Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-05-26 · Civilinė byla Nr. e2S-518-265/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
e2S-518-265/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
A. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
A. B., E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-518-265/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00377-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovų A. B. ir E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir E. B. ieškinį atsakovams A. S. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. B. ir E. B. ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovo A. S. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matininko A. J. 2022 m. vasario 1 d. parengtame servitutų nustatymo plane, M 1:5000, taškais 1, 2, 3, 6, 7 pažymėtą 403 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), nustatant, kad ieškovų A. B. ir E. B. žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl nustatomo kelio servituto yra viešpataujantis daiktas; 2) nustatyti atsakovės Lietuvos Respublikos, žemės plote (duomenys neskelbtini), matininko A. J. 2022 m. vasario 1 d. parengtame servitutų nustatymo plane, M 1:5000, taškais 3, 4, 5, 6 pažymėtą 117 kv. m ploto neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) nustatant, kad ieškovų A. B. ir E. B. žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl nustatomo servituto yra viešpataujantis daiktas; 3) už kelio servituto atsakovo A. S. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatymą priteisti tarnaujančio daikto savininkui iš viešpataujančio daikto – žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų A. B. ir E. B. vienkartinę 200 Eur dydžio kompensaciją.

2. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, leisti ieškovams ir jų samdytiems tretiesiems asmenims visų rūšių transporto priemonėmis važiuoti iš bendrojo naudojimo kelio (duomenys neskelbtini) į ieškovų žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per atsakovo A. S. žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir Valstybės žemės plotą (duomenys neskelbtini) matininko A. J. 2022 m. vasario 1 d. parengtame servitutų nustatymo plane M 1:5000, taškais 1-10 pažymėtu 620 kv. m bendro ploto keliu. Ieškovai nurodė, kad ieškovams neliko susisiekimo su ieškovų žemės sklypu, o susisiekimo atstatymui prieštarauja atsakovas. Siekiant išvengti žalos ir siekiant stabilizuoti situaciją iki kol bus išnagrinėta byla, ieškovams reikalinga važiuoti laikinuoju pravažiavimu, kadangi artėja pavasario sezono darbai, o ieškovų ūkiui yra būtina pasigaminti pašarų ir atlikti žemės tvarkymo darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarta ieškovų A. B. ir E. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti – iki bus išnagrinėta civilinė byla leisti ieškovams ir jų samdytiems tretiesiems asmenims visų rūšių transporto priemonėmis važiuoti iš bendrojo naudojimo kelio (duomenys neskelbtini) į ieškovų žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per atsakovo A. S. žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir Valstybės žemės plotą (duomenys neskelbtini) matininko A. J. 2022 m. vasario 1 d. parengtame servitutų nustatymo plane M 1:5000, taškais 1-10 pažymėtu 620 kv. m bendro ploto keliu. Nurodyta nutartį vykdyti skubiai.

4. Teismas, vertindamas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nustatė, kad ieškovų pareikštas ieškinys preliminariai pagrįstas. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovai objektyviai neturi galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir ieškovai siekia laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Teismas padarė išvadą, kad yra būtina taikyti procesines priemones, užtikrinančias padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą. Teismas, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, siekį užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms padaryti ieškovams žalos, sutrikdyti jų vykdomą žemės ūkio veiklą, į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikinam ginčo situacijos sureguliavimui iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, į tai, kad, ieškovų duomenimis, būtent atsakovas A. S. sudaro kliūtis naudotis keliu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti 2022 m. balandžio 4 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį ir atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

5.1. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad esant teigiamam ieškovams sprendimui nebus įmanoma įvykdyti šio teismo sprendimo, t. y. nebus įmanoma nustatyti servituto.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad atsakovas sudaro kliūtis naudotis keliu, t. y. nutartimi preziumuojama, kad atsakovo žemės sklype jau yra kelias. Atsakovas pažymi, kad ir jis užsiima žemės ūkio veikla, taip pat ir sklype, kuriame ieškovai bando suprojektuoti kelio servitutą. Atsakovas ruošėsi sklypą, per kurį bandoma nustatyti servitutą, suarti, paruošti pavasarinei sėjai, tačiau esant nustatytoms laikinosios apsaugos priemonėms to daryti negali, t. y. negali disponuoti savo nuosavybe visa apimtimi. Teismas, palaikydamas išimtinai ieškovų poziciją, laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės tenkindamas ieškinio reikalavimą, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, o tai sudaro prielaidą abejoti teismo nešališkumu. Mano, kad ieškovai gauna papildomą pranašumą bylos nagrinėjime prieš atsakovą.

Atsiliepimas

5.3. Atsakovas nurodo, kad procesiniuose dokumentuose pagrindė faktą, jog ieškovai gali patekti į savo sklypą ir kitais būdais – realiai egzistuojančiu keliu per mišką (ieškinyje nurodomas kelio Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas neprieštaravo ir tam, kad ieškovai patektų į savo sklypą per atsakovui priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent – pagal šio sklypo šiaurinę, šiaurės rytų ir rytinę ribas. Tačiau ieškovai nesutiko su tokiu atsakovo pasiūlymu nurodydami, kad toks patekimas į jiems priklausantį sklypą yra nepatogus. Atsakovo nuomone, ieškovai nepagrindė fakto, kad jie negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą kitu keliu, pavyzdžiui, keliu per mišką.

5.4. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo pozicijos, išdėstytos atsiliepime. Teismui tenkinus ieškovų prašymą atsakovas patirs nepatogumus. Ieškovai turėtų atlyginti atsakovo nuostolius dėl išvažinėto sklypo.

6. Atsiliepimu ieškovai prašo palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovai nesutinka su apelianto teiginiu, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutampa su ieškinio reikalavimu. Nurodo, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo prašoma leisti laikinai (iki byla bus išspręsta) naudotis pravažiavimu, būtinu ieškovų žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį (žemės ūkio veiklai). Be to, ieškinio reikalavime ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas ne vienas ir tas pats pravažiavimui skirtas plotas ir ribos. Taip pat nurodo, kad apeliantas neįrodė proporcingumo ar šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimo.

6.2. Nurodo, kad jokio kelio iki ieškovų žemės sklypo nei per sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nei per sodybą (duomenys neskelbtini) nėra. Nurodo, kad ieškovai yra įkūrę ekologinį ūkį, ieškovų ginčo žemės sklypas turi ekologinių įsipareigojimų dviem metams, jeigu ieškovai neturėtų privažiavimo prie žemės sklypo, tai negalėtų įvykdyti įsipareigojimų, jiems grėstų bauda ir visų iki tol gautų išmokų grąžinimas, taip pat ieškovai negalėtų paruošti pakankamai pašaro galvijams.

6.3. Ieškovų vertinimu, apeliantas neįrodė, kad yra gadinamas žemės ūkio paskirties žemės, skirtos žemės ūkio veiklai, paviršius ar kad kažkaip ribojama šioje žemėje užsiimti žemės ūkio veikla. Kadangi ieškiniu prašoma atsakovui priteisti vienkartinę kompensaciją už jo nuosavybės teisės suvaržymą – servitutą, šis ieškinio reikalavimas neturėjo būti išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nes ieškinio reikalavimas dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo atsakovui turės būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Atsakovo A. S. atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu yra būtinos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovų prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad yra abi minėtos įstatyme keliamos sąlygos. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo argumentų, kuriais iš esmės ginčytų pirmąją sąlygą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą, todėl vertintina, kad klausimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo aspektu ginčo dėl šios sąlygos nėra. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

11. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo matyti, jog esant teigiamam ieškovams sprendimui nebus įmanoma įvykdyti šio teismo sprendimo, t. y. nebus įmanoma nustatyti servituto. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių konkrečios bylos aplinkybių galima situacija, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių kyla ginčas dėl kelio servituto, skirto patekti į ieškovams A. B. ir E. B. priklausantį žemės sklypą, nustatymo. Ieškovai iš esmės teigia, kad neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą ir būtina spręsti servituto nustatymo per atsakovams priklausančius žemės sklypus klausimą. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėta civilinė byla, leisti ieškovams ir jų samdytiems tretiesiems asmenims visų rūšių transporto priemonėmis važiuoti į ieškovų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) per atsakovo A. S. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir Valstybės žemės plotą (duomenys neskelbtini) matininko A. J. 2022 m. vasario 1 d. parengtame servitutų nustatymo plane M 1:5000, taškais 1-10 pažymėtu 620 kv. m bendro ploto keliu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovai siekia laikinai patekti (privažiuoti) prie jiems priklausančio žemės sklypo žemės ūkio darbams atlikti teismo proceso metu. Iš bylos duomenų ir skundžiamos teisimo nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino 2022 m. kovo 18 d. administracinių nusižengimų protokolo duomenis, iš kurio matyti, kad ieškovų galimybės privažiuoti prie jų žemės sklypo yra apribotos. Įvertinus ginčo ir jame keliamų ieškinio reikalavimų pobūdį, nagrinėjamos bylos atveju laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės ir prevencinės paskirties, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamosios padėties) išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės tenkinamas ieškinio reikalavimai. Pirma, iš ieškovų ieškinio reikalavimo ir ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimo matyti, kad juose nurodytas ne toks pats pravažiavimui į ieškovų žemės sklypą skirtas plotas ir ribos. Tai patvirtina ir ieškovų kartu su ieškiniu pateiktų servitutų nustatymo planų duomenys. Antra, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata (išspręstos bylos) galios. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės.

