- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2-1626/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- B. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilenta“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto Valstybinė mokesčių inspekcija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 5 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl jai paskirtos baudos panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3494-585/2011 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilenta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo – Vilniaus miesto Valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu, bankroto administratoriaus paskyrimu.
Šalies argumentai
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Vilenta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jurconsult group“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovo UAB „Vilenta“ vadovę (pareiškėją) B. R. per 5 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui finansinės atskaitomybės dokumentus.
2011 m. sausio 24 d. atsakovo vadovė B. R. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, atidėti 3 mėnesiams įpareigojimą pateikti teismui reikalaujamus dokumentus, nes per tokį trumpą terminą bendrovės vadovė neturi galimybės jų pateikti.
2011 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo vadovės prašymas atidėti terminą pateikti reikalaujamus dokumentus, nes atsakovo vadovė serga.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė B. R. prašymą atidėti 3 mėnesiams terminą pateikti reikalaujamus dokumentus, atidėjo bylos nagrinėjimą 2011 m. vasario 17 dienai, bei pakartotinai įpareigojo atsakovo vadovę per 5 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti teismui reikalaujamus dokumentus.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovo UAB „Vilenta“ direktorei B. R. skyrė 1 000 Lt dydžio baudą bei pakartotinai nustatė 5 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui finansinės atskaitomybės dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. R. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti jai paskirtą baudą, ir atidėti terminą pateikti teismui reikalaujamus procesinius dokumentus, nes bendrovė neturi finansininko, o pareiškėja nuo 2011 m. sausio 28 d. serga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjai ieškinys su priedais dėl bankroto bylos iškėlimo įteiktas 2011 m. sausio 5 d. Pagal ĮBĮ 6 str. 4 d., nuo šio termino per 5 d. pareiškėja turėjo pareigą teismui pateikti įstatyme nurodytus dokumentus, t.y., iki 2011 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi taip pat nustatė 5 d. terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui reikalaujamus dokumentus. 2011 m. sausio 11 d. nutartis atsakovui ir pareiškėjai neįteikti, tačiau 2011 m. sausio 24 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas atidėti 3 mėnesiams įpareigojimą pateikti dokumentus. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo žinoma apie jai numatytą pareigą, tačiau įstatymo ir teismo nustatytais terminais jos neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino jos nedarbingumą tik nuo 2011 m. sausio 28 d. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, dėl kurių jinai negalėjo įvykdyti iki ligos, t.y., iki 2011 m. sausio 28 d., jai nustatytos pareigos. Be to, pareiškėjos pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODROS) išrašas apie ligos laikotarpį nėra patvirtintas išdavusios įstaigos spaudu, ar atsakingo darbuotojo parašu. Taigi ir pareiškėjos nurodoma liga nėra patvirtinta tinkamais rašytiniais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja B. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 5 d. nutartį, kuria netenkintinas jos prašymas dėl 1 000 Lt baudos panaikinimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškėja negalėjo pateikti teismui reikalaujamų dokumentų dėl objektyvių priežasčių (ligos). Be to paskirta bauda yra didelė našta jos šeimai, nes pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus, vyras – invalidas.
Atsiliepimas
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 5 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) VSDFV Vilniaus skyrius ieškinį su priedais pareiškėjai B. R. įteikė 2011 m. sausio 5 d. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį nuo šios dienos per 5 d. pareiškėja turėjo pareigą pateikti įstatyme nurodytus dokumentus t.y. iki 2011 m. sausio 11 d. Pareiškėjos nedarbingumo pažymėjimas patvirtintas tik nuo 2011 m. sausio 28 d. Taigi pareiškėja turėjo pakankamai laiko pateikti teismui reikalaujamus dokumentus.
Šalies argumentai
2) Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad nepateikė teismui reikalaujamų dokumentų dėl ligos, yra nesvarbi priežastis, nes pareiškėja, kaip rūpestingas asmuo, vykdydama procesinę pareigą privalėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, laiku atlikti būtinus veiksmus, elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, t.y. pačiai rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudą įmonės, kuriai inicijuotas bankroto procesas, vadovei už teismo nurodymų nevykdymą.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas. CPK bendrosios normos įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus dėl priešingos šalies pareikštos pozicijos (CPK 7 str.). ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyti dokumentai, kuriuos įpareigotas pateikti įmonės vadovas, taip pat nustatyta, kad jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą. Bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Asmeniui galima skirti baudą tuo atveju, jeigu egzistuoja teisinių sankcijų taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, neigiami padariniai.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė, kad ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais atsakovo UAB „Vilenta“ vadovei B. R. įteiktas 2011 m. sausio 5 d. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo ieškinio gavimo dienos turi pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Taigi, atsakovo vadovė nuo ieškinio ir jo priedų įteikimo dienos (2011 m. sausio 5 d.) turėjo pareigą per 5 dienas pateikti teismui reikalaujamus finansinius dokumentus. Bauda, kaip sankcija, atsakovo vadovei už reikalaujamų dokumentų nepateikimą, galėjo būti taikoma pasibaigus terminui įteikti šiuos dokumentus, t. y. nuo 2011 m. sausio 11 d., nes nurodytas terminas yra įtvirtintas įstatyme.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė apeliantei 5 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti reikiamus finansinius dokumentus. Taigi teismas, nors ir turėdamas galimybę paskirti apeliantei baudą dėl trukdymo operatyviai vykdyti bankroto procedūras, jos nepaskyrė, bet dar kartą nustatė 5 dienų terminą šių dokumentų pateikimui. Tačiau apeliantė, vėl nepateikdama reikalaujamų finansinių dokumentų, tokiais savo veiksmais akivaizdžiai trukdė operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Be to apeliantei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi dar kartą buvo nustatytas 5 dienų dokumentų pateikimo terminas, per kurį ji teismui reikalaujamų dokumentų vėl nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl paskirtos 1 000 Lt baudos panaikinimo, pagrįstai nesivadovavo pareiškėjos pateikta pažyma, kuri patvirtina jos nedarbingumą nuo 2011 m. sausio 28 d. Apeliantė pareigą pateikti finansinius dokumentus turėjo jau nuo 2011 m. sausio 5 d., vėliau 2011 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas dar kartą nustatė 5 dienų terminą finansinių dokumentų pateikimui. Teismui pateikta SODROS pažyma patvirtina pareiškėjos nedarbingumą tik nuo 2011 m. sausio 28 d. ir nepateikia jokių objektyvių duomenų, kodėl apeliantė negalėjo įvykdyti nustatytos pareigos iki šios dienos. Apeliantės pareiga pateikti teismui reikalaujamus dokumentus atsirado dar gerokai iki 2011 m. vasario 2 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas pakartotinai nustatė terminą reikalaujamų finansinių dokumentų pateikimui.
Atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog apeliantė augina du nepilnamečius vaikus, o jos sutuoktinis neįgalus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį. Bendrieji civilinių teisinių santykių principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) bei negalėjimo turėti naudos iš įstatymo nežinojimo principas (CK 1.6 str.) sukuria apeliantei pareigą laiku atlikti reikalaujamus procesinius veiksmus, elgtis apdairiai ir rūpestingai, pačiai rūpintis savo teisių ir interesų apsauga ir tokiu būdu išvengti nepageidautinų neigiamų pasekmių.
Įvertinus bylos aplinkybes bei tai, kad teismo paskirta sankcija yra ženkliai mažesnė už maksimalų dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos teisinių sankcijų taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, neigiami padariniai). Todėl keisti ar naikinti teisėtos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.