- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-28-212/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02565-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-28-212/2015
2015 m. sausio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės G. V. ieškinį atsakovui G. V., trečiajam asmeniui V. V. dėl materialinės paramos ir paramos įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kol jai sueis 24 metai; 2 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-11-16 iki 2014-04-11 ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji mokosi Panevėžio M. R. technologinėje mokykloje dieniniame skyriuje, yra gan pažangi mokinė. Ją išlaiko tik motina ir lėšų pragyvenimui nepakanka. Mano, jog atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2014-04-14 (bylos teisme iškėlimo dienos) iki G. V. mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai; priteisė iš atsakovo 72 Lt žyminio mokesčio, 27,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 433,66 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad ieškovė G. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametė, mokosi Panevėžio M. R. technologinėje mokykloje dieniniame skyriuje, yra gan pažangi mokinė. Nuosavybės teise turi 2001 m. automobilį Opel Astra ir dviejų kambarių butą Panevėžyje. Teismas padarė išvadą, kad G. V. neturi realios galimybės dirbti ir tuo pačiu metu mokytis, todėl jai yra reikalinga reguliari tėvų materialinė parama. Ieškovė gauna 98,80 Lt stipendiją ir šių lėšų pragyvenimui neužtenka, todėl yra išlaikoma motinos, kuri šiuo metu nedirba ir be ieškovės dar išlaiko nepilnametį sūnų J. V.. Atsakovas yra bedarbis, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, augina nepilnametę dukrą G. V. gim. 2010-01-09. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimu iki ieškovės pilnametystės buvo priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. Atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas asmuo, galintis ir privalantis teikti išlaikymą dukrai, kuriai reikalinga materialinė parama iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Atsakovo turtinė padėtis ir išlaikytinių skaičius nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė, todėl priteisė iš atsakovo 200 Lt dydžio išlaikymą. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013, šioje byloje precedentinės galios neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo dalį, kuria tenkino ieškinį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Mano, kad ieškovė turi pakankamai lėšų ir turto pragyvenimui ir išsilaiko pati. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad ieškovė sudarė santuoką ir kartu su sutuoktiniu veda bendrą ūkį. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovę išlaiko jos motina. Jeigu ieškovei būtų reikalinga parama, ji iš antstolio būtų pasiėmusi iš jo išieškotus pinigus, tačiau tai ji padarė tik teismo posėdžio metu atskleidus šią aplinkybę. Nesutinka su teismo išvada, jog jis turi galimybę išlaikyti pilnametę dukrą. Jis gyvena kaime, kur nėra galimybių susirasti darbo, be to turi išlaikyti ne vieną, bet du nepilnamečius vaikus. Ieškovei būnant nepilnametei, jis nupirko 3 kambarių butą, kurį ji pardavė ir įsigijo kitą butą, kuriame šiuo metu gyvena su šeima. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė, ji yra suaugusi moteris, sukūrusi šeimą, todėl turi pati išnaudoti visas galimybes gauti lėšų mokslams. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos pragyvenimo išlaidoms, nes bijo, jog gali negrąžinti suteiktos paskolos. Jis neturi galimybės išlaikyti ieškovės, nes jo turtinė padėtis žymiai blogesnė nei ieškovės. Teismas, ieškinį patenkino iš dalies, todėl nepagrįstai priteisė iš jo visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki 2014-10-04 buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, nurodė, kad teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-11 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-248/2008, 2009-05-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009, kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė, nuo 2012-09-01 mokosi Panevėžio M. R. technologinėje mokykloje dieniniame skyriuje pagal bendrojo lavinimo ir formaliojo profesinio mokymo programą. Mokymo sutartis baigiasi 2015-06-30 (b. l. 5). Ieškovė nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį Opel Astra. Ieškovė kas mėnesį gauna 98,80 Lt stipendiją (b. l. 9-10, 13). Atsakovas nedirba, jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, išlaiko du nepilnamečius vaikus: Gabrielę, gim. (duomenys neskelbtini) ir Joną, gim. (duomenys neskelbtini), turi kreditorinių įsipareigojimų valstybei (b. l. 28, 30-32, 55-57).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir nepagrįstai priteisė ieškovei paramą. Vertinant sąlygas, kurioms esant galima priteisti paramą pilnamečiam vaikui, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra sunki, ji turi nekilnojamojo turto, automobilį, gyvena savarankiškai. Teismo posėdyje, vykusiame 2014-07-07 ieškovė patvirtino, kad ištekėjo ir sukūrė šeimą (posėdžio 20:40 min.). Šią aplinkybę patvirtina ir Gyventojų registro duomenys (b. l. 81). Duomenų apie sutuoktinį ir jo pajamas ieškovė neatskleidė.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Kaip minėta, atsakovas neturi galimybės teikti ieškovei paramą, nes nedirba, turto neturi, o be to turi kreditorių ir prievolę išlaikyti du nepilnamečius vaikus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal esamą faktinę situaciją priteisus iš atsakovo paramą pilnametei dukrai, atsakovo turtinė padėtis dar labiau pablogėtų, nukentėtų jo išlaikymo reikalingi nepilnamečių vaikų interesai, kas prieštarautų CK 3.194 str. 3 d. nuostatoms, reglamentuojančioms išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagrindus ir sąlygas. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, turtinę šalių padėtį teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, kurį panaikinus, priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, 72 Lt (20,85 EUR) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, priteistinos iš ieškovės. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji nuo šių bylinėjimosi išlaidų atleista (b. l. 75, CPK 96, 99 str.).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
G. V. ieškinį dėl materialinės paramos ir paramos įsiskolinimo priteisimo atsakovui G. V., trečiajam asmeniui V. V., atmesti.
Priteisti iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,85 EUR (dvidešimt eurų 85 eurocentus, arba 72 Lt) žyminio mokesčio G. V., a. k. (duomenys neskelbtini)