Kauno apygardos teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla ATP-351-810/2017

2017 m. gegužės 23 d.

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties J. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Č. 2016 m. lapkričio 22 d. Kauno marių regioninio parko direkcijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 76 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 115 Eur dydžio bauda. Byloje nustatyta, kad įgyvendinant 2016 m. liepos 21 d. paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus (duomenys neskelbtini) parengė topografinę nuotrauką (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šia topografine nuotrauka nustatyta, kad privačios nuosavybės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir už jo ribos (duomenys neskelbtini) savavališkai supilta 225 kv. m. ploto teigiama reljefo forma. Taip pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai (gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus).Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi J. Č. skundas dėl Institucijos 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo atmestas. Teismas konstatavo, jog Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai.Nesutikdama su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu J. Č. atstovė advokatė J. Š. prašo 2017 m. kovo 23 d. priimtą Kauno apylinkės teismo nutartį ir 2016 m. lapkričio 22 d.. Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. Č. atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodoma, kad J. Č. pripažintas kaltu byloje nesant nei vieno objektyvaus įrodymo, kad jis atliko kokius nors veiksmus, lėmusius reljefo bei saugomų objektų naikinimą ar žalojimą. Vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama jo kaltė – tai, kad jis 2015 m. kovo 19 d. įsigijo žemės sklypą, besiribojantį su (duomenys neskelbtini). Visi kiti byloje esantys įrodymai (patikrinimo aktas, atlikti matavimai) neturi jokių tiesioginių sąsajų su J. Č. ir neturi jokių prielaidų išvadai, ne tik, kad kokie nors reljefo keitimo darbai buvo atlikti, bet kad jie galėjo būti atlikti po to, kai jis įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir, kad juos atliko būtent J. Č..Skunde pažymima, kad su J. Č. žemės sklypu besiribojančių gretimų (dviejų) žemės sklypų atžvilgiu Institucijos tą pačią dieną priimti analogiški nutarimai buvo panaikinti ir bylos jų atžvilgiu nutrauktos. Visiems trims kaimynams protokolai surašyti vienu metu, visi nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad jokių savavališkų reljefo keitimo darbų neatliko, tačiau vienintelį J. Č. pripažino kaltu. Nutraukus bylas kitų dviejų kaimynų atžvilgiu Institucija dėl to nesiskundė, kas sudaro pagrindą manyti, jog Institucija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir pripažino neteisingai nubaudusi tuos asmenis, nors visos bylose esančios aplinkybės analogiškos J. Č. byloje esančioms.Skundo autorė nurodo, jog Institucija patvirtino, kad tame kvartale dar 2015 m. lapkričio 5 d. buvo užfiksuoti net 47 analogiškų pažeidimų atvejai. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kvartalas vystomas ir sklypai buvo suformuoti bei pardavinėjami vieno ir to paties nekilnojamojo turto vystytojo. Kvartalas buvo formuojamas su bendra infrastruktūra, vieningo architektūrinio stiliaus. Iš minėtų 47 atvejų nubaustas vienintelis J. Č., kas sudaro pagrindą abejoti, ar teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir ar tikrai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą. Skunde pažymima ir tai, kad byloje pateiktos teritorijos ortofoto, kuri daryta 2012-2015 metais, ir kurioje matosi, jog visa teritorija, įskaitant visų trijų kaimynų sklypus, yra vienodai ir nuosekliai išlyginta bei suformuota. J. Č. sklypą įsigijo 2015 m. kovo 19 d., prieš tai buvęs savininkas šį sklypą valdė ilgą laiką. Nutarime pažymėta, kad pažeidimas padarytas 2016 m. rugsėjo 1 d. Minėta ortofoto paneigia Institucijos nustatytas aplinkybes dėl pažeidimo laiko ir fakto. O teismo argumentas, jog J. Č. nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie sklypo įsigijimą su jau supiltu teigiamu reljefu, nepagrįstas, kadangi pažeidimą įrodinėja Institucija, o J. Č. negalėjo net numatyti, kad tokius įrodomus būtina rinkti, jis jokių žemės dokumentų, kurie daryti iki žemės sklypų įsigijimo, neturi. Nesant jokių įrodymų, J. Č. kaltė negali būti preziumuojama.Be to, skunde pažymima, jog Institucija patvirtino, kad apie pažeidimus sužinojo dar 2015 m. lapkričio 5 d. Tai, kad (duomenys neskelbtini) atliko „pažaidų ploto“ matavimus 2016 m. rugsėjį, nereiškia, kad esamas reljefas suformuotas būtent tuo metu, kadangi Institucijos atstovas patvirtino, jog minėta bendrovė neatliko jokių tyrimų, o išmatavo tuos plotus, kuriuos iš akies nurodė matuoti Institucijos atstovas. Institucija nėra priėmusi jokių sprendimų dėl bylos nagrinėjimo terminų pratęsimo, todėl nuobaudos skyrimo terminas jau buvo akivaizdžiai pasibaigęs. Be to, skunde pažymėta, jog Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nuobauda yra numatyta švelnesnė, tačiau teismas ANK taikymo klausimo nesprendė.Atsiliepimu į J. Č. atstovės advokatės J. Š. skundą Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, atmesti skundą ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Institucijos atstovė atsiliepime nurodo, jog aplinkosaugos pažeidimai yra specifiniai, nes dažniausiai susiduriama jau su pasekmėmis ir negalima iš anksto numanyti, kurioje vietoje gali būti padaryta žala aplinkai. Direkcijos pareigūnas neturi galimybių pastoviai būti visose saugomose teritorijose ir stebėti, ką daro žemės savininkai ir nutverti pažeidėją už rankos, todėl negali pateikti tiesioginių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti būtent J. Č. kaltę, nes nėra nei nufotografuota, nei nufilmuota, kad būtent jis vykdo žemės darbus, tokių įrodymų Institucija neturi.Atsiliepime taip pat nurodo, kad J. Č. 2015 m. kovo 19 d. įsigijo tik žemės sklypą. Namo statybai leidimas išrašytas jo vardu. Jis nepateikė Institucijai įrodymų, kad žemės sklypą išlygino ne jis, nepateikė dokumentų, kuriuose užfiksuota, kad įmonė, iš kurios jis pirko žemės sklypą atliko sklypo gerbūvio darbus, nepateikė sklypo pirkimo sutarties, kur būtų nurodyta, jog jis pirko sklypą jau išlygintą. P. I. galėjo pateikti informaciją apie jo samdytą įmonę, kuri atliko statybos darbus su sklypo planiravimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, todėl darytina išvada, jog nusipirkęs sklypą, J. Č. jau pats būdamas kaip statytojas, neša pilną atsakomybę dėl to, kas vyksta jo sklype ir pilnai atsako už statybos metu vykdomus žemės darbus. Teismo posėdžio metu J. Č. ir jo atstovė advokatė J. Š. skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir bylą nutraukti.