Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, kurį laiką gyveno deklaruotoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiskyręs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, darbo biržoje neregistruotas, anksčiau teistas:

1) 2014-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 178 str. 4 d., Pagal LR BK 165 str. 1 d., paskirta bauda (9 MGL) 1170 Lt, remiantis LR BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 6 MGL, t. y. 780 Lt bauda. Pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu devyniems mėnesiams įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Remiantis LR BK 64/1 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, Pagal LR BK 178 str. 4 d. paskirta bauda (9 MGL) 1170 Lt. Remiantis LR BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 6 MGL, t. y. 780 Lt bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., LR BK 63 str., 4 d. skirta - laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bauda – 10 MGL ( 1300 Lt). Galutinė bausmė - laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bauda – 10 MGL ( 1300 Lt),į bausmės laikas įskaitytas laikino sulaikymas ir suėmimo laikas nuo 2014-04-25 iki 2014-05-23( dvidešimt devynias paras)penkias paras pakeisti 10 MGL dydžio bauda ir šia dalimi sumažinta jam paskirtos baudos dydį. Laikyti, kad bauda sumokėta, likusias 24 paras pakeisti į 48 laisvės apribojimo dienas ir šia dalimi sumažinta jam paskirtos baudos laikas. 2014-08-14 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyrių.

2014-12-29 Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

2) 2016-03-24 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09569 pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p, 212 str. 1 p.

3) M. T. buvo suimtas ir Lenkijoje 3 mėn. Jam buvo paskirtas priežiūros laikotarpis nuo 2013-03-27 3 m.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2016-05-10 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, esančiame Vilniaus r., Juodšilių sen., Juodšilių k., Šv. (duomenys neskelbtini), konflikto su A. P. metu tyčia koja spyrė A. P. į kairę koją, nuo ko lenkiantis pėdai ir sukantis blauzdai apie savo ašį nukentėjusysis A. P. pargriuvo, po ko gulinčiam ant asfalto nukentėjusiajam A. P. dar du kartus spyrė į sužalotą kairę koją sukeldamas A. P. fizinį skausmą ir tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. kairio šeivikaulio tolimojo galo lūžį su tarpkaulinės membranos plyšimu bei pėdos panirimu dėl ko nukentėjusysis ilgai sirgo, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą

K. M. T. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog buvo stipriai išgėręs, sumušė nukentėjusįjį, nes gynė merginą. Nelabai prisimena, kad du kartus jam spyrė. Vieną kartą tikrai spyrė, nukentėjusysis buvo nukritęs. Kad vieną kartą spyrė, tai tikrai taip buvo, bet antro karto neprisimena. Kai įspyrė nukentėjusiajam į kairę koją, jis nukrito. Po jo spyrio nukentėjusysis nukrito. Pripažįsta, kad spyrė, bet nukentėjusysis kaltas, nes jis konflikto pradžioje jam sudavė į veidą, jis susinervino ir dėl to spyrė. Nepasakytų, kad tarp jų buvo konfliktas, gal pradžioje labiau žaidimo forma. Susinervino, nes buvo išgėręs, galvojo, kad tokių rimtų pasekmių nebus. Galvojo, kad viskas paprastai baigsis. Nesuprato, kodėl jis nukrito, kai paklausė, ar jam skauda, atsakė, kad skauda, ir viskas, visas konfliktas. Atsiprašė nukentėjusiojo, kai jį nuvedė ir po to jis pasišalino. Gailisi, netyčia taip viskas gavosi. Buvo girtas, nukentėjęs jam į veidą sudavė, jis jam į koją spyrė. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį už gydymą pripažįsta, sumokės dalimis. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį gavo, sutinka su ieškiniu. Įvykio metu buvo išgėręs, gali ir neprisiminti kažko. Savo kaltę, kas kaltinime nurodyta, pilnai pripažįsta. Sutinka su sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio A. P. pareiškimo, matyti kad 2016-05-10 apie 22 val. Vilniaus r., Juodšilių sen., Juodšilių k., Šv. Uršulės g, prie namo Nr. 21, jį be priežasties primušė nepažįstamas asmuo, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą ir įvykio metu jam buvo sulaužytas kairės kojos šeivikaulis. Jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį. ( 1 tomas, b.l. 2).

Iš byloje esančio 2016-06-11 Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-05-11 buvo gautas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo pranešimas dėl to, kad į VRUL ligoninę dėl šeivikaulio lūžimo buvo pristatytas ir paguldytas A. P.. Pasitelkus kurčnebylių vertėją A. Z. buvo išsiaiškinta, kad A. P. primušė asmuo vardu M.. A. P. nurodė, kad šio asmens jis nepažįsta, bet jį pažįsta jo sugyventinė. ( 1 tomas, b.l. 3).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-04-24 buvo apžiūrėta įvykio vieta- kiemas prie 2 aukštų medinio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. sav., Jodšilių sen., Juodšilių k.,, Šv. (duomenys neskelbtini).Įvykio vuetos apžiūros metu nustatyta, kad prie namo pagrindinio įėjimo yra asfaltuotas kelias. Netoli asfaltuoto kelio yra šulinys. Prie šulinio yra automobilių stovėjimo aikštelė., kurioje stovi keli automobiliai. Aplink medinį namą auga medžiai. Kitoje asfaltuoto kelio pusėje stovi apšvietimo stulpas. ( 1 tomas, b.l. 27-29).

Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3019/2016(01) matyti, kad A. P. gydytas nuo 2016-05-11 03.27 val. iki 2016-05-17 traumatologijos skyriuje. Diagnozė: kairio šeivikaulio tolimojo galo lūžis su tarpkaulinės membranos plyšimu. VŠĮ RVUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 37867: kreipimosi data 2016-05-11; 01.31 val. trauma 2016-05-10, apie 22 val. ligonio teigimu ne pažįstamas spyrė į koją adresu Juodšiliai, Uršulės g. 21. Skundžiadi kairės blauzdos ir kairės čiurnos skausmu. Specialisto išvada nustatyta, kad A. P. kliniškai nustatytas kairio šeivikaulio tolimojo galo lūžis su tarpkaulinės membranos plyšimu bei pėdos panirimu. Sužalojimas atsirado netiesioginio dinaminio poveikio pasekoje, lenkiantis pėdai ir sukantis blauzdai apie savo ašį, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-05-10. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas yra netiesioginis, t. y. sužalojimo vietoje kontakto su kokiu nors daiktu ar įrankiu nebuvo. A. P. nustatytas kūno sužalojimas vertinamas tik visumoje ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šeivikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (1 tomas, b.l. 56-57).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis M. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis pripažino. Nors M. T. posėdžio metu teigė, jog gerai pamena, kad spyrė vieną kartą, ko pasekoje nukentėjusysis nugriuvo. Tačiau grindė tuo, kad kitų spyrių gali neprisiminti dėl neblaivumo, tačiau kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino pilnai. Todėl kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros, akistatos protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. M. T. panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu , nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Jo veiksmai atitinka LR BK 138 str. 1d.

M. T. posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi. Todėl teismas turi pagrindą M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ( BK 59 str. 1 d.2p.) Posėdžio metu M. T. teigė, jog buvo girtas ir taip gavosi. Todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę M. T. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kad baustas administracine tvarka, yra teistas, kad yra jo viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai jog nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, bausmės trukmė nustatytina žemesnė nei sankcijos vidurkis. Teismas įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pasekmes, nukentėjusiojo poziciją, tai jog nukentėjusysis kaltinamajam atleido, griežtos bausmės neprašė, taip pat ir į tai, kad kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta, nori dirbti ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį dirbti, probuojant, bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis 64/1 str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomoji priemonė neskirtina, o kardomoji priemonė- suėmimas naikintina priėmus nuosprendį (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. pareiškė civilinį ieškinį prašė priteisti 115,91 EUR turtinei žalai atlyginti ir 500 EUR neturtinei žalai atlyginti ( 1 tomas, b.l. 183-185). Teisminio nagrinėjimo metu nagrinėjimo metu ieškinį palaikė. Kaltinamasis ieškinį pripažino. LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad kaltinamieji M. T. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė 115, 91 EUR turtinę žalą.

Nukentėjusysis A. P. taip pat prašo atlyginti ir 500 EUR neturtinę žalą.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nagrinėjamu atveju kilusio konflikto metu kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog dėl patirto sužalojimo buvo gydomas, kurį laiką buvo nedarbingas, taip pat įvertinus ir specialisto išvadoje nustatytus sužalojimas abejonių nekelia, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis buvo gydomas stacionare, buvo nedarbingas. Posėdžio metu paaiškino, jog pasekmes jaučia iki šiol, skauda koją. Taip pat dėl patirtos traumos jam palengvino darbo sąlygas, ko pasekoje sumažėjo darbo užmokestis. Todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Tačiau Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog 500 EUR neturtinė žala yra pagrįsta ir jos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 677, 85 EUR, kas sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos (1 tomas, b. l. 60-61). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo M. T. veiksmų nukentėjusysis A. P. buvo gydomas stacionare ir ambulatoriškai (1 tomas , b.l.62). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo M. T. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 1073, 90 EUR . Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo M. T. veiksmų nukentėjusysis A. P. buvo gydomas ir dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo ligos pašalpą. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ( LR CK 6.290 sr.) . Atsižvelgiant į tai ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo M. T. ( LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

M. ( M.) T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 ( devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 65-66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2017 m. birželio 13 d.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10, ir M. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti priėmus nuosprendį ir kaltinamąjį M. T. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

` Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. T. 115 eurų 91 eurocentą turtinei žalai atlyginti ir 500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. T. 677 eurų 85 eurocentų Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ir M. T. 1073 eurų 90 eurocentų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo pavadinimas –valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis :žala VSDF Vilniaus skyriui

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.