Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2020 m. balandžio 23 d. apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini), kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, dešinėje pusėje, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, (duomenys neskelbtini) km pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, o taip pat atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, bei iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y., tos pačios krypties eisme priekyje po eismo įvykio sustojus automobiliui „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. K., laiku nesulėtino greitį, nesustabdė transporto priemonę arba neapvažiavo ją (kliūtį) nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, trenkėsi vairuojamos transporto priemonės priekine kairiąja dalimi į „Nissan Almera“ galinę dešinę dalį, padarydamas šio automobilio vairuotojai E. K. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 7.30 val. vyko kartu su kolega M. G. į tarnybą dirbti. Tą dieną eismo sąlygos buvo geros, matomumas taip pat buvo geras, buvo šviesus paros metas. Jis važiavo pirma eismo juosta, o prieš jį važiavo automobilis „VW Lupo“, kuris, norėdamas priešais jį važiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę aplenkti, persirikiavo į antrą juostą. Tą patį padarė ir jis, t. y. persirikiavo į antrą eismo juostą, kad aplenkti minėtą sunkiasvorę transporto priemonę. Jam važiuojant antra eismo juosta pastebėjo, kad priekyje važiuojantis automobilis „VW Lupo“ pradėjo staigiai stabdyti ir metėsi į kairę pusę, ko pasėkoje jis pračiuožė pro kairėje pusėje esančius atitvarus. Tada jis pastebėjo, kad antroje eismo juostoje, labiau į vidurio pusę, stovi automobilis „Nissan Almera“. Kadangi, jo automobilis buvo daug didesnis nei priekyje važiavusio „VW Lupo“, tai jis negalėjo sukti į kairę pusę ir pravažiuoti tarp atitvarų. Tuo tarpu pirma eismo juosta važiavo kita sunkiasvorė transporto priemonė, todėl jei būtų pasukęs į dešinę pusę, tai būtų palindęs po sunkiasvorės transporto priemonės ratais. Jis priėmė sprendimą stabdyti ir apvažiuoti kliūtį iš dešinės pusės, tačiau ir ten jam nebuvo galimybės be pasekmių apvažiuoti kliūtį. Jo automobiliui sustoti nebeužteko kelio ir jis trenkėsi į stovinčio automobilio „Nissan Almera“ galinį dešinį kampą, o jo automobiliui nukentėjo kairys kampas. Be to, stabdymo kelias buvo, nes matėsi stabdymo žymės. Taip pat jo važiavo greitis buvo normalus - 90 km/h, ir nebuvo jis viršijamas, tiesiog kliūtis per greitai pasirodė ir jis iš anksto jos negalėjo pastebėti. Pamatyti iš anksto stovintį automobilį „Nissan Almera“ kliudė tai, kad tuo metu važiavo dvi sunkiasvorės transporto priemonės, viena – pirma eismo juosta, o kita – antra eismo juosta, dar prieš automobilį „VW Lupo“. Pastaroji sunkiasvorė transporto priemonė iškarto pasitraukė į pirmą eismo juostą ir prieš pat jiems pasirodė nukentėjusios automobilis. Pirmas pamatė nukentėjusios automobilį „VW Lupo“ vairuotojas, o tuo metu jis dar nematė nukentėjusios automobilio. Taip pat automobiliui „Nissan Almera“ nebuvo įjungti nei posūkio žibintai, nei avariniai žibintai, nei padėtas skiriamasis ženklas, kad įspėtų vairuotojus apie eismo juostoje esantį automobilį. Be to, eismo įvykio vietoje yra nedidelė įkalnė ir žiūrint į tolį nesimato taip gerai vaizdas priekyje. Tuo metu kai pravažiavo pamatė, kad automobilio „Nissan Almera“ vairuotoja sėdi automobilyje, o kita moteris, kuri vilkėjo ryškios spalvos liemenę, stovėjo prie automobilio „Nissan Almera“ ir jos kažką kalbėjosi. Po autoįvykio su automobilio „Nissan Almera“ vairuotoja ir moterimi, kuri buvo apsirengusi liemene, nesiklabėjo. Jis negali pasakyti nieko apie nukentėjusios būklę po įvykio. Kai greitoji medicinos pagalba atvažiavo, nukentėjusi pati nuėjo į greitosios pagalbos automobilį. Vizualiai nematė jokių nukentėjusios sužalojimų, nebuvo nei kraujo nei dar kažkas matomo.

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad vykdamas į tarnybą 2020 m. balandžio 23 d. apie 07.30 val. kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, dešinėje pusėje, vairuodamas automobilį Ford Galaxy valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Vilniaus link Kauno (duomenys neskelbtini) kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 128 punktų reikalavimus, ko pasekoje jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į antroje eismo juostoje stovėjusį automobilį Nissan Almera, kurį vairavo E. K.. Mano, kad autoįvykis įvyko jam laiku nepastebėjus priekyje stovėjusio automobilio. Paaiškino, kad jis nukentėjusiajai pervedė susitaikymo protokole numatytą pinigų sumą, taip pat pasirašant susitaikymo protokolą, atsiprašė nukentėjusiosios.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. K. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 7.24 val. ji iš darbo, po budėjimo, važiavo namo į Kauną. Ji važiavo 95 km/h, kadangi netoli buvo greičio ribojimo ženklas 100 km/h. Tuo metu švietė saulė, buvo skaistus oras, matomumas buvo geras, idealios sąlygos vairavimui. Jai bevažiuojant pirma eismo juosta, automobilių nebuvo nei pirmojoje, nei antrojoje eismo juostoje. Staiga per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo kaip kažkas suspindo, kaip šviesos blyksnis, ir pamatė kaip į ją dideliu greičiu atlekia baltos spalvos lengvasis automobilis. Tuo metu ji pajuto smūgį į jos automobilio galą, dėl ko automobilis stipriau pavažiavo į priekį, o baltos spalvos automobilis, pračiuoždamas pro jos automobilį, atsitrenkė į automobilio kairę galinę dalį. Minėtas automobilis persirikiavo į antrą eismo juostą ir gal už 20 metrų pristabdė. Tada pamatęs, kad jai viskas kaip ir gerai, dideliu greičiu nuvažiavo link Kauno pusės. Ji apimta išgąsčio ir šoko nusprendė apie šį įvykį pranešti policijai. Kadangi jos daiktai, tame tarpe ir telefonas, buvo ant galinės sėdynės, tai ji, rodydama dešinės pusės posūkį, po truputį mažino greitį ir pradėjo saugiai stoti kelkraštyje. Tuo metu ji pajuto antrą smūgį ir automobilis tapo nevaldomas, pradėjo blaškytis, todėl automobilis atsidūrė antroje eismo juostoje, kur pats sustojo ir nebevažiavo. Kažkas pasmirdo ir automobilio salone pajuto degėsių smarvę. Tada ji įjungė avarinį signalą. Po pirmų dviejų smūgių ji jautė išgąstį, nerimą, baimę ir širdies permušimus. Po antro smūgio buvo stiprus galvos skausmas, o išorinių sužalojimų nebuvo. Po to ji išlipo iš automobilio norėdama atsidaryti bagažinę, kad sudėti skiriamuosius ženklus, bet bagažinė neatsidarė. Tuomet ji atsidarė galines automobilio dureles ir pasiėmė telefoną. Nuėjusi truputį toliau nuo automobilio, paskambino į policiją. Jos skambutis 7.24 val. ryto yra užfiksuotas UAB „Bitė“, kadangi tai jos telefono ryšio operatorius. Po to išsikrovė jos telefonas. Tada ji pastebėjo, kad kelkraštyje stovi baltos spalvos automobilis, tačiau iš jo tuo metu jokių žmonių nebuvo išlipę. Po kiek laiko ji pamatė kaip iš to automobilio išlipo mergina, kaip paskui paaiškėjo G. K., kuri jai pamojo ranka, ir apsižiūrėjusi autostradoje, pradėjo eiti link jos. Ji tuo metu verkdama jai sakė, kad jos telefonas išsikrovė ir gal ji turi pakrovėją. Be to, ji neprisimena kaip atsisėdo į vairuotojo sėdynę ir skambino policijos pareigūnams dėl eismo įvykio. Kai prie jos priėjo G. K. ji jos paklausė: ,,Jūs matėt ? Jūs matėt kas čia ką tik įvyko ?“. Tačiau mergina net nepažiūrėjusi į kelią prie manęs pasilenkė, į mane pažiūrėjusi ir nepasakiusi nei taip nei ne, pajudino galvą duodama suprasti, kad ne. Ji net į kelią nepasižiūrėjo, ir aš atsisukusi į ją pasakiau, kad ,,mane ką tik nutrenkė baltas automobilis, Jūs nematėt ?“, bet ji toliau tvirtino, kad nieko nematė. Nors ji važiavo visiškai man iš paskos ir tikrai turėjo matyti kas priekyje įvyko, bet ji galvą palinguodavo ir pasakydavo „ne“. Taip pat mergina jos paklausė, ar jai nereikia pagalbos ar kažką padėti, ir ji jai pasakė, kad ne viskas tvarkoje, tačiau jai labai skaudėjo galvą ir kaklą. Kiek vėliau ji pamatė, kad pravažiavo du sunkiasvoriai automobiliai pirma juosta, ir tada ji pajuto trečią smūgį (ji nebuvo prisisegusi saugos diržo) į jos automobilio dešinę galinę dalį. Smūgis nebuvo stiprus. Tada ji pakėlė akis ir pamatė kaip mažas automobilis, t. y. „VW Lupo“, pro jos automobilį praslydo, bet tikrai ne į kelkraštį trenkėsi, o į atitvarus. Jai atrodė, kad „VW Lupo“ trenkėsi jai į dešinę galinę jos automobilio dalį, bet tikrai nestipriai. Visai neužilgo į jos automobilį trenkėsi ketvirtas