- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e1-510-588/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35676-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Kaltinamasis
- R. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Palangoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, teistas
- 2018 m. gegužės 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;
- 2019 m. liepos 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 5 mėn. l/at., bausmę atliko 2019 m. spalio 25 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. J. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį.
Kaltinamasis R. J. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, sugyventinės motinai B. J. rankomis keturis kartus sudavė į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai B. J. padarydamas poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, kraujosruvas odoje veido kairėje ir kaklo kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą
Kaltinamasis R. J. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., stipriai neblaivus grįžo į namus. Dėl girtumo detalių įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad pradėjo žodžiu konfliktuoti su sugyventinės tėvais, t. y. tiek su A., tiek su B., susinervinęs sugyventinės mamai B. rankomis sudavė į veidą. Nepamena kiek sudavė, bet tikrai galėjo suduoti ir 4 kartus (b. l. 65-66).
Nukentėjusioji B. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, gyvena su vyru A. J., dukra S. ir jos sugyventiniu R. J.. 2020 m. rugsėjo 5 d., namuose vartojo alkoholį (alų). R. į namus grįžo apie 17 val., buvo neblaivus, virtuvėje tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, nes R. pradėjo lįsti prie jos neįgalaus vyro t. y. provokavo žodinį konfliktą su vyru. Konfliktuojant, R. rankų delnais į veidą sudavė keturis kartus, juto skausmą. Po smūgių jis tiesiog atsigulė ant lovos, ji nuėjo į laiptinę (b. l. 29-30).
Liudytojas A. J. parodė, jog matė, kad kartu gyvenantis dukters sugyventinis R. J. rankomis sudavė sutuoktinei kelis kartus į veidą (b. l. 45-46).
Asmens apžiūros protokolu bei fotolentelėmis užfiksuoti nukentėjusiosios B. J. sužalojimai – dešinės akies sumušimas, mėlynė su kraujosruvomis, ant kaklo kraujosruvos (b. l. 22-26).
2020 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1508/2020 (03) konstatuota, kad B. J. padaryti šie kūno sužalojimai ir jų lokalizacija – poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, kraujosrūvos odoje veido kairėje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu buku daiktu, 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Visi B. J. nustatyti sužalojimai, tiek vertinant juos visumoje, tiek atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 41).
Alkoholio matuoklio parodymų kvitu nustatyta, kad R. J. 2020 m. rugsėjo 5 d., 18.04 val., nustatytas – 3,02 promilių neblaivumas, (b. l. 98).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo R. J. kaltė dėl jam inkriminuojamos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos įrodyta visa apimtimi. Tokiu būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, sugyventinės motinai B. J. rankomis keturis kartus sudavė į veido sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais R. J. sugyventinės motiną B. J. nežymiai sužalojo. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. J. padarė tiesiogine tyčia: jis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, t. y. suduodamas jai rankomis ne mažiau 4 kartus į veido sritį, suprato, kad tokiais savo veiksmais sužalos šeimos narį, ir norėjo taip elgtis.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, t. y. savo sugyventinės motinai. Anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. R. J., turėdamas neišnykusį teistumą pagal ankstesnius nuosprendžius už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, nors yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nerodo noro keisti gyvenimo būdo bei pasitaisyti. Visgi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio ir tai rodo, kad suvokė savo elgesio neleistinumą.
Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti R. J. skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, nustatant maksimalų šios bausmės dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). R. J. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (b. l. 100-102).
Kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 5 d., 18.22 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d., 15.18 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant dviem arešto paroms (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis) (b. l. 79-81).
Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-83), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus šio baudžiamojo įsakymo vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti R. J. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 5 d., 18.22 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d., 15.18 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant dviem arešto paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. J. sulaikymo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus teismo baudžiamojo įsakymo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.