Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Loksodroma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Loksodroma“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Loksodroma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. L. ir prašė priteisti iš atsakovo 4149,21 Eur dydžio skolą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Minėtas žemės sklypas šiuo metu yra išnuomotas 4 nuomininkams – UAB „Sauresta“, UAB „Laivorita“, UAB „Loksodroma“ ir atsakovui V. L.. Atsakovo išnuomoto žemės sklypo dalies plotas yra 0,147 ha. Prieš tai šio žemės sklypo nuomininku buvo UAB „Ratupė“. Atsakovas 2013-05-09 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-1412 pagrindu iš UAB „Ratupė“ įsigijo negyvenamąsias patalpas, kurios yra atsakovo nuomojamame žemės sklype. Atsakovas išsinuomojo žemės sklypo dalį ir įsigijo patalpas teritorijoje, kurią jau nuomojasi ir kitos įmonės, užsiimančios komercine veikla. Kadangi minėtas žemės sklypas užima didelę teritoriją, vyksta pastovus transporto priemonių bei žmonių judėjimas, yra reikalinga šios teritorijos apsauga, kelių tvarkymas ir remontavimas bei bendra teritorijos priežiūra ir tvarkymas. Žemės sklype esantiems keliams yra nustatytas servitutas. Visus anksčiau išvardintus atlieka ieškovas – didžiausią žemės sklypo dalį nuomojanti įmonė. Atsiradus daugiau žemės sklypo nuomininkų, ieškovas pasirūpino, kad būtų aptverta ir saugoma bendra teritorija, kurioje nuomininkai vykdo savo veiklą. Teritorijos apsaugai yra samdomi apsaugos darbuotojai. Nuomininkai, prieš įsikeldami į žemės sklypo teritoriją, buvo informuojami apie teritorijoje nusistovėjusią tvarką, t. y., kad žemės sklypo apsauga, priežiūra, kelių remontu rūpinasi ieškovas ir susitarimo pagrindu žemės sklypo nuomininkai (ir ankstesni nuomininkai – UAB „Ratupė“, UAB „Virnadė“, UAB „Ogrinda“) moka / mokėjo ieškovui už šio teikiamas paslaugas. 2005-04-01 tarp UAB „Loksodroma“ ir UAB „Ratupė“ buvo sudarytas tarpusavio susitarimas, kuriuo UAB „Ratupė“ įsipareigojo mokėti ieškovui už šio teikiamas paslaugas. UAB „Ratupė“ savo prievoles vykdė tinkamai. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio atsakovui tapus žemės sklypo nuomininku vietoj UAB „Ratupė“, ieškovas pradėjo išrašinėti sąskaitas – faktūras už teikiamas paslaugas ir atsakovui. Atsakovas, pasirašydamas su UAB „Ratupė“ sutartį dėl patalpų pirkimo, turėjo žinoti ir apie įsipareigojimus dėl teritorijos apsaugos ir priežiūros. Be to, atsakovas negali kitaip patekti į žemės sklypo teritoriją, nepasinaudojęs bendrais keliais, esančiais teritorijoje, ir neįmanoma išskirti jo patalpų iš bendros teritorijos, kad jos nebūtų saugomos ar netvarkoma bendra teritorija. Nesąžininga, kad atsakovas vienintelis iš žemės sklypo nuomininkų nemoka už paslaugas, kuriomis naudojasi visi nuomininkai. Atsakovas nėra apmokėjęs nei vienos nuo 2013 m. birželio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos ieškovo išrašytos sąskaitos. Atsakovas neatsiima jam siųstų ieškovo sąskaitų. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą susimokėti, 2016-06-01 atsakovui buvo siųsta rašytinė pretenzija, tačiau atsakovas į bet kokius raginimus susimokėti neatsiliepia. Atsakovui kaip ir kitiems nuomininkams buvo nustatytas 112,14 Eur mokestis už per mėnesį teikiamas paslaugas. Atsakovas už suteiktas paslaugas nėra sumokėjęs nei karto, ieškinio pateikimo dienai susidarė 4 149,21 Eur skola. Pažymi, kad nors šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai.Atsakovas V. L. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkai - UAB „Loksodroma“, UAB „Sauresta“, UAB „Laivorita“ ir atsakovas V. L.. naudojasi savo patalpomis ir žemės sklypo dalimis pagal Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi planą, sudarytą ir patvirtintą 2005-05-23 Vilniaus apskrities administracijos žemėtvarkos skyriuje bei įregistruotame viešame registre. Šį vidaus naudojimosi tvarkos planą yra patvirtinęs ir ieškovas – antspaudu ir vadovo parašu. Iš ieškovo pridedamo naudojimosi plano matyti, kad atsakovui išnuomota valstybei priklausanti žemės sklypo dalis ir servitutiniai keliai plane yra pažymėti brūkšniniu indeksu, naudojimosi ribos yra aiškiai atskirtos ir paženklintos, šis sklypo planas yra įregistruotas viešame registre teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodyto kiekvienas patalpų savininkas ir žemės sklypo nuomininkas tvarkosi individualiai, rūpinasi teritorijos saugumu bei turto priežiūra. Ieškovo pateiktos paslaugų sutartys dėl teikiamų paslaugų už teritorijos apsaugą bei priežiūrą su UAB „Ratupė“ ir turto nuomos sutartis su UAB „Orginta“ neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad jos yra sudarytos pagal nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią teritorijos saugumu ir priežiūra rūpinasi ieškovas, nes šiuo metu nei UAB „Ratupė“, nei UAB „Orginta“ nėra minėto žemės sklypo nuomininkais, be to su UAB „Orginta“ yra sudaryta nuomos, o ne paslaugų teikimo sutartis. Ieškovas reikalauja išlaidų, susijusių su tarnaujančio daikto tinkamos būklės išlaikymu, nors tarnaujantis daiktas nebuvo suremontuotas; kelias, kuriam nustatytas servitutas, yra geros būklės, jį galima naudoti pagal paskirtį ir nebuvo būtinybės jį remontuoti, o remonto poreikiui pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų; ieškovas, kaip tarnaujančio daikto nuomininkas, yra atsakingas už žemės sklypo naudojimą pagal planą bei jame įregistruotus servitutus ir keisti nustatytą tvarką ar servitutus galėtų tik žemės sklypo savininko sutikimu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovo atsakovui siųstus siūlymus, raginimus ar kitokį bendradarbiavimą su atsakovu prieš pradedant servitutinio kelio remontą. Pažymi, kad ieškovas nepateikė su esamais žemės sklypo nuomininkais sudarytų paslaugų teikimo sutarčių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai santykiai, nepateikė įrodymų ar motyvų, kad atsakovas būtų sudaręs ar ketinęs sudaryti su ieškovu sutartį dėl paslaugų teikimo dėl jam priklausančio turto priežiūros ar išreiškęs valią tai padaryti. Nesant atsakovo valios sudaryti ieškovės nurodytą sandorį, laikytina, kad toks sandoris sudarytas nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės UAB „Loksodroma“ ieškinį atmetė.Teismas laikė, kad valstybė, sudariusi tiek su ieškove, tiek su atsakovu ginčo žemės sklypo atskirų dalių nuomos sutartis, nurodytų nuomos sandorių pagrindu perleido jiems teisę laikinai valdyti ginčo sklypo atitinkamas dalis, todėl šalių kilęs ginčas dėl išnuomotų žemės sklypo dalių priežiūros spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XIV skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis kito asmens turto administravimą, nes abi šalys teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp jų rašytinių sutarčių dėl atsakovui išnuomoto žemės sklypo priežiūros su ieškovu nebuvo sudaryta. Teismas taip pat laikė, kad nei rašytinio, nei žodinio susitarimo tarp šalių dėl atsakovui išnuomoto žemės sklypo ploto priežiūros nebuvo. Teismas nustatęs, kad susitarimo tarp šalių (ieškovės ir atsakovo, kurie abu yra nuomininkai žemės sklypo savininko atžvilgiu), jog atsakovui išnuomotą žemės sklypo dalį prižiūri ieškovė, nėra, taip pat pagrindų, numatytų CK 4.236 straipsnyje (įstatymu, teismo nutartimi ar sandoriu) nėra, padarė išvadą, kad ieškovei neturint atsakovo pritarimo atliktiems išnuomoto sklypo dalies priežiūros darbams, atsakovui neatsiranda pareiga už tokią priežiūrą atsiskaityti su ieškove. Teismas konstatavo, kad ieškovė veiksmus, atliktus rūpinantis atsakovui išnuomoto žemės sklypo dalies priežiūra, atliko savo rizika, nes atsakovas tokio sutikimo nedavė, tokių paslaugų neužsakė. Ieškovei ir atsakovui perėjo pareiga savarankiškai rūpintis jiems išnuomoto žemės sklypo ploto dalimi, bet vienas kito atžvilgiu jie neįgijo teisės ir atitinkamai pareigos rūpintis vienas kito žemės sklypo dalimis su valstybe sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Loksodroma“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.236 str. ir CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normas. Žemės valdoje esantys subjektai – apeliantas, UAB „Sauresta“, UAB „Laivorita“, UAB „Ogrinda“ ir buvusi UAB „Ratupė“, kuri 2013 m. gegužės 9 d. pardavė savo patalpas atsakovui, buvo sudarę susitarimą ir paslaugų teikimo sutartis (žodine ir/ar rašytine forma), pagal kurias apeliantas organizuodavo žemės teritorijos apsaugą, kelių tvarkymą ir remontavimą bei bendrą teritorijos priežiūrą bei tvarkymą. Žemės sklypo teritorijoje bendrai naudojamų daiktų praktika trunka jau daugiau nei 10 metų. Apeliantas pirmosios instancijos teisme mėgino sudaryti su atsakovu taikos sutartį ir susitarti dėl bendrai naudojamų objektų priežiūros ir tvarkymo išlaidų ir jų dydžio, mokėjimo tvarkos ir nors atsakovas pripažino, kad naudojasi bendrai naudojamais daiktais, nesutiko su mokėjimais ir savo vertinimo dėl patirtų išlaidų nepateikė.Teigia, kad pagal esamas civilinės bylos faktines aplinkybes bei susiklosčiusius teisinius santykius tarp apelianto ir atsakovo turėjo būti taikytinos CK ketvirtosios knygos V skyriaus 4-to skirsnio normos, nes akivaizdu, jog valstybė išnuomojo apeliantui ir atsakovui tą patį žemės sklypą tik skirtingas jo dalis, priskirtas kiekvienam nuomininkui asmeniniam naudojimui ir kitas dalis, kurios naudotinos bendrai. Žemės sklype bendrai naudojami objektai, tokie kaip įvažiavimas į žemės sklypo teritoriją, asfaltuoti keliai, jais naudojasi ir atsakovas, siekdamas patekti į savo patalpas ir išnuomotą žemės sklypo dalį. Kadangi atsakovas naudojasi bendrai naudojama žemės sklypo dalimi, jis privalo pagal CK 4.83 str. padengti apelianto patirtas išlaidas. Teisme atsakovas nepagrįstai nurodė, kad priežiūra keliui nereikalinga, kadangi buvo atliekami įvairaus pobūdžio darbai, įskaitant ir sniego valymo darbai. Pažymi, kad susiklosčiusi situacija atitinka nepagrįsto praturtėjimo atvejį.Atsiliepimu į apeliacinį skunda atsakovas V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad žemės sklypo plane, atsakovui išnuomota valstybei priklausanti žemės sklypo dalis ir servitutiniai keliai pažymėti brūkšniniu indeksu, jos naudojimosi ribos yra aiškiai atskirtos ir paženklintos, todėl kiekvienas patalpų savininkas ir žemės sklypo nuomininkas tvarkosi individualiai, rūpinasi teritorijos saugumu ir turto priežiūra.Apelianto pateiktos paslaugų sutartys dėl teikiamų paslaugų už teritorijos apsaugą bei priežiūrą su UAB „Rotupė“ ir turto nuomos sutartis su UAB „Ogrinda“ neatitinka apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kad jos sudarytos pagal nusistovėjusią žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarką, kuri galiojo daugiau kaip 10 metų, pagal kurią teritorijos saugumu ir priežiūra rūpinasi apeliantas, nes šiuo metu UAB „Rotupė“ ir UAB „Ogrinda“ nėra šio žemės sklypo nuomininkai, su šia įmone sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis, o ne paslaugų teikimo sutartis. Apeliantas nepateikė su esamais žemės sklypo nuomininkais nurodytoje teritorijoje teikiamų sutarčių dėl kelių ir teritorijos priežiūros. Atsakovui, kaip žemės sklypo nuomininkui, nėra pareigos atsiskaityti už jam išnuomotos iš valstybės žemės sklypo dalies priežiūrą, kurią tariamai atlieka apeliantas, kitos sklypo dalies nuomininkas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės UAB “Loksodroma” apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo faktines aplinkybes ir neteisingai nustatė šalis siejusi teisinį santykį, dėl ko nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo skolos.Bylos duomenys tvirtina, kad žemės sklypas, užimantis 1,2623 ha, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ir yra išnuomotas 4 nuomininkams: UAB „Sauresta“, UAB „Laivorita“, UAB „Loksodroma“ ir V. L.. Atsakovo V. L. išnuomoto žemės sklypo plotas yra 0,147 ha. Prieš tai šio žemės sklypo dalies nuomininkas buvo UAB “Ratupė”, kuri 2013-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė šiame žemės sklype esančias negyvenamąsias patalpas atsakovui V. L.. Nuomininkai savo patalpomis ir žemės sklypo dalimis naudojasi pagal žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi planą, kuris buvo patvirtintas 2005-05-23 Vilniaus apskrities administracijos žemėtvarkos skyriuje ir įregistruotas viešajame registre.Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo ieškovės nurodytų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, o būtent: ieškovė pagal nuomininkų susitarimą ginčo žemės sklype atlieka bendrą teritorijos priežiūrą ir tvarkymą, taip pat žemės sklype yra kelio servitutas, kuriuo naudojasi visi nuomininkai, kurį reikalinga prižiūrėti, remontuoti, be to, kaip paaiškino ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu, žemės sklypo teritorijoje reikalinga užtikrinti apsaugą ir atsakovas V. L., kuris taip pat naudojasi bendru keliu patekti į savo dalį žemės sklypą, atsisako mokėti už bendrų kelių priežiūrą ir bendrą teritorijos apsaugą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė įrodinėjimo dalyką nagrinėjamojoje byloje, dėl ko neteisingai kvalifikavo teisinį ginčą ir visapusiškas bei objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas tapo neįmanomu.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl išnuomotų žemės sklypo dalių priežiūros spręstina vadovaujantis CK XIV skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis kito asmens turto administravimą, nes abi šalys teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp jų rašytinių ir rašytinių sutarčių dėl atsakovui išnuomoto žemės sklypo priežiūros su ieškovu nebuvo sudaryta.CK 4.236 straipsnio formuluotė neatskleidžia turto administravimo sampratos, o tik nurodo, kad šio kodekso skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas ar kiti įstatymai numato kitą administravimo būdą. Administravimo instituto turinį, sistemiškai aiškinant CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias turto administravimo rūšis, sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 str. 1 d., 4.242 str. 2 d.).Priešingai nei nustatė ir nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas, ieškovė nuosekliai tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčas yra kilęs ne dėl nuomininko - atsakovo V. L. išimtinai nuomojamos žemės sklypo dalies priežiūros, o dėl žemės sklype nustatytų bendro naudojimo dalių, kuriomis naudojasi visi nuomininkai, įskaitant ir atsakovą, bendrai, priežiūros ir apsaugos. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nors ir aiškinosi, kokiais pagrindais kiti sklypo nuomininkai moka už teritorijos apsaugą ir tvarką, tačiau nevertino, ar atsakovui kartu su įgytais pastatais ir žemės sklypo dalies nuoma perėjo ankstesnio nuomininko pareiga mokėti bendro naudojamo žemės sklypo dalies išlaidas. Iš byloje esančių susitarimų su kitais nuomininkais UAB “Sauresta”, UAB “Laivorita”, UAB “Ogrinda” matyti, kad nuomininkai sutiko, jog bendros teritorijos tvarka ir apsauga rūpinasi taip pat žemės sklypo dalies nuomininkė - ieškovė, samdydama trečiuosius asmenis, o nuomininkai už šias paslaugas įsipareigojo apmokėti proporcingai savo nuomojamo žemės sklypo daliai, todėl būtina nustatyti tikslų kitų žemės sklypo nuomininkų reguliariai mokėtinų sumų būtent už bendro naudojimo ploto tvarkymo paslaugas ir apsaugą už ginčo laikotarpį, dydį. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad susiklostę tarpusavio nuomininkų santykiai ir ieškovės iniciatyva rūpintis žemės sklypo bendro naudojimo dalies priežiūra ir apsauga laikytina kito asmens turto administravimu, kadangi ieškovas atsakovo turto dalies nevaldo, nenaudoja ir nedisponuoja atsakovo naudai. Dėl to, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas galimai neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį.Bendraturčių tarpusavio santykius reglamentuoja ir CK 4.76 straipsnio nuostatos. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai yra daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas nėra gerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos šiam turtui tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Kadangi nuomininkai, įskaitant ir atsakovą, yra žemės sklype esančių pastatų bendraturčiai, o nuomojamo dalis žemės sklypo gali būti paliekama nuomininkams naudotis bendrai, todėl atitinkamai būtinos išlaidos tenkančios dalies žemės sklypo bendram naudojimui apmokėti paskirstomos proporcingai nuomininkams savo nuomojamos žemės sklypo daliai. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog priimdamas sprendimą, kuriuo netenkintas ieškinys, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atitinkamai, kaip minėta, neteisingai nustatė šalis siejantį teisinį santykį, naikintinas visas teismo sprendimas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės visoje apimtyje – tiek dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės, jo tinkamo kvalifikavimo, tiek susidariusio įsiskolinimo laikotarpio, dydžio ir jo pagrįstumo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus šių klausimų negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodyti proceso pažeidimai turėtų būti pašalinti ir byla išnagrinėta iš esmės, neužkertant šalims kelio į tinkamą apeliaciją.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.