automobilis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo A. J.. Jai atrodė, kad trečio automobilio greičiui sumažėjus trečias ir ketvirtas automobiliai šonais kliudė vienas kitą ir ketvirtas automobilis per pirmą juostą nuvažiavo į kelkraštį. Be to, ketvirto automobilio smūgis buvo stipresnis už trečio automobilio smūgį. Visgi stipriausi smūgiai buvo trečio automobilio ir ketvirto automobilio, po kurių ji pajuto aštrų kaklo skausmą. Po šių smūgių kiti vairuotojai prie jos nepriėjo, bet matė, kad išlipo iš automobilių ir vaikščiojo. Tada prie jos priėjo G. K., pasilenkė ir ji paklausė jos, ar jai kas nutiko ? Ji pasakė, kad tuoj atvažiuos greitoji medicinos pagalba, kurią lyg ji iškvietė. Ji matė, kad kaip tik tuo metu atvažiavo keli patrulių ekipažai ir policijos pareigūnai priėjo prie jos, paklausė kas yra, liepė likti automobilyje. Tuomet atvažiavo greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Gydytojas paklausė, ar galiu eiti ir ji pasakė, kad gali bei nuėjo pati į jų automobilį. Tada ją išvežė į Kauno klinikas, o visi kiti eismo įvykio dalyviai liko eismo įvykio vietoje. Byloje ji reiškia civilinį ieškinį dėl 5170,48 euro turtinės žalos ir 31 000 euro neturtinės žalos atlyginimo.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 6.30 val. baigė darbą ir išvažiavo automobiliu „Renault Laguna“ namo link Kauno pusės. Ji važiavo keliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda, tuo metu oro sąlygos buvo geros, kelio matomumas taip buvo geras, nes kelio danga buvo sausa, švietė saulė. Nuvažiavus maždaug 74-78 kilometrų, bevažiuojant pirma eismo juosta priekyje pamatė juodos spalvos automobilį „Nissan Almera“ (kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusios automobilį). Tada pastebėjo, kad prie jo sparčiai priartėja, nors važiavo 110 km/val. Po to ji suprato, kad minėtas automobilis pradėjo intensyviai stabdyti, todėl ir ji pradėjo intensyviai stabdyti. Tačiau sustoti ji nespėjo ir priekine dalimi nestipriai trenkėsi į vis dar lėtai judėjusio „Nissan Almera“ galinę dalį. Po smūgio minėtas automobilis dar važiavo pirma eismo juosta apie 20-50 metrų, po to persirikiavo į kairę eismo juostą ir sustojo. Tuo metu jokių posūkio signalų automobilis „Nissan Almera“ nerodė. Kodėl nukentėjusioji persirikiavo į kitą eismo juostą ji negali to suprasti, tuo labiau kai susidūrimo smūgis nebuvo toks stiprus, kad būtų galėjęs nukentėjusiosios automobilį išsviesti į antrą eismo juostą. Po susidūrimo su nukentėjusiosios automobiliu, ji iškart pasuko į dešinėje pusėje esantį kelkraštį, kur ir sustojo. Prie savo automobilio pastatė įspėjamąjį ženklą – trikampį ir apsivilko geltonos spalvos liemenę. Tada ji norėjo pereiti į kitą kelio pusę ir pažiūrėti, ar nukentėjusiajai viskas yra gerai. Tačiau atsisukusi į „Nissan Almera“ automobilio pusę, pamatė, kad jo vairuotoja yra išlipusi ir stovi kelyje prie savo automobilio vairuotojo durelių. Automobilio „Nissan Almera“ avarinės šviesos įjungtos nebuvo, už jo taip pat nebuvo pastatytas avarinis ženklas - trikampis. Ji viską tai labai gerai matė, nes atstumas tarp nukentėjusiosios automobilio ir jos automobilio buvo maždaug apie 100-200 metrų. Ji pradėjo nukentėjusiajai mojuoti, kad pasitrauktų nuo kelio, nes ji stovėjo kelio kairėje pusėje, važiuojamojoje dalyje, tuo metu eismas buvo labai intensyvus. Tada pamatė, kad nukentėjusioji įlipo atgal į savo automobilį. Jai pradedant dairytis, kaip saugiai pereiti į kitą kelio pusę pamatė, kad automobilis „Ford Galaxy“ staigiai artėja link nukentėjusiosios automobilio. Jai atrodė, kad automobilio vairuotojas „Ford Galaxy“ tikriausiai nesuprato, jog nukentėjusiosios automobilis stovi, nes artėdamas pradėjo staigiai stabdyti. Tačiau jam nepavyko išvengti susidūrimo ir atsitrenkė savo automobilio priekine kaire dalimi į nukentėjusiosios automobilio galinę dešinę dalį. Po smūgio „Ford Galaxy“ nuvažiavo į dešinėje pusėje esantį kelkraštį, o po to ir į griovį. Tuo metu ji perbėgo kelią ir pribėgo prie nukentėjusiosios automobilio. Nepamena kuri atidarė automobilio dureles, tačiau pamatė nukentėjusiąją, kuri sėdėjo savo vietoje ir verkė. Paklausius jos kas nutiko, ji skundėsi kaklo ar nugaros skausmu. Dar paklausė jos, ar yra kažkokių kitų sužalojimų, tai ji pasakė, kad nėra. Tai ji liepė nukentėjusiajai niekur neiti ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po to nukentėjusios pasidomėjo, kodėl ji nuvažiavo į kairę eismo juostą ir sustojo. Ji jai pasakė, kad į ją buvo atsitrenkęs baltos spalvos automobilis, kuris pasišalino. Tačiau ji pasakė, kad tai ji į ją atsitrenkė, nes ji važiavo su baltos spalvos automobiliu. Bet nukentėjusioji toliau tvirtino, kad tai buvo kitas automobilis. Tačiau ji tikrai nematė jokio kito automobilio, kuris autostradoje važiavo neleistinu greičiu ir būtų atsitrenkęs į nukentėjusiosios automobilį, o po to pasišalinęs iš įvykio vietos. Todėl ji daro prielaidą, kad nukentėjusioji galėjo taip pasakyti dėl susijaudinimo ir patirto šoko dėl jos smūgio į automobilį. Ji neprieštarauja, kad teismas pagarsintu jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojos G. K. parodymus nustatyta, kad 2020 m. balandžio 23 d. apie 7.20 val. vairuodama automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu „Vilnius - Kaunas – Klaipėda“ kryptimi nuo Vilniaus link Kauno. Važiavo pirma eismo juosta apie 110 km/h greičiu. Oro sąlygos buvo geros: giedra, saulėta. Važiuojamoji dalis buvo sausa. Priekyje apie 100 m atstumu važiavo tamsios spalvos (galimai juodos) automobilis „Nissan“. Bevažiuojant netikėtai pamatė, kad priekyje važiavęs minėtas „Nissan“ automobilis pradėjo staigiai ir intensyviai stabdyti. Tai pamačiusi, ji irgi stabdė vairuojamą automobilį. Tačiau jo automobilis nesustojo iki „Nissan“ automobilio ir priekine dalimi nestipriai trenkėsi į vis dar lėtai judėjusio „Nissan“ galinę dalį. Po smūgio „Nissan“ automobilis pakeitė judėjimo trajektoriją į kairę ir, įvažiavęs į tos pačios krypties antrą eismo juostą, joje sustojo. Po susidūrimo su „Nissan“ automobiliu, nenorėdama sudaryti kamščių kelyje, kuriuo vyko intensyvus eismas, patraukė savo automobilį dešiniau ir sustojo kelkraštyje, jo asfaltuotoje dalyje. Automobiliui sustojus, išlipo iš jo, nuėjo prie bagažinės, ištraukė iš jos ir užsidėjo geltoną liemenę, tada ištraukė avarinį trikampį ir pastatė už savo automobilio. Visą tai padariusi, norėjo eiti prie „Nissan“ automobilio. Tačiau atsisukusį į „Nissan“ automobilio pusę, pamatė, kad jo vairuotoja jau išlipusi ir stovi kelyje prie savo automobilio vairuotojo durelių. Automobilio „Nissan“ avarinės šviesos įjungtos nebuvo, už jo taip pat nebuvo pastatytas avarinis ženklas - trikampis. Visą tai G. K. puikiai matė, nes jos automobilis stovėjo antroje eismo juostoje apie 100 - 200 m atstumu priekyje jo automobilio. Ji pradėjo mojuoti moteriai, kad ji pasitrauktų nuo kelio, o tada pradėjo dairytis, kada galės saugiai pereiti kelią ir nueiti prie „Nissan“ automobilio. Tuo metu pamatė antra eismo juosta nuo Vilniaus pusės atvažiuojantį automobilį „Ford Galaxy“, tamsiai mėlynos spalvos. Matė, kad „Ford Galaxy“ artėja prie stovinčio jo važiavimo juostoje automobilio „Nissan“, nemažindamas greičio. G. K. atrodo, kad automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį prieš pat atsitrenkimą į „Nissan“ automobilį. Kitą momentą pamatė, kaip automobilis „Ford Galaxy“ atsitrenkė į automobilio „Nissan“ galinę dalį. Po smūgio „Ford Galaxy“ pakeitė judėjimo trajektoriją į dešinę, kirto pirmą jo judėjimo krypties juostą, nuvažiavo nuo kelio ir už jo ribų įvažiavo į griovį. G. K. pribėgo prie automobilio „Nissan“, atidarė vairuotojos dureles. Automobilio „Nissan“ vairuotoja sėdėjo savo vietoje ir verkė, pasakė, kad jai skauda kaklą. G. K. surinko „112“ ir pranešė apie įvykį, kad nukentėjo moteris. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, medikai. Medikai apžiūrėjo automobilio „Nissan“ vairuotoją ir išvežė ją į ligoninę. Vėliau įvykio vietoje, priekyje automobilio „Nissan“, pamatė dar vieną apgadintą automobilį. Atrodo, tai buvo „VW Golf“, šviesiai žalios spalvos. Kas į jį atsitrenkė, ar į ką jis atsitrenkė, pasakyti negali, nežino, nematė. Šio eismo įvykio metu G. K. automobilis apgadintas nebuvo, tik buvo vos vos įlenktas priekinis valstybinis numeris iš dešinės (skaičių pusėje). Jokių kitų apgadinimų jos automobiliui padaryta nebuvo. Į draudimą dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Savo automobilį pardavė šių metų birželio mėnesio pabaigoje (t. 1, b. l. 182-183).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojos G. K. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi ir papildomai paaiškino, kad kaltinamasis pradėjo stabdyti savo automobilį iki susidūrimo su nukentėjusiosios automobiliu, tačiau jis niekaip nebūtų galėjęs sustabdyti automobilio, kadangi jau buvo netoli nukentėjusiosios automobilio. Kaltinamasis dar bandė išvengti susidūrimo, tačiau, tikriausiai, pirma eismo juosta važiavo kitas automobilis ir kaltinamasis negalėjo greitai persirikiuoti į kitą eismo juostą. Ji nematė koks automobilis važiavo pirma eismo juosta.

Kelių eismo įvykio vietos planu nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2020 m. balandžio 23 d. apie 07.30 val. (duomenys neskelbtini), A1 kelyje „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, dešinė pusė, (duomenys neskelbtini) km (t. 1, b .l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. nustatyta, kad įvertinus pateiktus papildomus medicininius dokumentus, papildomų objektyvių mechaninių sužalojimų požymių E. K. nekonstatuota. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti sužalojimai, t. y. kaklinių 6-7 slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai ir kairio laivelinio - mėnulio raiščio dalinio plyšimo požymiai. Labiausiai tikėtina, kad konstatuoti slankstelių lūžiai susiformavo nurodyto autoįvykio metu, kai po susidūrimo veikiamas didelės kinetinės energijos stuburas staiga susilenkė (hiperekstenzija) ir viršijo fiziologines anatominių struktūrų ribas. Kairio laivelinio - mėnulio raiščio dalinio plyšimo požymiai gali būti didelės kinetinės energijos poveikio į riešo sritį, kuomet plaštaka remiasi į atramą (grindys, vairas), tačiau tiksliai pasisakyti iš turimų duomenų neįmanoma. Apie vėliau buvusias kitas aplinkybes, galėjusias sukelti konstatuotus sužalojimus, duomenų neturi. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų E. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 175-178).

- nagrinėjamoje situacijoje automobilis „Renault Laguna“ priekine dalimi ties viduriu trenkėsi į priekyje lėčiau važiavusio automobilio „Nissan Almera“ užpakalinę dalį ties viduriu, o automobilis „Ford Galaxy“ prekinės dalies kaire puse – į automobilio „Nissan Almera“ užpakalinės dalies dešinę pusę;

- eismo įvykio mechanizmas buvo toks. G. K. vairuojamas automobilis „Renault Lagūna“ priekinės dalis viduriu atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusio automobilio „Nissan Almera“, vairuojamo E. K., užpakalinę dalį ties viduriu. Po smūgio G. K. vairuojamą automobilį „Renault Lagūna“ sustabdė dešiniame kelkraštyje. Automobilis „Nissan Almera“ vairuotojos E. K. buvo sustabdytas antroje eismo juostoje. Vėliau į automobilio „Nissan Almera“ užpakalinės dalies dešinę pusę persidengdamas per apie 0,1 m priekinės dalies kaire puse trenkėsi A. J. vairuojamas automobilis „Ford Galaxy“. Prieš pat susidūrimą automobilių išilginės ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Įgilėjus, automobilis „Ford Galaxy“ priekinio kairio rato ratlankiu susikabino su automobilio „Nissan Almera“ užpakalinio dešinio rato ratlankiu. Vėliau transporto priemonės atsiskyrė viena nuo kitos. Po susidūrimo automobilis „Nissan Almera“ liko antroje eismo juostoje, o automobilis „Ford Galaxy“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į kelio ženklo atramą, nulenkė ją ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje;

