- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-4052-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03356-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. L., jo atstovei advokatei S. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2015 m. balandžio 2 d. apie 19.00 val. Kauno m. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja kelio juosta kairė pusė), 2,00 km., būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas automobilį Audi S3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį 55 km/h, važiavo 125 km/h greičiu, tuo pažeidė KET 134 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.
V. L. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad greitį viršijo dėl staiga pablogėjusios sveikatos, nes jam diagnozuotas diabetas. Nusprendė vykti į polikliniką, padidino greitį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams apie pablogėjusią sveikatą nepasakojo. Apie savo ligą pasakoja tik artimiausiems žmonėms, be to stresinėje situacijoje jis pasijuto geriau. Diabetu serga trejus metus, tačiau sportuoja, žaidžia futbolą. Dėl ligos teisė vairuoti neapribota. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą.
Atstovė paaiškino, kad V. L. atžvilgiu galimas ATPK 30 ¹ straipsnio taikymas. Išskirtinėmis aplinkybėmis laikytina įvykio situacija, kai, bevykdamas V. L. dėl ligos pasijuto blogai. Asmuo charakterizuojamas itin teigiamai, nėra baustas administracine tvarka, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl teisės pažeidimo jokia žala nepadaryta. Išimtine aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad V. L. serga I tipo cukriniu diabetu, ligai progresuojant, ligonis netenka sąmonės. V. L. po to, kai buvo surašytas protokolas, nuvyko į gydymo įstaigą. Šią situaciją būtina vertinti būtinojo reikalingumo aspektu ir byla nutrauktina. Nenustačius būtinojo reikalingumo, prašo įvertinti nurodytas aplinkybes ir neatimti teisės vairuoti arba šį terminą sutrumpinti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas administracinėse atnaujintose bylose yra pasisakęs, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuri nėra per griežta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. faktas įrodytas byloje esančiais įrodymais : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), greičio matuoklio patikros sertifikatu (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad V. L. vairuotojo stažas yra nuo 2015-01-28 (b. l. 7).
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje – būdamas pradedančiuoju vairuotoju viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 km/h, todėl yra baustinas.
ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. V. L. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas tik iš dalies nustatė tokias aplinkybes. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog V. L. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. V. L. teisės pažeidimo padarymo metu turėjo tik dviejų mėnesių vairavimo stažą, tačiau greitį viršijo žymiai. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą V. L., atsižvelgia į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas vertina tai, kad V. L. apibūdinamas kaip socialiai atsakingas ir pareigingas asmuo, aktyviai sportuoja (b.l.19,26), be to, jam nustatytas diabetas (b.l.23)ir yra iš dalies darbingas (b.l.17), mokosi gimnazijoje. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo visuomenines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, V. L. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teismas V. L. nurodytas aplinkybes dėl staiga pablogėjusios sveikatos vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, kuri nėra pagrįsta kitų įrodymų visuma. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nustatytas diabetas asmeniui gali sukelti V. L. nurodytus simptomus, t.y. pajusti silpnumą, išpilti šaltas prakaitas ir tai yra visuotinai žinomos aplinkybės. Tačiau šiuo konkrečiu atveju V. L. pirminiame paaiškinime nurodė, kad „skubėjau į treniruotę, dėl to viršijau greitį“. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra duomenų apie tai, kad sustabdytas vairuotojas skundėsi staiga pablogėjusia sveikata, nurodoma, kad „vairuotojas su pažeidimu sutiko, gailėjosi“. Byloje esanti pažyma apie tai, kad V. L. balandžio 22 d. nedalyvavo treniruotėje dėl sveikatos sutrikimų yra subjektyvaus pobūdžio, nes išduota ne sveikatos priežiūros institucijos (b.l.18). Be to, pažymėtina ir tai, kad asmuo serga jau tris metus, aktyviai sportuoja, važiavo į treniruotę, yra pilnametis, todėl jam numanomos ir žinomos galimos ligos indikacijos ir galimybės, kaip jų išvengti.
Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo situacijos, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Tačiau, anksčiau aptartais V. L. kaltumo įrodymais, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju V. L., viršijęs greitį 55 km/h ir taip pažeisdamas KET 134 punktą, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam, pažeidžiant KET reikalavimus, kokiam nors kitam teisės saugomam interesui (vertybei) būtų padaryta didesnė žala , nes teismas nurodytas aplinkybes dėl pablogėjusios sveikatos pripažįsta tik jo gynybinę poziciją.
Teismas sutinka su atstovės teisiniais argumentais, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuri nėra per griežta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. L. yra pilnametis, tačiau mokosi vidurinio mokslo ugdymo institucijoje (b.l.24) ir nuo 2014-05-07 iki 2015-05-07 pajamų neturėjo (b.l.25), jis yra iš dalies darbingas (b.l.17). Todėl paskirtina sankcijoje numatyta minimali 289 Eur bauda būtų per griežta, todėl neteisinga ir tai yra pagrindas V. L. atžvilgiu pritaikyti ATPK 30 ¹ str. ir paskirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 286, 287 str., teismas
nutarė:
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. ir skirti administracinę nuobaudą - 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.