Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2S-605-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2S-605-343/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01017-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
UAB „Vyčio komisarai“
Atsakovas
KAYI Insaat Sanayi
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-605-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01017-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. 3.1.18.1.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vyčio komisarai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vyčio komisarai“ ieškinį atsakovei KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vyčio komisarai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi (toliau – atsakovė) priteisti 14344,30Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo Lietuvoje „KAYI Construction“ nekilnojamajam ir (ar) kilnojamajam turtui, ir (ar) piniginėms lėšoms, ir (ar) turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialą Lietuvoje „KAYI Construction“ ir (ar) trečiuosius asmenis 14 344,30 Eur sumai. Prašyme nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis ateityje gali pablogėti, ji turi didelių įsiskolinimų darbuotojams, subrangovams bei kitiems verslo subjektams, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 01 24 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetė.

4. Konstatavo, jog ieškovė ieškinį reiškia atsakovei KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi, tačiau laikinąją apsaugos priemonę prašo taikyti jos filialui Lietuvoje „KAYI Construction“.

5. Nurodė, jog vertinant ar yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, esminę reikšmę turi užsienio juridinio asmens, o ne jo filialo turtinė padėtis. Šiuo atveju nors ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turi finansinių problemų ar ketina savo turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę, atlikti kitokius nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus.

6. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog negalima laikinųjų apsaugos priemonių taikyti tik atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialui Lietuvoje „KAYI Construction“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 01 24 nutartį ir ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė turi finansinių problemų. Pažymi, jog ieškovė objektyviai neturi galimybės gauti ir teismui pateikti įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, nes šie įrodymai ieškovei nėra prieinami. Pasak ieškovės, viešai skelbiama informacija apie atsakovės turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, įrodo, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Be to, paaiškėjo naujos aplinkybės, įrodančios atsakovės turtinės padėties pablogėjimą, kurios ieškovei nebuvo žinomos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikimo metu. Portalo delfi tinklalapyje publikuojamame 2020 01 22 straipsnyje nurodoma, jog 2020 01 20 atsakovė pateikė Kauno apygardos teismui prašymą laikinai sustabdyti 2 milijonų eurų SEB banko garantijos išmokėjimą Kauno miesto savivaldybei, tačiau šį prašymą Kauno apygardos teismas atmetė.

1.2. Teismas netinkamai vertino, jog ieškovė laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti išimtinai atsakovės filialui Lietuvoje. Pažymi, jog ieškovė prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti bendrai tiek atsakovės, tiek jos filialo Lietuvoje, kuris atsako pagal atsakovo prievoles, turtui.

1.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų bent minimaliai užtikrinta ieškovės interesų apsauga, o civilinės bylos procesas taptų beprasmis, negalėtų pasiekti keliamų tikslų ir realiai neapgintų pažeistų ieškovės teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 14 344,30 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovės Lietuvos filialo „KAYI Construction“ kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, ir (ar) piniginių lėšų, ir (ar) turtinių teisių, esančių pas atsakovės Lietuvos filialą „KAYI Construction“ ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą atsakovei pareikšto reikalavimo – 14 344,30 Eur sumai. Prašymą grindė aplinkybėmis, jog atsakovės turtinė padėtis ateityje gali pablogėti, ji turi didelių įsiskolinimų darbuotojams, subrangovams bei kitiems verslo subjektams, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, konstatuodamas, jog nors ieškovė ieškinį reiškia atsakovei KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi, tačiau laikinąją apsaugos priemonę prašo taikyti jos filialui Lietuvoje „KAYI Construction“. Nurodė, jog vertinant ar yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, esminę reikšmę turi užsienio juridinio asmens, o ne jo filialo turtinė padėtis. Be to, ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turi finansinių problemų ar ketina savo turtą perleisti tretiesiems asmenims, t. y. ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, visiškai pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

14. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės dėsto argumentus, susijusius su atsakovės finansine padėtimi. Nurodo, jog ji objektyviai neturi galimybės gauti ir teismui pateikti įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, nes šie įrodymai ieškovei nėra prieinami. Apeliantės teigimu, viešai skelbiama informacija apie atsakovės turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams įrodo, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Šiems apeliantės argumentams nepritartina, kadangi, vadovaujantis teismų praktika, vien atsakovo sunki finansinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi įrodyti ir pateikti konkrečius įrodymus apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamu atveju į bylą tokių įrodymų ieškovė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė, todėl nesant atsakovės ketinimus turtą perleisti ar kitaip apsunkinti patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad pasitvirtina faktinė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

16. Apeliantė be jau aptartų atskirojo skundo argumentų taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, jog ieškovė laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti išimtinai atsakovės filialui Lietuvoje. Pažymi, jog ji laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti bendrai tiek atsakovės, tiek jos filialo Lietuvoje, kuris atsako pagal atsakovės prievoles, turtui. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi kaip matyti iš ieškinio, kuriame reiškiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turinio ir paties reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluotės, ieškovė tiesiogiai nemini atsakovės, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymą aiškiai ir nedviprasmiškai sieja su atsakovės filialu Lietuvoje. Be to, pati ieškovė ieškinio 15 punkte nurodo, jog „...nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. šiuo ieškiniu prašomos priteisti sumos apimtyje neareštavus Atsakovo Lietuvos filialo „Kayi Construction“ turto ir Atsakovui galint laisvai disponuoti visu savo turtu...“. Taigi šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ieškiniu ieškovė skolą prašo priteisti iš atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi, tačiau laikinąją apsaugos priemonę prašo taikyti jos filialui Lietuvoje „KAYI Construction“, dėl ko prašymas ir šiuo pagrindu atmestas pagrįstai.

17. Be to, pabrėžtina, jog byla iš esmės išnagrinėta, pirmosios instancijos teismas priėmėme sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškinį, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 15 d. Ieškovė gali pasiimti vykdomąjį raštą ir jį pateikti vykdyti antstoliui, kuris ir areštuos atsakovės turtą, jeigu sprendimas nebus vykdomas gera valia.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė