. l. 11-14), tačiau tai nelaikytina neginčytinu įrodymu, kad suklastojus ieškovo parašus, jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-941/2015 ieškovo duotų parodymų matyti, kad gaudavęs grynaisiais pinigais išmokėtą darbo užmokestį, jis ne visada pasirašydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, išmokamos sumos nevisada sutapdavo su žiniaraštyje nurodytomis sumomis, jis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei būdavo nurodytas atlyginimų mokėjimo žiniraščiuose (baudžiamoji byla Nr. 1-164-941/2015 31 t., b. l. 77-80). Tokiu būdu, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė UAB „S. K. Paslaugos“, tuo metu buvusi S. K. firma „Premjera“, 2010-03-08 nutraukdama sutartį su ieškovu su juo neatsiskaitė visiškai ar dalinai net už septynis 2009 metų mėnesius.

Analizuojant kitus ieškovo patikslintų ieškinių reikalavimus matyti, kad ieškovas 2016-03-29 patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis LR CK 6.263 str., 6.264 str., 6.265 str., prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „S. K. paslaugos”, S. K. ir R. P. neišmokėtą darbo užmokestį 1731,38 Eur ir bylinėjimosi išlaidas, o 2016-05-04 patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis LR CK 6.263 str., 6.264 str., 6.265 str., prašė priteisti solidariai iš atsakovių S. K. ir R. P. neišmokėtą darbo užmokestį – 4400,90 Eur. Ieškovas nurodė, kad baudžiamoji byla, kurioje atsakovės S. K. ir R. P. buvo kaltinamosios, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau jos nebuvo išteisintos, todėl privalo atsakyti už savo veiksmus. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-941/2015 atsakovė S. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 206 str. 1 d., 223 str. 1 d., o atsakovė R. P. - padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-09-12 nutartimi baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, atsakovių kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-941/2015 ieškovas neteikė civilinio ieškinio, nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu, byloje dalyvavo kaip liudytojas. Ieškovas reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį grindžia LR CK normomis, nustatančiomis deliktinę civilinę atsakomybę. Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe. Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą (LR CK 6.264 str. 1 d.). Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą reikia nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Ieškovas nurodo, kad baudžiamoji byla Nr. 1-164-941/2015 yra nutraukta suėjus senaties terminui, tačiau atsakovės nėra išteisintos. Teismas sutinka su šiuo ieškovo teiginiu, tačiau pažymi, kad atsakovės taip pat nėra pripažintos kaltomis dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 206 str. 1 d., 223 str. 1 d., 300 str. 1 d., todėl jų veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais. Tokiais veiksmais padaryta žala gali būti priteista tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl ieškovui nepakanka nurodyti vien atsakovėms pareikšto kaltinimo esmę baudžiamojoje byloje. Be to, atsakovė R. P. buvo kaltinama tuo, kad būdama S. K. firmos „Premjera“ buhaltere suklastojo tikrus dokumentus: atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje pasirašė darbuotojų vardu. Kaltinime nenurodyta ir byloje nenustatyta, kad atsakovė R. P. klastodama darbuotojų parašus, neišmokėjo jiems priskirto darbo užmokesčio ar jį pasisavino. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės R. P. veiksmų jam buvo padaryta žala. Tokiu atveju taip pat neįrodyta, kad atsakovei S. K., kaip atsakovės R. P. darbdavei, kyla civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.264 str. 1 d. Konstatuotina, kad įrodymų, patvirtinančių atsakovių neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui galimai atsirado žala, teismas nenustatė. Esant tokioms aplinkybėms patikslinti ieškiniai, pareikšti paminėtais pagrindais, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „S. K. paslaugos“ ir S. K. atstovas prašo atmesti ieškinį, nes praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas LR DK reglamentuojamiems santykiams. LR DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (LR DK 27 str. 2 d.). Ieškinio senačiai taikomos LR CK ir LR CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (LR DK 27 str. 5 d.). Dėl ieškinio senaties taikymo darbo ginčuose galioja LR CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo, būtina nustatyti ieškinio senaties pradžios momentą. Bendroji ieškinio senaties termino nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą diena teismų praktikoje paprastai pripažįstama su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo asmeniui diena. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-03-08 įsakymu ieškovas A. S. atleistas iš darbo nuo 2010-03-08 pagal LR DK 127 str. 1 d. Ieškovas ir atsakovė S. K. parodė, kad atleidžiant ieškovą iš darbo jam buvo sumokėtas darbo užmokestis už praėjusį mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nors ieškovas 2015-12-10 ieškinyje ir 2016-01-14 patikslintame ieškinyje nurodė, kad jokio dokumento apie atleidimą iš darbo iš atsakovės negavo, tačiau iš jo paties paaiškinimų matyti, kad jis žinojo, jog 2010-03-08 yra atleidžiamas iš darbo. Be to, ieškovas iš darbo buvo atleistas jo paties 2010-03-08 prašymu. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovas, kaip apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo, apie savo pažeistą teisę turėjo žinoti 2010-03-08. Ieškovas į teismą kreipėsi 2015-12-11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovių atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, teismas konstatuoja, kad ieškovas savo reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio už 2009 metų gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius pareikšti yra praleidęs LR DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą trijų metų ieškinio senaties terminą. Teismas neturi pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Ieškovas nurodė, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, tačiau nei šioje byloje, nei baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie ieškovo skundo turinį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas šio termino atnaujinti ir neprašo. Nors ieškovas nurodė, kad anksčiau į teismą jis nesikreipė, nes teisme jam buvo pasakyta, kad reikia laukti, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir kad jam buvo gaila darbdavės S. K., tačiau tai nelaikytina pakankamu pagrindu pateisinti įstatymo nustatyto termino praleidimą. Todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu – praleidus ieškinio senaties terminą.

Atsakovės uždaroji akcinė bendrovė „S. K. paslaugos“ ir S. K. patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 59). Paprastai atmetus ieškinį, atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str. l d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis paprastas pilietis neturintis reikiamų teisinių žinių, paduodant ieškinius nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas, yra tik iš dalies darbingas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (LR CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintus ieškinius atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.