- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2-230-233/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00123-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- J. A.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl 83508,46 Lt nuostolių regreso tvarka priteisimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, atsakovė J. A. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2011-08-31 Airijoje dėl E. A. (tikslūs asmens duomenys nežinomi), vairavusios transporto priemonę TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Pažymi, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau kartu — ES)(TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ - „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai") (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios sutransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).Nurodo, jog žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu: eismo įvykio valstybės (šiuo atveju - AIRIJOS) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju -Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.
kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus), jo metu žala
buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų
tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - AIRIJOS nacionalinis
draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU - IRELAND) atlygino eismo įvykio metu
padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 24.185,72 EUR (83.508,46 Lt) sumai ieškovui, t.y.
transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo AIRIJOS nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 24.185,72 EUR (83.508,46 Lt) .Ieškovas, sumokėjęs AIRIJOS nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - atsakovės), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti AIRIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 83.508,46 Lt , tačiau atsakovei reikalaujamos sumos nesumokėjus, teikia ieškinį teismui .Prašo teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 10 str. l d., 17 str., 23 str., 41 str. 3 ir 8 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.44 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.249 str. 4 d., 6.263 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 130 str. 1 d., 235 str. 6 d., priteisti iš atsakovės 83.508,46 Lt nuostolių atlyginimo ,visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 2505,00 Lt žyminį mokestį, bei 624,60 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą; penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.90-93), kuriame nurodė, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini. Nurodo, jog ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir neįsitikino išmokos pagrįstumu, nes nei vienas į bylą pateiktas dokumentas nepatvirtina atsakovės kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, nėra pateikta jokia Airijos Respublikos policijos ar kitos oficialios institucijos ataskaita ir/ar išvada, kurioje būtų nurodytas išsamus eismo įvykio aprašymas, o atsakovė būtų pripažinta eismo įvykio kaltininkė. Priešingai, iš byloje esančių 2012-04-17, 2012-05-25,2012-11-01 laiškų matyti, kad įvykį tyrusio pareigūno B. C. teigimu, kaltė greičiausiai abipusė (50/50/). Byloje nėra jokios galutinės eismo įvykį tyrusio pareigūno ar kito specialisto išvados dėl įvykusio eismo įvykio ir jo kaltininko, o minėtuose susirašinėjimuose tik pateikiama pirminė policijos pareigūno nuomonė. Nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę bei jos neteisėtus veiksmus, nėra teisinio pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 str. 1, 3 d.). Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudikui reiškiant regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
Nurodo, jog byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis 83 508,46 Lt sumai yra pagrįstas. Priešingai, ieškovo pateiktos 2011-10-27 Airijos Transporto draudikų biuro Pranešimo apie reikalavimo atlyginti žalą formos grafoje apie žalą turtui/transporto priemonei nenurodyta jokių duomenų, o grafoje dėl reikalavimų susijusių su patirtais sužalojimais taip pat nenurodyta jokių duomenų, nors minėta forma buvo užpildyta jau praėjus 2 (dviems) mėnesiams po eismo įvykio (2011-10-27). 2012-05-22 Medicininė išvada surašyta tik praėjus beveik 9 mėnesiams po autoįvykio, be to, minėtas dokumentas ir jame nurodomi tariami nukentėjusios negalavimai (neaiškios kilmės nugaros skausmai) buvo surašyti išimtinai remiantis pačios nukentėjusios pasakojimu, o ne remiantis jos ligos istoriją patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Minėtoje 2012-05-22 Medicininėje išvadoje nurodoma, jog po eismo įvykio , nukentėjusi net nesikreipė į gydytoją. Praėjus maždaug keturioms savaitėms po eismo įvykio ėmėsi įprastos veiklos, dar maždaug po mėnesio kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją, kuris rekomendavo fizioterapiją ir chiropraktiką. Nors išvadoje nurodoma, kad, pasak pačios nukentėjusios, ji lankėsi pas chiropraktą ir atliko fizioterapiją, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų (mokėjimų, vizitų pas chiropraktą ir kt.) byloje nėra , nėra įrodymų, patvirtinančių patirtus sužalojimus ir/ar jų gydymo išlaidas. Esant tokiems duomenims, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kas ji patyrė neturtinę žalą, kurios dydis, kaip matyti iš 2013-02-20 dienos elektroninio laiško, sudaro 12 000 EUR (41 400 Lt). Toks neturtinės žalos dydis, nesant jokiems medicininiais dokumentais patvirtintiems sveikatos sužalojimams, laikytinas visiškai nepagrįstu, juolab, kad 2012-05-22 Medicininėje išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajai „šis eismo įvykis neturėjo didelio psichologinio poveikio, tačiau ji pastebėjo, kad pradėjo atsargiau vairuoti“. Nurodo visiškai neįrodytomis regreso tvarka reikalaujamos atlyginti transporto priemonės sugadinimo išlaidas. Nesant nustatytai atsakovės kaltei ir neteisėtiems veiksmams dėl eismo įvykio, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti atlyginti automobilio remonto išlaidas, kurias pagal 2011-10-03 Galutinę ataskaitą sudaro 5518,89 EUR (19 040,17 Lt). Nėra aišku ir tai, ar padaryta žala Airijos Respublikoje buvo nustatyta ir įvertinta pagal Airijos Respublikos įstatymus, ar žalą nustatęs fizinis ar juridinis asmuo buvo kompetentingas tokiems veiksmams atlikti ir tinkamai įgaliotas.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pateikto atsakovės atstovo atsiliepimo į ieškinį (b.l.98-100), kuriame nurodė, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (šiuo atveju - Airijos nacionalinis draudikų biuras) eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais privalomąjį draudimą, atsakomybe žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 punktas).Pažymėjo, jog Biuras neaiškina kitos valstybės nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija. Nurodo, jog Biurų tarybos Vidaus nuostatai Biurui nenumato pareigos ar procedūros, kurią įgyvendinant jis galėtų įtakoti Airijos nacionalinio draudikų biuro sprendimus, priimamus administruojant žalą, ar priversti pateikti pageidaujamus įrodymus.
Nurodo, jog ieškovas reikalavimą grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi oficialiais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu atsakovė, savo prieštaravimų paskaičiuotam žalos dydžiui, nepagrindžia jokiais įrodymais.
Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pateiktą ieškinį tenkinti (b.l.106).
Atsakovė ir jos atstovas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pradžios, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą esant svarbių priežasčių, todėl teismo žodine nutartimi, nutarta bylą nagrinėti iš esmės, šalims nedalyvaujant .
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad 2011-08-31 Airijoje dėl E. A. (tikslūs asmens duomenys nežinomi), vairavusios transporto priemonę TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala(b.l.8-11). Atsakovė neginčija ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jai priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Airijos nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU - IRELAND)), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl direktyvos 72/166/EBB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)), jų 3 ir 5 straipsniais, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (ieškovui), reikalavimą 24.185,72 EUR (83.508,46 Lt) sumai (b.l.47).
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo(toliau tekste- TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato jog Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas kasacinę praktiką analogiškose bylose, yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 04 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009). Automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų, o savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo (CK 6.6.str.3d.). Tačiau ieškovas turi teisę rinktis kuriam iš solidariųjų skolininkų pareikšti ieškinį (CK 6.6 str.4d.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008m.birželio 16d.nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2008). Tuo tarpu atsakovė, būdama solidariąja skolininke kartu su eismo įvykio metu neapdraustą transporto priemonę vairavusia E. A., atlyginusi visą žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitos bendraskolės to ką įvykdė (CK 6.9 str.1 d.), būtent šioje byloje ir turėtų būt nagrinėjamas atsakovės atstovo nurodomas E. A., kaltės dėl eismo įvykio klausimas, jos, kaip transporto priemonės valdytojos eismo įvykio metu, vengimas bendradarbiauti su nukentėjusiąja, pareigūnais tiriančiais eismo įvykio aplinkybes, dėl ko gali priklausyti atsakovės, kaip transporto priemonės savininkės regresinio reikalavimo tenkinimas visiškai ar iš dalies.
Pagal nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius reglamentuojančių Bendrųjų taisyklių 3 straipsnį, kai biurui pranešama apie jo veiklos teritorijoje įvykusią autoavariją, į kurią pateko kitos šalies transporto priemonė, jis nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą ima tirti autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šakyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, žalią kortą ar draudimo polisą išdavusios draudiko arba prireikus atitinkamo biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, laikytina, kad ieškovas atlyginęs atsakovei priklausančia , neapdrausta transporto priemone padarytą eismo įvykio metu žalą ir su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas , vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ)17 str. 4 d. ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnyje bei sumokėjęs Airijos nacionaliniam draudikų biurui 24.185,72 EUR (83.508,46 Lt (b.l.62). įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės CK 6.280 straipsnio 1 dalies bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalies pagrindu. Sutiktina su ieškovo nurodytais argumentais, kad reikalaujamos priteisti iš atsakovės regreso tvarka sumos dydis pagrįstas oficialiais rašytiniais įrodymais, kurių nuginčijimui atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų (CPK 178str.). Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai draudimo teisiniai santykiai, todėl atsakovės atstovas atsiliepime nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama kasacine praktika, kuri skirta civilinės atsakomybės santykiams , atsiradusiems sutarties tarp draudiko ir draudėjo pagrindu, nagrinėti .
Dėl išdėstyto, pateiktas ieškinys tenkintinas visiškai. Priteistina iš atsakovės J. A. ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai: 83.508,46 Lt nuostolių regreso tvarka atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014 01 28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.6str.4d.; 6.210str.1d.) bei 3129,60Lt bylinėjimosi išlaidų ( 2505,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, bei 624,60 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą ; CPK 93str.1d.).
Priteistina iš atsakovės J. A. 36,20 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,263-265, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. A., a.k(duomenys neskelbtini) aštuoniasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus aštuonis Lt 46 ct nuostolių atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014 01 28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis Lt 60 ct bylinėjimosi išlaidų atlyginimui ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro(kodas 125709291) naudai.
Priteisti iš atsakovės J. A. trisdešimt šešis Lt 20 ct bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.