Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę R. J. paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma R. J. papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus.

Teikime nurodoma, jog R. J. 2024 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. kovo 8 d. R. J. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Informuotas apie teisines pasekmes už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, su kuriuo taip pat pasirašytinai supažindintas. Supažindinimo metu jokių pastabų ar klausimų nepareiškė, su juo sutiko. R. J. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nuo 2024 m. kovo 29 d. pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ dalyvavo trijuose užsiėmimuose, tačiau kaip teigiama probacijos tarnybos teikime, laukiamų mąstymo ir elgesio teigiamų pokyčių dar nepasiekta. Probacijos metu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracinių nusižengimų nefiksuota.

Teikime nurodyta, jog 2024 m. balandžio 9 d., vakarinio patikrinimo metu, 21.45 val., probacijos tarnybos atstovams nuvykus į nuteistojo gyvenamąją vietą, jam buvo nustatytas 0,22 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovas teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. J. paaiškino, kad elgesio pataisos programą lanką, pats jaučia, kad ji duoda teigiamą pokytį. Apskritai alkoholio nevartoja, nevartos ir po probacijos, 2024 m. balandžio 9 d. jo sugyventinė gėrė šampaną ir prieš einant miegoti padavė jam savo taurę, kad jis pabaigtų gėrimą, todėl taip ir gavosi, šiaip alkoholio yra atsisakęs.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nuteistajam tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BK 48 straipsnio 8 dalyje įtvirtina, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam R. J. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Iš nuteistojo asmens bylos, pateiktos teikimo nagrinėjimui, matyti, jog nuteistasis vykdo teismo skirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir nors probacijos teikime nurodyta, kad laukiamų mąstymo ir elgesio teigiamų pokyčių dar nepasiekta, vertinti, kad šis teismo skirtas įpareigojimas yra nevykdomas, nėra teisinio pagrindo. Juo labiau nuteistasis dar nėra baigęs viso užsiėmimų ciklo, kas objektyviai neleidžia spręsti ir dėl akivaizdaus mąstymo ir elgesio pokyčio, be to pats nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, jog jaučia lankomos programos įtaką jo elgesiui. Kartu teikime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 9 d. 21.45 val. nuteistasis, vakarinio patikrinimo metu, savo namuose buvo rastas neblaivus, kai jam nustatytas 0,22 promilių neblaivumas, kas leidžia spręsti apie įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimą. Vis tik, kaip jau aukščiau nurodyta, vien pavieniai, smulkūs pažeidimai, negali būti pagrindu spręsti, kad nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Šiuo atveju spręstina, kad vienkartinis įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimą, negali būti vertinamas piktybišku nuteistojo siekiu nevykdyti laisvės apribojimo bausmės. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nedaro administracinių nusižengimų, o jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, kas leidžia spręsti, jog nuteistasis yra linkęs savo elgesį keisti teigiama, įstatymų laikymusi paremta, linkme.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teismas konstatuoja, jog nuteistojo padarytas pavienis, įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pažeidimas negali būti laikomas vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę, juo labiau, kad kitą teismo skirtą įpareigojimą nuteistasis nuosekliai vykdo. Todėl, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti probacijos tarnybos teikimą, ir jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą, dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, R. J. netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui nuteistojo R. J. asmens bylą

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.