- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e1-929-805/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34826-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- P. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. G. 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje (kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16) 94-ame kilometre), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais P. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo P. G. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 15 val. jis vairavo automobilį Opel Vectra Station Vagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant keliu Vilnius-Prienai Marijampolė, netoli Birštono, privažiavę iš galo, jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėjusiam pareigūnui, kuris paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad teisės vairuoti neturi, kad jas prarado, nes vairavo būdamas neblaivus. Pareigūnas paklausė ar yra vartojęs alkoholio, jis atsakė, kad alkoholį vartojo naktį. Vairuodamas automobilį jautėsi blaivus. Pareigūnas pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko. Alkotesteriu pirmo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Automobiliu kartu važiavo jo draugė. Automobilis Opel Vectra Station Vagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jį nusipirko 2020 m. gegužės 17 d. ir mokėjo apie 1 000 Eur. Jam teisė vairuoti buvo atimta 6 mėnesiams, nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. spalio 11 d., už tai jog vairavo automobilį būdamas neblaivus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Liudytojas K. D. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyriausiuoju patruliu A. P. ir patruliuojant kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16) 94 kilometre, apie 15.15 val., patikrinimui sustabdė automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie automobilio, vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pasakė, kad jam teisė vairuoti yra atimta ir pateikė savo negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Nustatyta, kad tai buvo P. G.. Bendraujant su P. G., nuo jo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl alkoholio matuokliu buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. Pirmo tikrinimo metu - 15.17 val. P. G. buvo nustatytas 1,55 promilių, antro tikrinimo metu - 15.32 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. P. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta. Su pažeidimu P. G. sutiko.
Liudytoja L. G. parodė, kad P. G. yra jos draugas, jie bendrauja, tačiau kartu negyvena. 2022 m. rugsėjo 10 d., šeštadienį, kartu su P. G. buvo svečiuose pas draugus, gyvenančius Kaune, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Matė, kad P. G. su draugais gėrė viskį. Kiek galėjo išgerti alkoholio, negali pasakyti. Apie 2.30 val. išsikvietę taksi automobilį išvažiavo namo. Namuose buvo apie 3 val. nakties. Sekmadienį, t. y. 11 d., namuose prabudę papusryčiavo. Ryte P. G. nevartojo alkoholio ir net nesimatė, nesijautė, kad jis gali būti neblaivus, todėl apie 14 val. nusprendė važiuoti pas jos tėvus į Trakų rajoną. Važiavo P. G. priklausančiu automobiliu Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pravažiavus Prienus, važiuojant link Birštono, juos sustabdė nežymėtas policijos automobilis. Pareigūnai patikrino P. G. girtumą ir nustatė, kad jis yra neblaivus. Ar P. G. turėjo vairuotojo pažymėjimą, negali pasakyti, nes jo neklausė, nesidomėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. G. prisipažinimo, liudytojų K. D., L. G. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio K. D. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 15.15 val. kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16) 94 kilometre, (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis Opel Vectra Station Vagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas P. G. neblaivus, jam nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas;
įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16) 94 kilometre). Atviroje vietovėje, dešiniajame kelkraštyje, priekine dalimi pietryčių kryptimi stovi automobilis Opel Vectra Station Vagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už jo stovi specialiomis spalvomis nepažymėtas automobilis su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais. Sulankstyti abu automobilio Opel Vectra Vagon priekiniai sparnai, taip pat galinis dešinės pusės sparnas, įskilęs kairės pusės priekinio žibinto stiklas. Automobilio salone, vairuotojo (priekinės kairės pusės) sėdynės atlošo užpakalinėje kišenėje įkištos dvi tuščios skardinės nuo alaus;
daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė - 3:02 min., užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 15.12 val. policijos pareigūnas sustabdyto automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo klausia dėl jo teisės vairuoti kelių transporto priemones. Vairuotojas atsako, jog jam teisė vairuoti yra atimta. Pareigūnas paprašo vairuotojo prieiti prie tarnybinio automobilio. Priėjusio vairuotojo pareigūnas paklausia už ką jam atimta teisė vairuoti, jis atsako jog už vairavimą išgėrus. Pareigūnui imant alkotesterio matuoklį, vairuotojas pasako jog vakar vakare yra vartojęs alkoholio ir kad pripūs tikrai, net gali netikrinti. Alkotesteriu vairuotojui nustatomas pirmo tikrinimo metu 1,55 promilių girtumas. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė – 3 min., užfiksuotas vairuotojo P. G. antras neblaivumo patikrinimas. Jam alkotesteriu nustatytas 1,62 promilių neblaivumas;
neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad P. G. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARDN-0135 2022 m. rugsėjo 11 d. pirmo tikrinimo 15.17 val. metu nustatytas 1,55 promilių, antro tikrinimo 15.32 val. metu nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad P. G. 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini) (kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16) 94-ame kilometre), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punktu pareigūnai nustatė 1,55 promilių neblaivumą. Tokiais veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už R. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo P. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis (1,55 promilės) girtumo laipsnis.
Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, išsituokęs, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2007 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, P. G. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti šešių mėnesių laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę trejų metų laikotarpiui. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (1,55 promilių) girtumo laipsnį, vertinant tai, kad ankstesniu procesiniu sprendimu, priimtu administracine tvarka, kaltinamajam buvo atimta vairuoti transporto priemones, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti jauno amžiaus nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant ne nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, kadangi asmeniui teisė vairuoti buvo atimta iki 2022 m. spalio 11 d., o nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).
Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti transporto priemonę Opel Vectra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje prokurorei prašant konfiskuoti neblaivaus kaltinamojo vairuotą jo transporto priemonę, prokurorės prašymas tenkintinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotinas kaltinamojo automobilis Opel Vectra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Kaltinamajam P. G., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas.
Bylos duomenimis matyti, jog 2022 m. rusėjo 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2023 m. kovo 13 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. G. automobiliui Opel Vectra Station Vagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 6 dalis, 152 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. G. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis P. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis P. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, P. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis konfiskuoti P. G. priklausantį automobilį Opel Vectra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti P. G. adresu (duomenys neskelbtini).
P. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. G. automobiliui Opel Vectra Station Vagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo įvykdymo.
Išaiškinti P. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.