- automobilių „Nissan Almera“ ir „Renault Lagūna“ susidūrimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, jog pastarosios transporto priemonės vairuotoja G. K. važiuodama automobiliui „Nissan Almera“ iš paskos nesilaikė tokio atstumo iki jo, kad nebūtų atsitrenkta. Automobilių „Nissan Almera“ ir „Ford Galaxy“ susidūrimą techniniu požiūriu sąlygojo jų vairuotojų veiksmai. Automobilio „Nissan Almera“ vairuotoja E. K. po pirmo susidūrimo sustabdydama automobilį ne dešiniame kelkraštyje, o antroje eismo juostoje, taip sudarė kliūtį kitų transporto priemonių judėjimui. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas A. J. važiuodamas kitai transporto priemonės iš paskos laikėsi nuo jos tokiu atstumu, kad neteko galimybės matyti priekyje buvusios kelio situacijos ir neišvengė susidūrimo su antroje eismo juostoje stovėjusiu automobiliu „Nissan Almera“;

- didesniu atstumu laikydamasis iki priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas A. J. būtų turėjęs objektyvią galimybę laiku pamatyti antroje eismo juostoje stovėjusį automobilį „Nissan Almera“.

Be to minėto ekspertizės akto išvados 3, 4, 5 ir 9 punktuose nurodyta, kad klausimai: ar transporto priemonės „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai atitiko saugaus eismo reikalavimams ? Jeigu ne, tai kokių reikalavimų jie neatitiko ?; ar transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai atitiko saugaus eismo reikalavimams ? Jeigu ne, tai kokių reikalavimu jie neatitiko ?; ar kitų transporto priemonių susidūrusių su transporto priemone „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų veiksmai atitiko saugaus eismo reikalavimams ? jeigu ne, tai kokių reikalavimu jie neatitiko ?; kaip turėjo elgtis transporto priemonių vairuotojai susidariusiomis aplinkybėmis pagal saugaus eismo ir transporto eksploatacijos reikalavimus ?, yra nesprendžiami. Taip pat ekspertizės akto išvados 10 ir 12 punktuose nurodyta, kad atsakymai į klausimus yra pateikiami išvados kituose punktuose (t. 3, b. l. 157-165).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 9 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad:

- E. K. nustatytus sužalojimus sąlygojo automobilio „Ford Galaxy“ atsitrenkimas į automobilio „Nissan Almera“ užpakalinę dalį;

- automobiliui „Ford Galaxy“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkus automobilio „Nissan Almera“ užpakalinės dalies dešinę puse, pastarasis buvo bloškiamas į priekį, o jo salone, vairuotojo vietoje buvusi E. K. - link jo užpakalinės dalies, nugara ir galva įsirėmė į sėdynės atlošą. Vėliau, veikiama inercijos, E. K. pajudėjo link automobilio salono priekio, galva taip pat pajudėjo į priekį, staigiai lenkiant stuburo kaklinė dalį, kas sąlygojo kaklo 6-7 slankstelių kūnų gretimų dalių suspaudimą ir lūžius. Dėl E. K. judėjimo į automobilio „Nissan Almera“ salono priekį, kaire plaštaka, delnu atsirėmus ar atsimušus į vairą, ar kitą salono paviršių, tikėtina, buvo traumuotas, plyšo kairio riešo laivelio-mėnulio raištis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad:

- autoįvykio metu E. K. padaryti kaklinių 6-7 slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai, kairio laivelinio mėnulio raiščio dalinis plyšimas;

- nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Nustatyti sužalojimai neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų;

- E. K. NDNT nustatytas 30 procentų netekto darbingumo lygis remiantis šiomis būklėmis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 23 d. traumos metu), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)lūžis 2020 m. balandžio 23 d. traumos metu);