14. Apeliantas teigia, kad ieškovai į savo žemės sklypą gali patekti realiai egzistuojančiu keliu per mišką ieškinyje nurodomu kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškinyje ieškovai nurodė duomenis, jog toks kelias nepravažiuojamas ir netinkamas; atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė argumentus, kad toks alternatyvus kelias per mišką egzistuoja, ir savo teiginiams pagrįsti į bylą teikė įrodymus – vaizdo įrašus. Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas neprieštaravo ir tam, jog ieškovai patektų į savo sklypą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent – pagal šio sklypo šiaurinę, šiaurės rytų ir rytinę ribas. Nustatyta, kad ieškinyje ieškovai nurodė, jog dėl tokio sutikimo atsakovas persigalvojo; atsiliepime į ieškinį atsakovas su tokiais ieškovų teiginiais nesutiko ir nurodė, kad galbūt pokalbio su atsakovo sūnumi metu įvyko nesusipratimas. Apeliacinės instancijos teismui vertinant apelianto argumentus, jog ieškovai gali patekti į savo sklypą ir kitais būdais, nustatyta, kad šalių pozicija ir teikiami duomenys šiuo klausimu skirtingi, tokios aplinkybės, ar ieškovai turi alternatyvias galimybes patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės ir nepasisakoma dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Ginčo šalių nurodytus faktinius ir teisinius argumentus tiria ir vertina bei ieškinio reikalavimų pagrįstumą teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės. Dėl to atsakovo nurodomi argumentai dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, servituto objektyvaus būtinumo ir aplinkybių, susijusių su tuo, ar ieškovai turi alternatyvias galimybes patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir kitais būdais, bus išsamiai ir visapusiškai tiriami bei vertinami tolesnėje bylos stadijoje. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama bylos nagrinėjimo metu išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį, kuri sudarytų galimybę ieškovams realiai patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, taip pat užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės.

15. Vertinant apelianto argumentus, kad skundžiama nutartimi preziumuojama, jog atsakovo žemės sklype jau yra kelias, o ieškovai bylos nagrinėjime gauna papildomą pranašumą prieš atsakovą, akcentuotina anksčiau nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių procesinė paskirtis ir laikinas jų pobūdis. Nagrinėjant bylą iš esmės tiriama ir vertinama visuma byloje esančių įrodymų. Taigi bylos nagrinėjimo iš esmės metu turės būti išsamiai ir visapusiškai išsiaiškintos visos aplinkybės dėl galimybės patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą.

16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl jo atsiliepime išdėstytos pozicijos. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinto išimtinai tik ieškovų poziciją dėl galimų nepatogumų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau neįvertino, jog tenkinus ieškovų prašymą, nepatogumus patirs atsakovas. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovų teisę patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra ribojama atsakovui priklausanti teisė disponuoti savo žemės sklypu. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas ruošėsi sklypą, per kurį bandoma nustatyti servitutą, suarti, paruošti pavasarinei sėjai, o esant nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms to daryti negali, tačiau atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą padaryti išvadą, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės objektyviai varžo atsakovo teises daugiau, negu būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui ir šalių interesų pusiausvyrai pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės skirtos sudaryti galimybę ieškovams patekti iki jų žemės sklypo jį naudoti pagal paskirtį (žemės ūkio veiklai), atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovui tenkantis laikinas ribojimas dėl leidimo važiuoti per jo žemės sklypo dalį yra neproporcingas.

17. Apeliantas akcentuoja, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog ieškovai neužsimena apie CPK 146 straipsnyje numatytas garantijas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apelianto vertinimu, ieškovai turėtų atlyginti atsakovo nuostolius dėl išvažinėto sklypo. Nustatyta, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nenurodė, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui gali atsirasti konkreti žala (nuostoliai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas proceso įstatyme yra įtvirtinęs priemones, skirtas žalai, sukeltai taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, kompensuoti. Atsakovas, nustatęs, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, turi teisę prašyti, kad ieškovai per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Taip pat jeigu atsakovas patirs realių ir pagrįstų nuostolių dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įstatymas numato teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, kilusio ginčo pobūdį ir bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo esant pagrindą taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas