Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-7771-191/2016 pagal kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, pareiškimą skolininkui R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. patenkino kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko R. V. 147,09 Eur skolą, 36,79 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 Eur žyminį mokestį.Skolininkas R. V. 2016 m. kovo 10 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl minėto teismo įsakymo.Kreditorius per nustatytą terminą ieškinio nepareiškė, 2016 m. kovo 21 d. pateikė atsisakymą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė nutraukti civilinę bylą, grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio, neskirti baudos ir sumažinti skolininko prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 50 Eur.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikino 2016 m. vasario 29 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-7771-285/2016 pagal kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl 147,09 Eur skolos, 36,79 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 3 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko R. V.. Pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino kreditoriui nenagrinėtą. Atmetė kreditoriaus prašymą dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo. Priteisė iš kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą skolininko R. V. naudai. Teismas nurodė, kad kreditorius ieškinio nepareiškė, o atsisakymą nuo kreditorių reikalavimų teismui pateikė tik po to, kai gavo skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo, dėl to teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir teismo nutartimi grąžino kreditoriui nenagrinėtą. Kreditoriaus prašymą grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio teismas atmetė ir nurodė, kad CPK 434 straipsnis numato, jog kai kreditoriui pareiškimas grąžinamas CPK 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju (t. y. jei skolininkui pareiškus prieštaravimus kreditorius per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia), sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas. Taip pat teismas nurodė, kad kreditoriaus teismui pateiktas atsisakymas nuo pareiškimo tik patvirtina, jog kreditorius elgėsi nerūpestingai ir buvo pareiškęs nepagrįstus reikalavimus skolininkui, todėl turi prisiimti atsakomybę už savo klaidingų veiksmų pasekmes. Skolininko turėtos iš viso 200 Eur išlaidos už teisines paslaugas neviršija 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintame teisės akte „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015-03-19 pakeitimas Nr. 1R-77) nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio ir nenukrypsta nuo Rekomendacijose nustatytos tvarkos, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir yra pagrįstos. Taip pat teismas sprendė, kad visų būtinųjų sąlygų skirti baudą nėra.

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kurioje nutarta priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kreditoriaus skolininko naudai ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 50 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kreditorius kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstai, remdamasis sutartimi, ir tai, kad skolininkas nepateikė jokių skolos faktą paneigiančių įrodymų, galinčių turėti įtakos įsiskolinimo pagrįstumui vertinti, išskyrus telefonu išsakytą poziciją, jog yra atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi, taip pat atsiųstą skundą, kuriame pateikiama ta pati informacija, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti apelianto sąžiningumu. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto pareikštų reikalavimų nepagrįstumo buvo padaryta netinkamai įvertinus bylos aplinkybes. Dėl tų pačių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kreditoriaus kaltę, pasireiškiančią nerūpestingu elgesiu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria iš apelianto priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, vertino su bylos nagrinėjimu nesusijusius skolininko atstovės veiksmus (2016-03-01 pretenziją apeliantui, suteiktą teisinę konsultaciją). Byloje nėra pateikti detalūs duomenys apie 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skolininko prašomos priteisti 200 Eur dydžio išlaidos už advokatės pagalbą surašant prieštaravimus neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintame teisės akte „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalaus dydžio. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo priimtas nepagrįstai taikant CPK 439 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, jog apeliantas atsisakė pareikšto pareiškimo, dėl ko byla turėjo būti nutraukta CPK 141 straipsnio 1 dalis pagrindu. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo nepagrįstai buvo atmestas apelianto prašymas dėl 75 procentų žyminio mokesčio grąžinimo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atmestini apelianto teiginiai, kad byloje nėra pateikti detalūs duomenys apie 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą. Kartu su skolininko prieštaravimais į civilinę bylą buvo pateikta atstovavimo su advokate sutartis, du raštai ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 471176, kuriame aiškiai pabraukta, kad 200 Eur sumokėta atstovavimo sutarties pasirašymo metu už dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas. Skolininko turėtos bendros 200 Eur išlaidos už teisines paslaugas neviršija 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintame teisės akte „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015-03-19 pakeitimas Nr. 1R-77) nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio ir nenukrypsta nuo Rekomendacijose nustatytos tvarkos, kad ši suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir yra pagrįstos. Šioje byloje ieškinys nebuvo pareikštas, todėl nei CPK 141 straipsnio, nei 87 straipsnio 2 dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo netaikoma. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius turėjo teisę atsiimti iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininkų prieštaravimų padavimo termino pabaigos, tačiau to nepadarė, todėl teismas pagrįstai taikė CPK 439 straipsnio 6 dalį ir 75 % žyminio mokesčio pareiškėjui pagrįstai negrąžino. Tačiau ir šie apelianto argumentai atskirajame skunde neturi jokios reikšmės, nes apeliantas neginčija šios teismo nutarties dalies ir nėra pareiškęs jokio reikalavimo dalyje dėl žyminio mokesčio negrąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų skolininkui priteisimo, kreditoriui atsisakius nuo pareiškimo, teismui panaikinus teismo įsakymą, pareiškimą laikant nepaduotu ir grąžinant jį kreditoriui nenagrinėtą.Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kurioje nutarta priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kreditoriaus skolininko naudai ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 50 Eur. Kreditoriaus nuomone, teismas, priteisdamas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, vertino su bylos nagrinėjimu nesusijusius skolininko atstovės veiksmus (2016-03-01 pretenziją apeliantui, suteiktą teisinę konsultaciją). Byloje nėra pateikta detalių duomenų apie 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą. Taip pat kreditoriaus teigimu, teismas netinkamai vertino advokatės laiko sąnaudas surašant prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo, taip priteisdamas iš apelianto 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos kreditoriaus inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, kreditoriui nepateikus ieškinio po skolininko prieštaravimų dėl teismo įsakymo, o kreditoriui pateikus atsisakymą nuo pareiškimo. Kreditoriaus nuomone, byloje nėra pateikta detalių duomenų apie 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą. Su tokiu kreditoriaus argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas, reikšdamas prieštaravimą dėl teismo įsakymo, turėjo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad teisines paslaugas jam suteikė advokatė D. Ž., su kuria skolininkas 2016 m. kovo 1 d. sudarė atstovavimo sutartį. Advokatė suteikė pagalbą rengiant 2016-03-10 prieštaravimus dėl teismo įsakymo, suteikė konsultaciją ir surašė 2016-03-01 pretenziją kreditoriui. Skolininkas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas už dokumentų surašymą ir kitas teisines paslaugas. Taip pat byloje pateiktas šių išlaidų dydį patvirtinantis dokumentas – 2016-03-01 pinigų priėmimo kvitas Nr. 471176Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintame teisės akto „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.7. punkte numatyta, kad maksimalus advokato užmokestis už skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo negali viršyti 0,25 koeficiento, skaičiuojamo nuo praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tai sudaro 183,78 Eur (735,10 x 0,25). Pagal Rekomendacijų 8.17. punktą, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1 (735,10 x 0,1), tai sudaro 73,51 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1 (735,10 x 0,1), tai sudaro 73,51 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolininko turėtos iš viso 200 Eur išlaidos už teisines paslaugas neviršija 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintame teisės akte „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015-03-19 pakeitimas Nr. 1R-77) nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio ir nenukrypsta nuo Rekomendacijose nustatytos tvarkos ir kad ši suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir yra pagrįstos.Atskirajame skunde kreditorius nurodo, kad nepagrįstai buvo atmestas apelianto prašymas dėl 75 procentų žyminio mokesčio grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininko atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu teiginiu, kad apelianto argumentai neturi jokios reikšmės, nes apeliantas nėra pareiškęs jokio reikalavimo dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius turėjo teisę atsiimti iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimo padavimo termino pabaigos, tačiau to nepadarė, todėl teismas pagrįstai taikė CPK 439 straipsnio 6 dalį ir žyminio mokesčio pareiškėjui negrąžino pagrįstai.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iš kreditoriaus skolininkui priteisdamas visas skolininko turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą skolininkas turėjo 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.16 p. nustatyto maksimalaus dydžio, kuris yra 294,04 Eur. Taigi, skolininko turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 100 Eur – priteistinos CPK 98 straipsnio pagrindu iš apelianto.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, juridinio asmens kodas 0140354-4, skolininkui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.