- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- A-502-2089-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Artūras Šukevičius
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. J. ir atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas A. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2000-01-31 iki 2004-06-30 ir 0,06 procento delspinigius už laiku nesumokėtą atlyginimą už nušalinimo laikotarpį.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1993 m. birželio 16 d. pradėjo dirbti Švenčionių muitinėje, 1998-11-04 perėjo dirbti į Lavoriškių kelio postą Vilniaus teritorinėje muitinėje. Jam dirbant valstybės pareigūnu, 2000-01-31 buvo nušalintas nuo pareigų pagal Muitinės departamento direktoriaus 2000-01-28 įsakymą, nes buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikaltimą. 2004-06-30 šalių susitarimu pagal pareiškėjo prašymą buvo atleistas iš darbo (2004-06-25 Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymas Nr. 1P-234K). Pareiškėjo manymu, atleidimo dieną su juo turėjo būti atsiskaityta ir už nušalinimo laikotarpį, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pilno atsiskaitymo klausimas bus sprendžiamas po teismo nuosprendžio. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2004-07-01 nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas pagal visus jam inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius, nuosprendis įsiteisėjo 2004-11-22. Po to pareiškėjas 2005-02-22 pateikė prašymus Vilniaus teritorinei muitinei bei Muitinės departamentui dėl darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį išmokėjimo, tačiau prašymas nebuvo tenkinamas. Muitinės departamento atsakyme paaiškinama, kad galutinai išmokos klausimas bus sprendžiamas, kai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-22 nutartimi nuosprendžio nepakeitė, todėl pareiškėjas 2005-12-08 kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas išmokėti kompensaciją už nušalinimo laikotarpį. Muitinės departamentas 2005-12-23 atsakymu atmetė prašymą motyvuodamas tuo, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas. Pareiškėjas mano, kad su juo turėjo būti atsiskaityta paskutinę atleidimo iš tarnybos dieną, nes mano, jog jį atleidžiant 2004-06-30 jis faktiškai buvo grąžintas į pareigas muitinėje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutiko, paaiškino, kad A. J. nušalinimo nuo pareigų įstatyminis pagrindas buvo tuo metu galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 49 ir 52 straipsniai bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2000-01-05 raštas Nr. 5-09. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas tokiu atveju asmenys besąlygiškai turėjo būti nušalinami nuo pareigų ir už tą laikotarpį jiems darbo užmokestis negalėjo būti mokamas. A. J. nušalintas nuo pareigų teisėtai ir pagrįstai. Nenustačius valstybės institucijos pareigūno, turinčio teisę nušalinti nuo pareigų, veiksmų neteisėtumo, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Nuo 2004-07-01 Vilniaus teritorinėje muitinėje vyko struktūriniai pertvarkymai bei mažinamas pareigybių skaičius. 2004-02-27 A. J. buvo įteiktas informacinis lapelis, kad nuo 2004-07-01 bus panaikinta jo pareigybė. 2004-06-21 pareiškėjas įteikė muitinės viršininkui prašymą atleisti jį iš tarnybos. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas 2004-06-25 įsakymu Nr. 1P-234K atleido A. J. iš tarnybos muitinėje nuo 2004-06-30 pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, atleidžiant, su juo buvo pilnai atsiskaityta. A. J. buvo atleistas, kai jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje dar nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, jis atleistas nušalinimo laikotarpiu. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta vienintelė sąlyga, kai nušalintam pareigūnui išmokamas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį. Pareiškėjas tokiai pareigūnų kategorijai nepriklauso. Atsakovo vertinimu, nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius. Pareiškėjas praleido senaties terminą kreiptis su prašymu dėl delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą išieškojimo. Įstatyme numatyti delspinigiai yra sankcija darbdaviui. Delspinigių priteisimas turi būti siejamas su darbdavio kalte, kurios šiuo atveju nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas su skundu taip pat nesutiko, paaiškino, kad A. J. Muitinės departamento direktoriaus 2000-01-28 įsakymu Nr. 8K buvo nušalintas nuo pareigų teisėtai. Nušalinimo laikotarpiu darbo užmokestis negalėjo būti mokamas. A. J. atleistas dar iki išteisinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Pagal tuo metu galiojusio Statuto 43 straipsnio 3 dalį atleidžiant jam darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį negalėjo būti sumokėtas. A. J. į ankstesnes pareigas grąžintas nebuvo, iš tarnybos atleistas teisėtai, todėl jam praradus pareigūno statusą, darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį negali būti išmokėtas. Atsakovo veiksmai buvo teisėti, todėl atsakovui negali kilti neigiamų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-692-06). Negali būti priteisiami delspinigiai, nes delspinigių priteisimas turi būti siejamas su darbdavio kalte, o Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai nemokėjo pareiškėjui darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė pareiškėjui iš Vilniaus teritorinės muitinės vidutinį jo darbo užmokestį už trejus metus – 73 827 Lt 36 ct., likusius reikalavimus atmetė.
Teismas nurodė, kad dėl faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra. Teismas nustatė, kad 2000-01-28 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 8K, remiantis Vilniaus teritorinės muitinės 2000-01-05 raštu Nr. 02-233 ir vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 49 ir 52 straipsniais, nuo 2000-01-31 nuo pareigų visam kvotos, parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikui nušalintas Lavoriškių kelio posto pamainos viršininkas A. J. , t. y. jis nušalintas dėl to, kad jam buvo pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje. Nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje A. J. buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 285, 289 straipsnius, 312 straipsnio 2 dalį ir buvo išteisintas, paskelbtas 2004-07-01. Pagal Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalį A. J. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pagal kitus kaltinimus byla nutraukta suėjus senaties terminui. Nuosprendis įsiteisėjo 2004-11-22. 2004-03-02 A. J. įteiktas informacinis lapelis, kuriuo pranešama, kad nuo 2004-07-01 Vilniaus teritorinėje muitinėje vyks struktūriniai pertvarkymai bei bus mažinamas pareigybių skaičius postuose. Pranešama, kad nuo 2004-07-01 bus panaikinta A. J. pareigybė. Nurodoma, kad, esant galimybei, pareiškėjui bus siūloma kita pareigybė, o nesant galimybės ar pareiškėjui atsisakius nuo pasiūlymo, jis bus atleistas nuo 2004-06-30 iš tarnybos muitinėje išmokant įstatymų nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Pareiškėjas teigė, kad jam pareigybė nebuvo pasiūlyta, to neneigė ir atsakovas. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 06 25 įsakymu Nr. 1P-234K A. J. 2004-06-30 atleistas iš Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 55 straipsnio l dalies 8 punktą, panaikinus jo pareigybę. Tuo pačiu įsakymu pavesta išmokėti A. J. piniginę kompensaciją už 26,56 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ją mokant nuo 2004-08-01 kas mėnesį lygiomis dalimis.
Teismas nustatė, kad nuo 2005-02-22 pareiškėjas kreipėsi keletą kartų į atsakovą ir Muitinės departamentą, prašydamas išmokėti jam darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, tačiau ši suma jam nebuvo išmokėta, atsisakymas buvo grindžiamas Statuto 43 straipsnio 3 dalimi.
Teismas nurodė, kad 2000 m. sausio mėn. galiojo 1996-06-11 įstatymu patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 52 straipsnis, nustatęs, kad pareigūnas nušalinamas nuo pareigų visam baudžiamosios bylos kvotos, parengtinio tyrimo, teisminio nagrinėjimo laikotarpiui. Statuto 53 straipsnis numatė, kad pasibaigus nušalinimo terminui, pareigūnas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, perkeltas į kitas pareigas arba atleistas iš tarnybos. Tuo metu galiojęs Statuto 54 straipsnis nustatė, kad, pareigūną grąžinus į ankstesnes pareigas, darbo užmokestis jam išmokamas už visą nušalinimo laikotarpį. Panašus reglamentavimas išliko ir pareiškėjo atleidimo metu galiojusio Statuto 40, 43 straipsniuose, o Statuto 44 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena.
Teismas, analizuodamas Statuto 43 ir 44 straipsnių prasmę sistemiškai, padarė išvadą, kad šiose normose, kaip ir ankstesnėje Statuto redakcijoje, kalbant apie pareigūno atleidimą iš tarnybos, įstatymų leidėjas turėjo mintyje atleidimą iš tarnybos būtent tuo pagrindu, dėl kurio pareigūnas ir buvo nušalintas iš pareigų (pvz. atleidimas kaip tarnybinė nuobauda už tą pažeidimą, dėl kurio tyrimo pareigūnas ir buvo nušalintas), o ne kitais pagrindais. Šiuo atveju pareiškėjas buvo atleistas dėl jo pareigybės panaikinimo, jis su šiuo atleidimo pagrindu sutiko. Dėl to iš pareigūno negali būti atimta teisė gauti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, kaip tai numato Statuto 43 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas, jeigu tuo metu būtų vykusi muitinės reorganizacija, turėjo būti grąžintas į tarnybą, kai tik įsiteisėjo nuosprendis, kuriuo jis buvo išteisintas (2004-11-22), tačiau tuo metu jo pareigybės jau nebuvo, jis dėl to buvo atleistas. Tokį aiškinimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad Statuto 43 ir 44 straipsniai yra glaudžiai susiję ir juose reglamentuojama būtent nušalinimo nuo pareigų situacija. Todėl, jeigu atleidimo metu pareiškėjas buvo laikomas nušalintu nuo pareigų, įsakyme dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos muitinėje, atleidimo diena ir turėjo būti nurodyta 2000-01-31, tačiau, kaip nustatė teismas, šiame įsakyme, kuris yra galiojantis, atleidimo diena nurodyta 2004-06-30, o tai neatitinka Statuto 44 straipsnio nuostatų ir todėl šiai situacijai negali būti taikoma Statuto 43 straipsnio 3 dalis, o turi būti taikoma šio straipsnio 2 dalis ir už nušalinimo laikotarpį išmokamas darbo užmokestis. Pareiškėjas teisės į darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį neprarado, nes jo atleidimo diena yra 2004-06-30, o ne nušalinimo diena. Dėl nurodytų argumentų teismas pareiškėjui priteisė vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį nuo 2000-01-31 iki 2004-06-30, tačiau priteisiamo darbo užmokesčio sumą apribojo trejais metais.
Teismo manymu šiuo atveju reikalavimui dėl darbo užmokesčio yra taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, kuris skaičiuojamas įvertinant, kada pareiškėjas sužinojo apie savo pažeistą teisę. Teismo manymu, pareiškėjui reikalavimo teisė atsirado nuo 2004-11-22, kai įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis. Taigi, kreipdamasis į teismą 2006-01-27, pareiškėjas ieškinės senaties termino nepraleido. Tačiau, teismo teigimu, šiuo atveju taikytina kita Darbo kodekso norma, įtvirtinta 298 straipsnyje, kurioje nėra nustatytas ieškininės senaties terminas, tačiau nustatytas apribojimas piniginių reikalavimų tenkinimui, nes leidžiama tenkinti piniginius reikalavimus su darbo santykiais susijusioms sumoms priteisti ne daugiau kaip už trejus metus.
Iš išeitinės išmokos, paskaičiuotos pagal pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, dydžio, nurodyto atsiskaitymo lapeliuose, teismas nustatė, kad pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis už vieną mėnesį yra 2050,76 Lt (b. l. 55), todėl už 36 mėnesius priteistinos sumos dydis yra 73 827 Lt 36 ct.
Teismas prašymo priteisti delspinigius netenkintino, nes delspinigiai gali būti priteisiami tik esant darbdavio kaltei. Šiuo atveju nei atsiskaitant su A. J. , kai jis buvo atleistas, nei vėliau neišmokant jam darbo užmokesčio, darbdavio kaltės nėra, todėl delspinigiai negali būti priteisiami.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo 0,06 procento delspinigius nuo 2004-07-01 iki 2006-05-03. Teismas, pareiškėjo manymu, atmesdamas reikalavimą priteisti delspinigius, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nurodydamas, kad atsakovo kaltės nėra. Atsakovas atleidimo dieną privalėjo išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, tačiau savo pareigų nevykdė. Neatsiskaitydamas su juo, darbdavys pažeidė materialinės teisės normą, nes nebuvo įvykdyta įstatymo nustatyta pareiga atsiskaityti su darbuotoju jo paskutinę atleidimo iš darbo dieną. Esant trunkamam teisės pažeidimui, atsiranda pareiga sumokėti delspinigius už ne laiku atliktą atsiskaitymą, po 0,06 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendinio dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo A. J. skundas ir priteistas iš Vilniaus teritorinės muitinės pareiškėjui vidutinis darbo užmokestis už trejus metus – 73 827 Lt. 36 ct., ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo dalis, kuri buvo patenkinta, būtų atmesta.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pagal A. J. atleidimo metu galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2003-06-19 įstatymo Nr. IX-1635 redakcija) 43 straipsnio 2 dalį darbo užmokestis išmokamas tik tuo atveju, jeigu nušalintas muitinės pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas. Ši įstatyme (statute) įtvirtinta norma yra imperatyvi ir negali būti aiškinama plačiai. Būtina ir vienintelė sąlyga išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį yra nušalintojo pareigūno grąžinimas į tarnybą (perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas). Nušalinimas nuo pareigų visam kvotos, parengtinio tyrimo, teisminio nagrinėjimo laikui, nušalinimo laikotarpis, nušalintojo grąžinimo į tarnybą klausimas nepriklausė atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės diskrecijai. Pareiškėjas nuo tarnybos, kaip to reikalavo tuo metu galiojusio Statuto (1996-06-11 įstatymo Nr. 1-380 redakcija) 49 ir 52 straipsniai, nušalintas Muitinės departamento direktoriaus įsakymu ir tik Muitinės departamento vadovybė įsakymu galėtų spręsti klausimą dėl nušalintojo pareigūno grąžinimo į ankstesnes ar kitas pareigas. Toks aktas dėl A. J. grąžinimo į pareigas (perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas) priimtas nebuvo. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas. Šioje teisės normoje nėra tiesiogiai nurodyta, kad darbo užmokestis nemokamas tik tuo atveju, kai pareigūnas atleidžiamas dėl priežasčių, susijusių su nušalinimu, nes nušalintojo pareigūno atžvilgiu darbdavys gali taikyti darbo įstatymus, numatančius jo atleidimą iš darbo. Atleidimo pagrindai nustatyti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio l dalyje. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-06-25 įsakymu Nr. 1P-234K pareiškėjas A. J. atleistas iš tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio l dalies 8 punktą, panaikinus jo pareigybę ir su juo buvo pilnai atsiskaityta. Grąžinimas į pareigas Statuto 43 straipsnio 2 dalies prasme būtų galimas tuomet, kai pasibaigtų nušalinimo terminas ir neatsirastų pagrindų atleidimui arba būtų priimtas sprendimas, kuriuo nušalinimas pripažįstamas neteisėtu, ko šiuo atveju nebuvo, todėl Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-06-25 įsakyme Nr. 1P-234K nurodyta atleidimo diena 2004-06-30 nereiškia, kad A. J. buvo realiai grąžintas į tarnybą. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir jo atžvilgiu nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, jis atleistas iš tarnybos būnant jam nušalintam nuo pareigų. Minėtu Vilniaus teritorinės muitinės įsakymu atleidus A. J. iš tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, pastarasis prarado statutinio valstybės tarnautojo statusą. Aktas dėl A. J. grąžinimo į pareigas priimtas nebuvo, realiai į jokias pareigas Vilniaus teritorinėje muitinėje jis negrįžo, jokių tarnybos funkcijų neatliko, iš tarnybos atleistas paties prašymu dėl pareigybės panaikinimo, todėl pareiškėjui praradus statutinio valstybės tarnautojo statusą, nėra juridinio pagrindo išmokėti jam darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį.
Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė A. J. vidutinį darbo užmokestį už 36 mėnesius, nes Statuto 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnui už nušalinimo laikotarpį išmokamas ne vidutinis, o darbo užmokestis. Pareiškėjo iki nušalinimo dienos vidutinis darbo užmokestis už vieną mėnesį buvo 2050,76 Lt., į kurį buvo įskaitytas pagrindinis darbo užmokestis, padidintas apmokėjimas už faktiškai jo dirbtą laiką poilsio ir švenčių dienomis ir darbą naktį, priedai ir priemokos už stažą ir laipsnį, tuo tarpu, kaip matyti iš 2006-02-09 pažymos Nr. 4.5-496, A. J. priskaičiuotas darbo užmokestis už vieną mėnesį nušalinimo nuo darbo metu sudarė 2000 - 2001 m. rugsėjo mėn. - 1777,20Lt, 2001 m. spalio-2002 m. gegužės mėn. - 1614,29 Lt, 2002 m. liepos mėn.-2004 m. birželio mėn. - 1658,72 Lt.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, tenkinti jo reikalavimus. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendimo argumentais, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl pareigybės panaikinimo, todėl iš jo negali būti atimta teisė gauti darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį.
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad reikalavimas priteisti delspinigius nepagrįstas ir neteisėtas, nes netesybų už darbo užmokesčio nepriemoką pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą galima reikalauti už laikotarpį iki atleidimo iš darbo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-250/2001, Administracinių teismų praktika 1). Delspinigių mokėjimas numatytas kaip pasekmė darbdaviui pažeidus atsiskaitymo su darbuotoju tvarką. Atsakovo teigimu, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis buvo nesumokėtas pagrįstai, vadovaujantis teisės aktais, todėl delspinigiai negali būti priteisiami.
Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pareiškėjo atstovas paminėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A17-1829-06, A7-2088-06.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Pareiškėjas iš tarnybos muitinėje 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1P-234K atleistas nuo 2004 m. birželio 30 d. pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1635 redakcija) 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, panaikinus jo pareigybę. Pareiškėjas nuo pareigų nušalintas Muitinės departamento prie finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 8K nuo 2000 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiu jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Statuto 43 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas. Pirminis cituotos teisės normos vertinimas, neatsižvelgiant į kitas Statuto normas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu nušalinimo atveju, suponuotų poziciją, kad kiekvienu atveju, kai muitinės pareigūnas nušalinimo metu būtų atleidžiamas iš pareigų, nepriklausomai nuo atleidimo pagrindų, jam darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį nebūtų mokamas, tačiau toks teisinis aptariamos teisės normos interpretavimas neatitiktų tikslo, siekiamo įstatymų leidėjo, – nemokėti darbo užmokesčio tik tokiam pareigūnui, kuris pagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų. Nepagrįsto nušalinimo sąvokos aiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pateikęs. Nušalinimas nuo pareigų laikytinas pagrįstu, kai tikrinimo metu nutarta, jog nušalintas pareigūnas padarė drausminį nusižengimą arba (tuo atveju, kai buvo atliktas atitinkamas tyrimas administracinės ar baudžiamosios teisės taikymo aspektais) buvo nustatytas administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktas. Ir, priešingai, nušalinimas laikytinas nepagrįstu, kai tikrinimo metu nenustatyti nei drausminio nusižengimo, nei administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-798/2005, Administracinių teismų praktika 8, 276-288 psl.). Taigi nepagrįstai nušalinus muitinės pareigūną nuo pareigų ir grąžinus jį į ankstesnes pareigas arba perkėlus į žemesnės kategorijos pareigas, darbdavys įpareigojamas tokiam valstybės tarnautojui už nušalinimo laikotarpį išmokėti darbo užmokestį (Statuto 43 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje muitinei pareiga grąžinti valstybės tarnautoją į ankstesnes pareigas ir išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį būtų kilusi įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiui, tačiau dėl įvykusių struktūrinių pertvarkymų bei mažinant pareigybių skaičių postuose pareiškėjas atleistas panaikinus jo pareigybę. Muitinės darbuotoją atleidus iš pareigų jo nušalinimo laikotarpiu ne pagrindais, dėl kurių jis buvo nušalintas (pavyzdžiui įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, dėl kurio gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų), ir vėliau konstatavus, kad nušalinimas buvo nepagrįstas, darbdavio pareiga išmokėti darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį išlieka. Nutrūkę tarnybos santykiai neatleidžia darbdavio nuo prievolės išmokėti muitinės pareigūnui jam priklausančias teisės aktų numatytas išmokas už praeityje vykdytas tarnybines funkcijas ar nepagrįsto nušalinimo laikotarpį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo pateiktas materialiosios teisės normų aiškinimas visiškai pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Pareiškėjas nuo tarnybos muitinėje buvo nušalintas nuo 2000 m. sausio 31 d. Nušalinimas tęsėsi iki jo atleidimo – 2004 m. birželio 30 d. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, šis laikotarpis laikytinas nepagrįsto nušalinimo laikotarpiu.
Sprendžiant išmokos dydžio klausimą, konstatuotina, kad priteistina suma apskaičiuotina atsižvelgiant į tai, jog Statuto 45 straipsnyje nurodoma, kad muitinės darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje (2002 m. balandžio 23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d., galiojusi prievolės išmokėti už nepagrįstą nušalinimo laikotarpį atsiradimo momentu) įtvirtintas maksimalus laiko tarpas už kurį gali būti priteisiamos valstybės tarnautojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos. Tai trys metai (analogiškas terminas nustatytas Darbo kodekso 298 straipsnyje). Pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos ilgesniam negu trys metai laikotarpiui, todėl jam priteistina tik ta suma, kuri apima laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d.
Atsakovas pagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė A. J. vidutinį darbo užmokestį už 36 mėnesius. Statuto 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnui už nušalinimo laikotarpį išmokamas ne vidutinis, o darbo užmokestis. Todėl teismas, priteisdamas darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, nepagrįstai vadovavosi pareiškėjo vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu, apskaičiuotu išeitinei išmokai išmokėti (b. l. 55), ir nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus teritorinės muitinės 2006-02-09 pažymoje „Dėl A. J. darbo užmokesčio ir delspinigių nušalinimo nuo darbo metu“ pateiktais duomenimis apie pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį (b. l. 66-67). Pagal pastaruosius duomenis, pareiškėjui priskaičiuotas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d. sudaro 59 691,71 Lt. Ši suma pareiškėjui ir turėjo būti priteista. Todėl atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, teismo sprendimas keistinas, mažinant priteistą darbo užmokesčio sumą.
V.
Pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Delspinigių dydį, jų skaičiavimo pradžios laikotarpį reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos.
Nagrinėjamu atveju išteisinamasis teismo nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjo 2004 m. lapkričio 22 d. Ši data yra muitinės pareigos išmokėti už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį atsiradimo momentas, o jos neįvykdžius, nuo 2004 m. lapkričio 30 d. prasidėjo uždelsimo išmokėti priklausantį darbo užmokestį laikotarpis, kurio pabaiga sietina su apeliacinės instancijos teismo baigiamojo akto priėmimu šioje administracinėje byloje.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo (darbdavio) kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo su pareiškėju įsiteisėjus išteisinamajam teismo nuosprendžiui, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui įstatymo numatyto dydžio delspinigius už uždelsimą atsiskaityti nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2006 m. gruodžio 7 d. Atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį (b. l. 38) delspinigiams už šį laikotarpį ar jo dalį nepagrįstas, nes pareiškėjas į teismą kreipėsi 2006 m. sausio 27 d., kada Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas ieškinio senaties trejų metų terminas minėtiems reikalavimams pareikšti nebuvo pasibaigęs. Taigi pareiškėjui priteistina 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, kaip tai numatyta Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme (viso už 738 dienas), o tai sudaro 26 431,49 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u taria:
Pareiškėjo A. J. ir atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinius skundus iš dalies patenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti A. J. iš Vilniaus teritorinės muitinės 59 691,71 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt vieną litą, 71 ct.) darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d. ir 26 431,49 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt vieną litą, 49 ct.) delspinigių už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2006 m. gruodžio 7 d.
Likusioje dalyje pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.