- stuburo kaklinės dalies 6 ir 7 slankstelių lūžiai nustatyti 2020 m. gegužės 14 d. LSMUL Kauno klinikose atliktus kaklinės stuburo dalies MR tyrimą Nr. 61. Kairio laivelinio mėnulio raiščio dalinis plyšimas nustatytas LSMUL Kauno klinikose 2020 m. birželio 2 d. atlikus kairiojo riešo MR tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat minėto ekspertizės akto išvados 3 punkte nurodyta, kad į klausimą kada, kokiose kūno vietose ir kokio sunkumo sužalojimai padaryti E. K. yra atsakyta išvados 1-me ir 2-me punktuose (t. 4, b. l. 7-13).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes jis 2020 m. balandžio 23 d. apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini), kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, dešinėje pusėje, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, (duomenys neskelbtini) km pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, o taip pat atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, bei iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y., tos pačios krypties eisme priekyje po eismo įvykio sustojus automobiliui „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. K., laiku nesulėtino greitį, nesustabdė transporto priemonę arba neapvažiavo ją (kliūtį) nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, trenkėsi vairuojamos transporto priemonės priekine kairiąja dalimi į „Nissan Almera“ galinę dešinę dalį, padarydamas šio automobilio vairuotojai E. K. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę byloje patvirtina nukentėjusiosios E. K., liudytojų G. K., A. G., M. G., V. P., R. V. ir S. L. teisiamųjų posėdžių ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos planas, ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodyta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, bei specialistų išvados, kurios patvirtina, jog nukentėjusiajai E. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios E. K., surašė susitaikymo protokolą (susitarimą dėl žalos atlyginimo). Nukentėjusioji su kaltinamuoju ir AB „Lietuvos draudimas“ atstovu sudarė susitarimą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė, o nukentėjusiajai dalį padarytos žalos atlygins kaltinamasis, o kitą dalį AB „Lietuvos draudimas“ (t. 3, b. l. 46). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis A. J. 2022 m. lapkričio 9 d. pervedė nukentėjusiajai E. K. susitaikymo protokole nurodytus 1911,93 eurų (t. 3, b. l. 47). Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. lapkričio 10 d. pervedė nukentėjusiajai E. K. susitaikymo protokole nurodytus 8588,07 eurus (t. 3, b. l. 52, 53). 2022 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios E. K. atstovas advokatas A. B. pareiškė, kad kaltinamasis A. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai E. K. pilnai atlygino susitaikymo protokole nurodytą žalą, todėl jo atstovaujamoji civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes todėl procesas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinės ieškovės E. K. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis A. J. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis, savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). A. J. neteistas, keturių metų bėgyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 190), yra pensininkas, buvusios darbovietės ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 29, 30).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamais nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. K., o baudžiamoji byla nutrauktina ( pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2022 m. spalio 20 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo:

- AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigoja sumokėti E. K. bendrai 8588,07 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 07 ct) turtinę ir neturtinę žalą;

- A. J. įsipareigoja E. K. sumokėti 1911,93 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų vienuolikos eurų 93 ct) turtinę ir neturtinę žalą.

- E. K. susitarime nurodyta tvarka gavusi protokole nurodyta sumą, neturės ir nebereikš jokių pretenzijų (reikalavimų), susijusių su minėtu eismo įvykiu (tame tarpe, bet neapsiribojant, dėl automobilio Nissan Almera sugadinimo (sunaikinimo), transportavimo, saugojimo, gydymo bei reabilitacijos išlaidų, negautų pajamų, neturtinės žalos, kelionės, atstovavimo bei kitokių proceso išlaidų ir pan.), nei A. J., nei jo civilinės atsakomybės draudikui AB „Lietuvos draudimas“.

Atsižvelgiant į tai, jog A. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ atlygino E. K. 2022 m. spalio 20 d. susitarime nurodytą žalą, procesas dėl civilinės ieškovės E. K. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti A. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinančių priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).