Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Preikšo, Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr.91-105 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. P. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. E. P. taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 14 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 22 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 19 d. Neatlikta bausmės dalis –10 mėnesių 24 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m gegužės 25 d., dieną).Komisija 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam E. P., konstatavęs, kad nuteistojo teistumai, jo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvados duomenys, taip pat nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika neleidžia daryti išvados, kad E. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.Nuteistasis E. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į skundo autoriaus asmenybę, ką jis veikia, mąsto, kaip ruošiasi gyventi ateityje. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai akcentuotas apelianto slapstymasis nuo bausmės atlikimo užsienyje, bei tai, kad jis palaiko nuteistųjų subkultūros tradicijas, nenori dirbti apmokamo darbo įkalinimo vietoje. Tvirtinama, kad tai netiesa, skundo autorius nesilaiko jokių tradicijų. Jis nedirba dėl to, kad būdamas 19 metų padarė nusikaltimus ir neturi jokios specialybės. Todėl apeliantas mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę. Taip pat teigiama, kad kai skundo autorius buvo nuteistas, jam buvo 19 metų, jis labai bijojo pataisos namų, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Taip jis suvokė problemos išsprendimą, tačiau tai buvo jo jaunystės kvailumas. Nurodoma, kad apeliantas, būdamas (duomenys neskelbtini), visą laiką dirbo, sukūrė šeimą, gimė du sūnūs, jis bendrauja su šeima, taip pat stiprūs ryšiai su motina. Anot skundo autoriaus, jei jis būtų paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, jam tai būtų didelis išbandymas, tačiau būdamas dabartinio mąstymo ir suvokimo jis padarytų viską, kad tik galėtų dirbti, būti su savo šeima. Atsižvelgtina į visas šias aplinkybes, apelianto beviltišką padėtį ir tai, kad praėjo nemažai laiko – 8 metai, ir jis jau pasimokė iš klaidų, o likęs neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nėra didelis (skundo surašymo dienai – 9 mėnesiai).Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą E. P. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 56 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo E. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė jam palankių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis E. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbo nemokant atlygio už darbą, remontavo būrio patalpas, šiuo metu dalyvauja projekte „Žalioji oazė“, lanko Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos užsiėmimus, psichologų relaksacijos užsiėmimus streso mažinimui, anoniminių alkoholikų grupiniuose užsiėmimuose, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre kompiuterio operatoriaus specialybės, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi, lyginant su pirminiu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 59 balai), tačiau šis sumažėjimas yra nežymus, o rizika išlieka vidutinė (56 balai). Pažymėtina, kad iš pažymos dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų matyti, kad E. P. 2017 m. vasario 22 d. pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir nors nuobauda jam nebuvo paskirta, apsiribota tik pokalbiu, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad E. P. atlieka bausmę jau pagal antru nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, anksčiau jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė atidėjimo sąlygas, vėl nusikalto. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, dalį nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę jis padarė bendrininkų grupėje. Nors E. P. šiuo metu prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina, tačiau padaręs nusikaltimą slapstėsi nuo teisingumo ir bausmės atlikimo užsienyje. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir tai, kad nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas siekiant savo tikslų, ir nors pats E. P. mano, kad savikontrolės problemų neturi, tačiau jų gali būti. Nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, spręsdamas savo finansines problemas rinkosi ne konstruktyvų jų sprendimo būdą, o nusikalstamą, kaip kitaip galėtų spręsti savo finansines problemas jis nežino. Be to, E. P. pirminio įvertinimo metu deklaravo požiūrį, kad jam yra svarbios neformalios nuteistųjų tradicijos, jis nusiteikęs jų laikytis, dirbti apmokamo darbo įkalinimo įstaigoje nenori. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija; emocinė gerovė; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo nemokant atlyginimo už darbą, buvo 1 kartą paskatintas, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo E. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.