Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Vladimiro Tiurino skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8419-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2025 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8419-2025 A. G. paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracinę nuobaudą – 950 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 mėnesių.

A. G. nubaustas už tai, kad jis 2025-05-24 10.05 val., Plungės r. sav., Truikių k., Rietavo Kelio g., vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, po paklaidos (±0,017 promilės) nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

A. G. atstovas pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Prašo paskirtą baudą sumažinti iki 800 Eur bei vietoje paskirtos administracinio poveikio priemonės paskirti – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.

Skunde nurodė, kad neginčija teisės pažeidimo padarymo fakto. Iš vakaro A. G. namuose buvo vartojęs alkoholinių kokteilių, todėl ryte atsikėlus ir prireikus važiuoti, savo turimu alkotesteriu pasitikrino neblaivumą. Alkotesteriui parodžius 0,38 promiles. A. G. pagrįstai manė, kad gali vairuoti. Tuo labiau, kad jo savijauta buvo gera, o namuose buvusi sutuoktinė, kuri taip pat turi teisę vairuoti, ramia širdimi išleido vyrą vairuoti, matydama jo normalią būseną. Pažymėjo, kad galiausiai sutuoktinei ir buvo atiduotas A. G. vairuotas automobilis tolesniam vairavimui. Taigi, jei sutuoktinė būtu mačiusi, kad A. G. pagal savo būseną negali vairuoti, tai neabejotinai iš karto būtu vairavusi pati ir apsaugojusi savo vyrą nuo suklydimo. Kad A. G. suklydo dėl neatsargumo, papildomai patvirtina jo adekvati būsena sustabdžius policijos pareigūnams, jo įsitikinimas, kad jo organizme negalėtų būti leistiną riba viršijantis alkoholio koncentracijos kiekis ir jo veiksmai siekiant nustatyti jo kraujyje esantį alkoholio kiekį. Be to, A. G. savo koordinuotumą pademonstravo policijos pareigūnams puikiai atlikdamas nurodomus testus, kas matyti iš policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų. Be to, didžiulis alkoholio kiekio skirtumas, rodomas dviejuose pūtimuose, A. G. sukėlė pagristas abejones, ar policijos turimas alkoholio kiekio matuoklis patikimai atlieka matavimus. A. G., jausdamasis visiškai adekvačiai, nejausdamas apsvaigimo, neturėjo pagrindo abejoti savo turimu sąlyginai neseniai įsigytu alkotesteriu, kurį pirko naują. Sulyginęs savo savijautą ir policijos matuoklio rodmenis bei matydamas, kad tarp dvejų pūtimų yra alkoholio kiekio kritimas, kuris objektyviai pagal mokslinius tyrimus normaliomis sąlygomis neįmanomas, vyko kuo skubiau į ligoninės priėmimo skyrių alkoholio kiekiui nustatyti jo kraujyje.

Iš 2025-05-24 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 262 matyti, kad A. G. kvėpavimas normalus, ritmiškas, jis eina tiesiai. Rombergo pozoje stabilus, judesiai tikslūs, virpėjimo nėra, vyzdžiai normalaus dydžio, lygūs, simetriški, elgsena normali sąmoningas, orientuotas, atmintis nesutrikusi, dėmesys išlaikytas, mąstymas nuoseklus, kalba riški, rišli, iškvėptame ore alkoholis neužuodžiamas. 10:45 val. tyrimas rodo 0,36 promilės neblaivumą. Iš kraujo tyrimo specialisto išvados Nr. T-A 2388/2025(01) matyti, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio koncentracija 0,36 promilės. Iš administracinio nusižengimo protokolo grafos „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ matyti, kad A. G. policijos pareigūnams paaiškino: „važiavau automobiliu, nes reikėjo darbuotis, kad būčiau apsvaigęs nesijaučiau. Su padarytu pažeidimu nesutinku, nes nesutinku su alkotesterio parodymais, bet gailiuosi.“.

Taigi akivaizdžiai matyti, kad dėl susidariusios situacijos A. G. gailėjosi, tačiau atsižvelgiant į anksčiau šiame skunde paminėtas aplinkybes, jis turėjo teisę į siekį dėl abejonių išsklaidymo. Toks A. G. siekis ir subjektyvus teisinis vertinimas negalėjo lemti griežtesnės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo. Būtina atsižvelgti, kad A. G. neturi specialių teisinių žinių, nesinaudojo profesionalaus teisininko pagalba, todėl bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu veikė pagal savo supratimą. A. G. galėjo netinkamai panaudoti teisinę terminiją ir būti netiksliai suprastas dėl savo ketinimų. Iš tiesų A. G. policijos įstaigai buvo pateikęs prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, būdamas įsitikinęs, kad turi tam pagrindą, tačiau bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas anksčiau pateiktą prašymą, visų pirma prašė nutraukti teiseną, o tam nesant galimybės paskirti minimalią nuobaudą su alkobloko naudojimu. Taigi, bylos nagrinėjimo metu gavosi nesusikalbėjimas. Kaip A. G. suprato, dėl jo noro pernelyg viską išsiaiškinti jis galėjo užgauti policijos pareigūnų ambicijas. A. G. kėlė nepatogius klausimus dėl policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio, kurio patikros terminas turėjo baigtis po poros savaičių nuo A. G. tikrinimo. Neaišku buvo, kiek kartų jis apskritai buvo panaudotas, ar galėjo tai lemti, kad parodė vienas paskui kito sekusių pūtimų prieštaringus rodmenis, dėl kurių nustebo net tikrinimą atlikę pareigūnai, kas matyti iš pareigūnų kūno kamerų įrašų. Patys pareigūnai tarpusavyje kalbėdami aiškiai išsireiškė, kad toks didelis kritimas neįmanomas, kas suponuoja pagrįstas abejones dėl rodmenų patikimumo.

A. G. poelgis neapsakomai apsunkino jo išgyvenimo galimybes. Jam tenka nebeužsiimti (duomenys neskelbtini), kurios negali vykdyti be teisės vairuoti. Be to, A. G. dirba toli nuo savo namų esančiame (duomenys neskelbtini), todėl susiduria su dideliais sunkumais nuvykti į darbo vietą. Šiuo metu jį vežioja sutuoktinė, tačiau tai ne visada fiziškai jai įmanoma. A. G. su sutuoktine augina ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. Visos šeimos pajamos išleidžiamos elementariam pragyvenimui. Netekus galimybės užsiimti individualia veikla, prarasta galimybė pilnavertiškiau išlaikyti nepilnamečius vaikus. Iš vienos darbovietės pajamų neužtenka.

Taigi, šioje byloje susidarė nesusipratimas, kai A. G. nesuprato proceso ypatumų, tikėdamas savo teise i teisenos nutraukimą, o, nesant galimybės tokiam sprendimui, blogiausiu atveju į minimalia baudą ir alkobloko paskyrimą, galiausiai buvo nubaustas pernelyg griežta sankcija. A. G., neturėdamas teisinio patarėjo, nesuprato savo teisių ir pareigų siekiant alkobloko, kas galėjo suklaidinti pareigūnus. Prašo A. G. nesusigaudymo procese nelaikyti piktnaudžiavimu. A. G. yra drausmingas vairuotojas, nėra baustas už šiurkščius nusižengimus, nėra teistas, yra teigiamai charakterizuojamas.

Valstybė, skatindama jos piliečių pasitikėjimą teisine sistema, neturėtų dirbtinai, tik dėl formalumų, užkirsti kelią A. G. į paskirtos administracinės poveikio priemonės rūšies peržiūrėjimą. Nepakeitus paskirtos administracinio poveikio priemonės, akivaizdžiai liktų tinkamai neindividualizuota poveikio priemonė pagal įstatymo leidėjo tikslus ir siekius. Alkobloko įrengimas atsieina mažiausiai 1500 Eur. Tai papildomos tokios priemonės pasekmės pažeidėjui, kas dar labiau atgraso daryti pažeidimus. Būtina akcentuoti, kad alternatyvi sankcijoje numatyta poveikio priemonė negali būti tapatinama su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu, kas galėtų reikšti kažkokį išskirtinumą. Neegzistuoja aplinkybių, dėl kurių A. G. būtų užkirstas kelias į alternatyvią sankcijoje numatytą poveikio priemonę. Tuo labiau, kad naujai įstatymo leidėjo įtvirtinta poveikio priemonė savo pobūdžiu ir įstatymo leidėjo požiūriu nelaikytina švelnesne nei buvusi vienintele sankcijoje numatyta priemonė. Naujojoje priemonėje yra ištęsiamas (prailginimas) pažeidėjo kontrolės laikas, tiesiog jos vykdymo terminas ir specifika yra kitokia sukelianti kitokių nepatogumų pažeidėjui.

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad A. G. neblaivumą policijos pareigūnai tikrino 3 kartus. Pirmas tikrinimas buvo atliktas bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Alcotest 5000“. Bekontakčiui alkoholio detektoriui parodžius teigiamą rezultatą, antras ir trečias neblaivumo patikrinimai buvo atliekami alkotesteriu „Alcotest 7510“, (Nr. ARJK-0161, patikros sertifikato Nr. 2216075, patikros sertifikatas galioja iki 2025-06-12). 2025-05-24, 10.05 val. nustatytas 0,65 promilės (+/- 0,017 promilės) neblaivumas, 2025-05-24, 10.25 val. nustatytas 0,45 promilės (+- 0,017 promilės) neblaivumas.

Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. G. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas iki 2025-06-12. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra.

Pažymėjo, kad A. G. galimai naudotas jam priklausantis alkotesteris ALCODETECTOR EC3, buvo įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini) 2024-06-22. Prietaiso instrukcijoje nurodoma, kad matavimo rezultatai būtų teisingi, alkotesterio kalibravimą reikia patikrinti kas 500 testų, bet ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius. Duomenų, kad prietaisas po jo įsigijimo 2024-06-22 buvo kalibruotas ir turėjo metrologinę patikrą A. G. nepateikė.

Tą pačią dieną VšĮ (duomenys neskelbtini) (atvyko 2025-05-24, 10 val. 40 min.), alkotesteriu nustatytas 0,36 promilės neblaivumas, taip pat iš A. G. buvo paimtas biologinės terpės (kraujo) bandinys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2388/2025 (01), konstatuota, kad A. G., kraujyje, kuris paimtas 2025-05-24 10 val. 50 min. nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio. Kaip matyti iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, A. G. savo iniciatyva atvykus į medicinos įstaigą, kraujo mėginys buvo paimtas 2025-05-24, 10.50 val., tai yra per valandą (0 val. ir 25 min.) po atlikto patikrinimo alkotesteriu.

Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).

A. G. pateiktoje specialisto išvadoje pateikti duomenys nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų. Vien tai, kad po 0.25 val. atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog A. G. kraujyje, kuris paimtas 2025-05-24 10 val. 50 min. nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų.

Taip pat nesutinka su teiginiais, kad A. G. yra drausmingas vairuotojas, nėra baustas už šiurkščius nusižengimus. Tai paneigia faktas, kad jis 2012-07-07 Plungėje, Birutės gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ROIK 07-12-693008), kai nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Vadovaujantis ANK 126 str. 4 d. paskirta 2000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdyje liudytoja S. G. paaiškino, kad yra A. G. sutuoktinė. Tą rytą pati matė, kad A. G. atrodė normaliai, nekilo jokių abejonių dėl neblaivumo. Po įvykio A. G. vairuotas automobilis buvo perduotas jai. Jei būtų buvę kokių abejonių, kad A. G. negali vairuoti, tai ji pati būtų galėjusi vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.

Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis tiesioginę grėsmę tiek aplinkinių, tiek paties vairuotojo gyvybei, sveikatai, turtui. A. G. neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, todėl nagrinėjamu atveju iš esmės yra sprendžiamas klausimas dėl baudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo.

Pagal ANK 31¹ straipsnio 2 dalį draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

A. G. prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Spręsdamas dėl A. G. prašymo teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. nustatytas neblaivumas nedaug viršijo leistiną ribą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusižengimo padarymo nenustatyta. 5 metų laikotarpyje A. G. pirmiau baustas tik kartą - 2024 m. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. G. nėra linkęs į teisės pažeidimų darymą, o padaryti administraciniai nusižengimai yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Kaip nurodyta Institucijos atsiliepime, A. G. 2012-07-07 Plungėje, Birutės gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ROIK 07-12-693008), kai nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Vadovaujantis ANK 126 str. 4 d. paskirta 2000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusižengimas padarytas prieš 13 m.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas A. G. skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas alternatyvias administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Dėl to atitinkamai pakeistinas skundžiamas nutarimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Vladimiro Tiurino skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30 ANR_N-8419-2025.

A. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 mėnesių, pakeisti į administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešis) mėnesius ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vienus) metus.

Likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.