Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-4651-761/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
e2YT-4651-761/2019
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00618-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4651-761/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00618-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. pateikė teismui pareiškimą suinteresuotas asmuo L. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, po savo tėvo J. S., mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, todėl teismas laiko, kad suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo A. S. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjas pareiškėjo tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jis santuoką su pareiškėjo mama B. S. nuraukė 1984-06-12 ir kitos santuokos nesudarė. Todėl pareiškėjas ir jo sesuo suinteresuotas asmuo L. M. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Po tėvo mirties pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo nei vienas į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tėvo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tėvas J. S. savo buto dalį (duomenys neskelbtini), 1997 03 28 dovanojo pareiškėjui. Todėl po jo mirties pareiškėjui pasilikus gyventi bute, kaip palikimas atiteko visi jo asmeniniai daiktai, baldai, namų apyvokos reikmenys, buvę šiame bute, kuriame jis gyveno iki mirties ir buvo pareiškėjo prižiūrimas.

J. S. laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau jo mirties dienai šis klausimas dar nebuvo išspręstas Nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini), J. S. buvo atkurtos tik 2000-03-31 Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo sprendimu Nr. 87-6882. Šio sprendimo pagrindu nuo 2000-03-31 ir buvo įregistruota J. S. nuosavybės teisė į du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), k., t. y. į 4,2 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir į 0,25 ha žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini),.

J. S. iki mirties dienos taip pat turėjo ir valdė pusę namo su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), kurį jam 1989-04-07 testamentu buvo palikusi jo sesuo Z. S., mirusi 1996-07-09. Apie tai, kad tėvas J. S. buvo priėmęs palikimą pateikdamas pareiškimą Šilalės notarų biurui pareiškėjas nežinojo. Manė, kad Z. S. mirties dienai tėvas J. S. šį palikimą yra priėmęs tiesiog pagal testamentą pradėdamas faktiškai valdyti. Šios bylos pasirengimo metu paaiškėjo, kad J. S. palikimą po Z. S. mirties yra priėmęs, tik neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, todėl turtas nekilnojamo turto registre yra registruotas ne jo, o Z. S. vardu. Kadangi palikimas laikomas priimtu nuo pareiškimo padavimo notarui dienos, tai laikytina, kad J. S. jo mirties dienai nuosavybės teisėmis priklausė ir šis turtas.

Nors pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, t. y. priėmė ir naudojosi visais tėvo asmeniniais ir buities daiktais. Pareiškėjas kaip būsimas paveldėtojas aktyviai rūpinosi nuosavybės teisės į žemę tėvo vardu atkūrimu, o nustatinėjant žemės sklypų ribas, jam kaip paveldėtojui buvo išduotas ir Tauragės apskrities viršininko 2000-03-31 sprendimas (sprendimo 6 p.), nuosavybę jis tėvo vardu įregistravo VĮ Registrų centre. Pareiškėjui buvo išduotas žemės sklypų 2003-03-31 Tauragės apskrities viršininko 2000-03-31 sprendimas, abiejų žemės sklypų planai, pažymėjimai apie nekilnojamo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir teises į juos. Pareiškėjas ne tik pabaigė sutvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tėvo J. S. vardu, bet ir prižiūri žemės sklypus - juos šienauja, apsodino keletą želdiniais, žemę naudojo daržui. Šiuo metu dėl sveikatos žemės nedirba, bet palaiko tvarką sodyboje perleido žemę panaudai tame pačiame kaime gyvenantiems giminaičiams. Po tėvo mirties susitvarkė namo, tėvo paveldėto iš savo sesers Z. S., aplinką, suremontavo kambarius, krosnį. Sodybą naudojo vasarojimui vasaros metu.

Iš testamentų registro išrašo matosi, kad 1998-07-09 mirus J. S. testamentų registre nėra registruota pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo notarui faktų.

Iš Klaipėdos miesto penkiolikto notarų biuro Notarės A. G. 2019-09-20 pažymos Nr. S-204, matosi, kad paveldėjimo byla po J. S. mirties 1998-07-09, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ar perduota.

Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 587 straipsnio 3 dalies (1964 m. liepos 7 d. redakcija) nuostatą, palikimą mirusiojo įpėdiniai galėjo priimti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėjas tokio pareiškimo nepadavė. To paties CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. liepos 7 d. redakcija) yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Teismas pripažįsta, kad A. S. iš karto po tėvo J. S. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po tėvo J. S. mirties jo sūnus A. S. rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl palikimą priėmė ir valdė faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl J. S. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po tėvo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1998 m liepos 10 d. jo palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl J. S. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis