- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-2241-803/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20558-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės DK, „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo atsakovui M. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas uždaroji akcinė bendrovės DK (toliau – UAB DK) „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3732,06 Eur sumą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-12 Užupėnų k., Vilniaus rajone, įvykusio eismo įvykio metu dėl „Jeep G. C.“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – JEEP), vairuotojo kaltės buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT. Transporto priemonė „Jeep G. C.“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu priklausė atsakovui M. D., kuris eismo įvykio metu nebuvo apdraudęs transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas, todėl pažeidęs įstatymo imperatyvias normas atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą, kurią sudaro ieškovo išmokėta 12886,05 Lt / 3732,06 Eur draudimo išmoka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 3732,06 Eur sumos atsakovo M. D. kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybe, jog atsakovas vengia atlyginti ieškovo patirtą žalą, didele žalos suma ir grėsme, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą, areštuodamas 3732,06 Eur vertės atsakovui M. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, su nutartyje nurodytomis išlygomis. Teismas įvertino ieškinio turtinį pobūdį, didelę ieškinio sumą ir sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas M. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį. Nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo dalyvavimą eismo įvykyje bei apie tai, kad eismo įvykio metu atsakovui priklausė transporto priemonė „Jeep G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo teigimu, ieškovas praleido sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą, todėl teismo prašys taikyti ieškinio senatį. Mano, jog teismas be įrodymų ir motyvų taikė atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime su atskirtuoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą pagrindžia atsakovo vengimas įvykdyti prievoles. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog nevairavo transporto priemonės „Jeep G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji atsakovui niekada nepriklausė, o atsakovo pateikti duomenys apie kitą transporto priemonės registraciją neįrodo, jog eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nepriklauso atsakovui. Ieškovas nesutinka su ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybe, nurodydamas, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo atsakovo atsisakymo mokėti išmoką ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Neesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog nebuvo eismo įvykio metu transporto priemonės „Jeep G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir niekada jo nevairavo, todėl jam nėra pareigos grąžinti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką, o ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Minėtos aplinkybės sudaro atsikirtimų į ieškinį pagrindą, jos gali turėti reikšmę vertinant atsakovo atsakomybės klausimą išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau teismas, spręsdamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą bei teisėtumą, nenagrinėja ieškinio, o tik preliminariai įvertina ieškinio patenkinimo aplinkybę. Taigi šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia pritaikyto turto arešto pagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus), akivaizdžių duomenų dėl pateikto ieškinio nepagrįstumo nenustatė.
Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju sudaro tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012 ir kt). Tačiau minėta aplinkybė nėra absoliuti, ir vertinamas ne reikalavimo mastas, o konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiama į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan.
Nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas dėl 3732,06 Eur žalos atlyginimo. Apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui kartu su atskirtuoju skundu jokių savo gerą turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, t. y. įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškinio suma jam nėra didelė (CPK 178, 183 straipsniai). Nesant tokių duomenų, teismas vertina, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė didelės ieškinio sumos atsakovui aplinkybę, kurios atsakovas nepaneigė pateikdamas atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovo argumentu, jog teismas be jokių įrodymų ir motyvų taikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus ir, kaip jau buvo minėta, įvertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurių atsakovas atskirajame skunde nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą.