Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovei pagal įstatymą(civilinei ieškovei)-motinai J. P.,

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje šnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. B. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, mušdamas, nežymiai sužalojo mažametį, t.y. padarė mažamečio asmens nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2012m. gegužės 15d. apie 15⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis E. B. prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių paskatų užsipuolė takeliu ėjusį mažametį-pil. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam tyčia viena kartą su kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį, o pastarajam nuo suduoto smūgio parkritus ant žemės, ne mažiau 7 kartų su kumščiu dar sudavė į veido bei galvos sritį, tuo mažamečiam nukentėjusiajam K. P. padarydamas kraujosruvas dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, kaktos-kairiojo antakio srityje, kairės akiduobės srityje, kairiame smilkinyje-skruoste, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. B., ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies pripažinęs savo kaltę, jau duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2012m. gegužės 15d., būnant mokykloje, jam į mobilaus ryšio telefoną sesuo S. atsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė, kad ją sumušė berniukas, vardu K., kuris gyvena Ukmergėje, Pramonės mikrorajone. Jis tą berniuką pažinojo. Po pamokų jis susitiko su draugu K. Jiems stovint prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Deltuvos gt., Ukmergės m., pamatė priešais juos pėsčiųjų takeliu einančius du berniukus, vienas iš kurių buvo K., apie kurį jam rašė sesuo. Priėjęs prie berniukų, jis K. kažko paklausė, o po to pastarajam vieną kartą su kumščiu trenkė į veidą. Nuo suduoto smūgio berniukas pargriuvo ant žemės, po ko jis, pasilenkęs, dar kelis kartus su kumščiu smogė gulinčiam K. į galvos sritį. Kiek dar buvo suduota smūgių, jis negali pasakyti. Berniukas pradėjo verkti. Tiek šalia stovėjęs K. draugas, tiek ir atokiau buvęs jo(E. B.) draugas K. tik stebėjo konfliktą ir nieko nedarė. Jam nueinant, girdėjo, kaip iš šalia esančio gyvenamojo namo šaukė kažkokia moteris, tačiau jis į tai nereagavo. Dėl pavartoto fizinio smurto prieš jaunesnį už save berniuką jis labai gailisi ir gali prižadėti, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. Taip pasielgė dėl to, nes norėjo apginti savo seserį.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. B. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 3d. pagrindu pagarsintais nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. parodymais byloje, tame tarpe duotais ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 9-10, t. 1, b.l. 4-5, t. 2), nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą-motinos J. P. ir liudytojų A. P., S. B., B. Č., K. R., O. M. ir R. K. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 75-76, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 12-13, 53-54, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 14, 55, t. 1), teismo medicinos specialistų išvadomis(b.l. 16, 21-22, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 3d. pagrindu pagarsintų nepilnamečio nukentėjusiojo K. P., nedalyvavusio bylos procese, parodymų byloje, tame tarpe duotų ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kad 2012m. gegužės 15d., antradienį, mokykloje po trečios pamokos jis su klasiokais K. M. ir E., kurio pavardės nežino, išėjo iš klasės į koridorių. Koridoriuje susitiko S. B., kuri, praeidama, jį pastūmė ir kumščiu trenkė į kairės pusės petį. S., su kuria jau seniai nesutaria, prie jo kabinėjasi, stumdosi, įspiria, pakiša kojas jam einant. Tuomet jis S. pastūmė ir su ja apsispardė. Kilo muštynės, kurių metu jie vienas kitam sudavė smūgius. Jam pradėjus bėgti, kažkas pakišo koją ir jis pargriuvo ant grindų, po ko S. S. jį gulintį spardė kojomis. Konfliktą koridoriuje stebėjo daug vaikų. Suskambėjus skambučiui, jis nuėjo į kūno kultūros pamoką, apie konfliktą mokytojai nieko nepasakojo, nes jam nieko neskaudėjo. Po kūno kultūros pamokos per pertrauką, koridoriuje jis vėl susitiko S., kuri jam pasakė, kad „ jeigu man atsiras mėlynė, aš paskambinsiu broliui, kad tave sumuštų “. Jis S. pasakęs, kad „ baigiam gražiuoju “. Pasibaigus pamokoms, klasioko B. Č. tėvas juos abu nuvežė iki Deltuvos gatvės, netoli jų namų. Jiems einant pėsčiomis link namų, pamatė, kad takeliu link jų atbėga S. brolis E. B. Jis matė, kad su Samantos broliu dar buvo vienas vaikinas, vardu Kastytis, kuris nebėgo, o liko sėdėti aikštelėje. Pribėgęs, E. pradėjo ant jo šaukti, sakydamas „ ko lendi prie mergaičių “. Jis suprato, kad S. pasiskundė savo broliui dėl įvykusio konflikto mokykloje. Jis prašė S. brolio, kad šis jo nemuštų, tačiau pastarasis su kumščiu sudavė jam į kairiąją kaktos pusę. Nuo suduoto smūgio jis parkrito ant žemės, po ko E., pasilenkęs prie jo, pradėjo kumščiais daužyti į veido sritį, taip į veidą suduodamas ne mažiau kaip tris kartus. Jam užsidengus galvą abiejomis rankomis, S. brolis su kumščiais pradėjo daužyti į abejus galvos šonus, prie smilkinių, taip smūgiuodamas ne mažiau kaip keturis kartus. Po to E. atsistojo ir, uždėjęs jam koją ant pilvo, per jį perlipo, sakydamas, kad „ jeigu pasiskųsi, tai aš tave dar labiau sumušiu“, ir nuėjo. Tada jis iš skausmo pradėjo verkti ir vartytis ant žemės. Kai jį mušė, šalia stovėjo klastės draugas B. Č. ir viską matė, tačiau draugas į muštynes nesikišo. Kada jis atsistojo nuo žemės, pamatė klasiokės S. K. motiną, kuri buvo savo buto, esančio pirmame aukšte, balkone. B. Č. jį palydėjo iki namų. Paskambinus tėvams, iš darbo grįžęs tėvas jį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros jis buvo paleistas į namus(b.l. 9-10, t. 1, b.l. 4-5, t. 2).

Nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovė pagal įstatymą-motina J. P. parodė, kad sūnus K. jai skambino telefonu ir skundėsi, kad jį sumušė S. B. vyresnis brolis, smulkiai papasakojo įvykio aplinkybes. Sūnus dar minėjo apie mokykloje įvykusį konfliktą su pačia S. Jos vyrui apie sūnaus sumušimą pasakė kaimynai. Jiems grįžus į namus, sūnų nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, kur vaikas buvo apžiūrėtas, buvo iškviesta policija. Po įvykio sūnus patyrė didelį nervinį šoką ir stresą, tapo emociškai jautrus, pastoviai skųsdavosi galvos skausmais, skaudėdavo ir akis, buvo prasidėję naktiniai košmarai, ilgą laiką teko vartoti gydytojų išrašytus raminamuosius vaistus.

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo Ukmergės m. lošelio-darželio

„ Varpelis “ teritorijoje, netoli tos vietos, kur buvo sumuštas jo sūnus K.. Buvo palikęs savo mobilaus ryšio telefoną. Atbėgo dvi mergaitės I. ir S., kurios pasakė, kad matė sumuštą jo sūnų K., kuris yra labai išsigandęs. Jis suprato, kad mergaitės matė jo sūnų, einantį į namus. Parbėgęs į namus, rado koridoriuje stovintį sumuštą sūnų K., kurio galvoje buvo iššokęs kiaušinio dydžio guzas. Sūnus pasakojo, kas atsitiko. Buvo nubėgęs iki tos vietos, kur sūnus buvo sumuštas, tačiau ten nieko nebuvo. Grįžęs, paskambino žmonai, po ko sūnų nuvežė į ligoninės priėimo skyrių, kur vaikas buvo apžiūrėtas. Sūnus kurį laiką nelankė mokyklos, jam buvo nustatytas lovos režimas. Po įvykio sūnus patyrė didelį nervinį šoką ir stresą, tapo emociškai jautrus, pastoviai skųsdavosi galvos skausmais, skaudėdavo ir akis, buvo prasidėję naktiniai košmarai, ilgą laiką teko vartoti gydytojų išrašytus raminamuosius vaistus.

Liudytoja S. B., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji mokosi Ukmegrės m. Dukstynos pagrindinėje mokykloje. Buvo 2012m. gegužės 15d. Vienos pertraukos tarp pamokų metu ji buvo išėjusi į lauką, o grįžtant atgal į klasę, koridoriuje praeinantis K. P. ją užkliudė petimi. Kartu su K. buvo B. Č. ir K. M.. Kai K. P. ją kliudė petimi, jie tarpusavyje apsižodžiavo, po ko ji spyrė K. į kojas. Po jos spyrio K. P. jai su kumščiu smogė jai į veidą, į ką ji atsakė tuo pačiu. Kilo muštynės. Kada K. ją pastūmė ir pradėjo bėgti, jam bebėgant, kažkas iš vaikų pakišo koją ir K. P. parkrito ant grindų, apsiverkė. Visą konfliktą matė daug koridoriuje susirinkusių vaikų. Po to ji savo broliui parašė SMS žinutę, pasiskųsdama, kad ją sumušė. Brolis jai atrašė vieną žodį „ aišku “. Po kažkurios pamokos ji koridoriuje vėl buvo sutikusi K. P., kuriam pasakė, kad prie jos daugiau nelįstų. Kas tą dieną įvyko tarp jos brolio E. ir K. P., ji nematė, tačiau brolis jai pasakojo apie jo susitikimą su K. P., sakė, kad K. vieną kartą trenkė. K. P. dažnai kabinėjasi prie visų mergaičių.

Liudytojas B. Č., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo 2012m. gegužės mėn., antradienis, tą dieną jis buvo mokykloje. Vienos pertraukos tarp pamokų metu jis matė kaip 6 klasėje besimokanti S. pradėjo kabinėtis prie viena klase už jį žemiau besimokančio K., kurį stumdė ir šiam įspyrė į koją. Įvyko susistumdymas. S. su K. vienas prieš kitą panaudojo rankas, spardėsi kojomis. Viską stebėjo daug susirinkusių vaikų. Po pamokų jis kartu su K. išėjo iš mokyklos ir pėsčiomis ėjo link namų. Einant takeliu pro Deltuvos gatvėje esančius daugiabučius gyvenamuosius namus, pamatė priešais juos ateinantį S. brolį E. B.. E., priėjęs prie K., pastarojo paklausė „ ar gražu lįsti prie mergaičių? “. K. P. prašė S. brolio, kad šis jo nemuštų, tačiau E. su kumščiu vieną kartą trenkė K. į kairės pusės veidą. Nuo suduoto smūgio K. parkrito ant žemės, po ko E., apžergęs ant žemės gulintį K. ir ties juo pasilenkęs, vėl pradėjo kumščiais daužyti K. per galvą. K. rankomis dengėsi veidą. Buvo suduoti gal kokie šeši smūgiai. Visą tą laiką, kai S. brolis mušė K., šis verkė ir sakė, kad jam skauda. Nueidamas, E. buvo uždėjęs koją ant K. P. pilvo, po to per jį perlipo ir nuėjo. Jis visą laiką stovėjo šalia ir viską stebėjo, tačiau bijojo įsikišti. Muštynes stebėjo ir 20 m atstumu nuo jų stovėjęs E. draugas K. R.. Po muštynių šalia esančiame name, balkone matė stovinčią moterį, kuri jam liepė į namus parvesti sumuštą ir verkiantį K. P.. Jis davė draugui mobilaus ryšio telefoną, kad šis galėtų paskambinti savo tėvams.

Liudytojas K. R. parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo 2012m. gegužės mėn. Jis po pamokų netoli lopšelio-darželio, esančio tarp daugiabučių gyvenamųjų namų Pramonės mikrorajone, susitiko su draugu E. B.. E. jam sakė, jog jis ruošiasi sumušti berniuką, vardu K., kuris nuskriaudė jo(E. B.) seserį. Ten būdami, pamatė pėsčiųjų takeliu einančius du berniukus, vienas iš kurių buvo jo pažinotas K. P., apie kurį kalbėjo E.. Pamatęs berniukus, E. nubėgo link jų. K., pamatęs link jo bėgantį E. B., atbulas pradėjo trauktis, ėmė atsiprašinėti, prašė, kad jo nemuštų, kad jis netyčia trenkė jo(E. B.) seseriai. Nežiūrint į tai, E. su kumščiu sudavė K. į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant žemės. Tuo metu jis, būdamas išsigandęs, nusisuko, nes nenorėjo matyti ką E. daro K.. Po kurio laiko atsisukęs, pamatė, kad K. P. guli ant žemės, o E. grįžta link jo. Berniukas, kuris buvo su K. P., stovėjo šalia. Jiems nueinant nuo tos vietos, kur vyko muštynės, E. jam pasakė, kad jis K. P. su kumščiu trenkė į galvą, nuo ko šiam iš karto iššoko didelis guzas ant kaktos, o po to ant žemės gulinčiam K. jis dar kelis kartus kumščiais smūgiavo į veido sritį. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, jis buvo susitikęs su E., kuris jo prašė, kad tuo atveju, jeigu jį kvies apklausai į policiją, jis(K. R.) viską meluotų ir nepasakotų teisybės apie tai, kas įvyko. Nors ir labai išsigando po šių E. B. pasakytų žodžių, tačiau nusprendė nemeluoti.

Liudytoja O. M. parodė, kad tikslios datos neatsimena, minėtą dieną ji buvo susitarusi susitikti su anūku E. po pamokų prie Deltuvos gatvėje, Ukmergės mieste esančios siuvyklos. Susitikę, abu ėjo link parduotuvės „ Maxima “. Beeinant pro daugiabučius namus, E. pamatė du berniukus. Tada anūkas jai pasakė, kad eina pasikalbėti su vienu iš tų berniukų, kadangi šis sumušė jo seserį S., kuriai ties smilkiniu liko mėlynė. Ji, nieko blogo nepagalvojusi, aplenkė tuos du berniukus ir nuėjo pėsčiųjų takeliu link parduotuvės

„ Maxima “, esančios Žiedo gt., Ukmergės m., prie kurios esančiame daugiabutyje ji ir gyvena, o anūkas liko prie tų berniukų.

Liudytoja R. K. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną dukra jau buvo grįžusi iš mokyklos. Jai būnant prie kompiuterio, lauke išgirdo vaiko šaukimą, cypimą. Išėjusi į balkoną, pamatė ant žemės gulintį kniūbsčią berniuką, o kitas berniukas stovėjo šalia, kuris pasakė, kad jo draugą sumušė ar suspardė. Pribėgusi jos dukra S. pasakė, kad ant žemės gulintis berniukas yra jos klasės draugas K. P.. Berniukui atsistojus nuo žemės, ji pamatė, jog vaiko veidas yra sutinęs, mėlynai-raudonas, buvo iššokęs didelis guzas. Berniukas labai verkė, matėsi, kad jis yra šoko būsenoje, svirduliavo. Pamačiusi tokį vaizdą, ji šalia buvusio berniuko paprašė, kad šis savo draugo nepaliktų ir palydėtų jį į namus. Tada savo dukros paprašė, kad ši nubėgtų iki sumušto klasės draugo tėvo, kuris dirba šalia jų namų, darbovietės, ir jam pasakytų, kad kažkas Karolį sumušė.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2012m. gegužės 15d., 15⁵⁷ val., buvo užregistruotas VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ slaugytojos telefoninis pranešimas apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių dėl galvos sumušimo kreipėsi pil. K. P., gim. 2000m. birželio 18d., nurodydamas, kad jį prie namų sumušė pažįstamas vaikinas(b.l. 75-76, t. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis E. B. parodė vietą ant pėsčiųjų takelio, vedančio pro daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu: Deltuvos gt. Nr. 18B, Ukmergės m., kur jis sutiko su draugu iš mokyklos einantį nukentėjusįjį K. P., kurį, užsipuolęs dėl įvykusio tarpusavio konflikto su jo(kaltinamojo E. B.) seserimi, pastarąjį sumušė(b.l. 53-55, t. 1). Šie kaltinamojo E. B. duoti parodymai visiškai sutapo ir su paties nukentėjusiojo K. P. duotais parodymais su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 12-14, t. 1).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2012m. gegužės 16d. įvertinus išsireikalautoje VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ konsultacijų poliklinikos asmens sveikatos istorijoje esančių medicininių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo K. P. gydymą tyrimą ir papildomai atlikus šio nukentėjusio asmens medicininę asmens apžiūrą dėl jo nusiskundimų, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam K. P. konstatuoti kūno sužalojimai, t.y. kraujosruvos dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, kaktos-kairiojo antakio srityje, kairės akiduobės srityje, kairiame smilkinyje-skruoste, buvo padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais 2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nukentėjusiajam K. P. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 16, t. 1). Nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė ir po to, kai buvo atliktas papildomas nukentėjusiojo K. P. asmens tyrimas pagal medicininius dokumentus, pasibaigus jo gydymui VšĮ „ Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas “ konsultacijų poliklinikoje(b.l. 21-22, t. 1).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs pil. K. P., gim. 2000m. birželio 18d., dar nebuvo sukakęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis, o pati veika buvo padaryta iki 2013m. liepos 13d., todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo E. B. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą prieš mažametį asmenį, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus mažamečio asmens sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant(nežymus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 658,06 Lt.( šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų ir 06 ct.) sumai valstybės turėtoms nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 26-28, 31-32, t. 1).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo E. B. gynėjas pateikė teismui mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad kaltinamojo atstovė pagal įstatymą(civilinė atsakovė)-motina gera valia atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. gydymo, ką patvirtina byloje esantis 2012m. lapkričio 06d. AB „ DNB bankas “ Ukmergės skyriuje pildytas nurodymas Nr. 345876 pervesti įmokėtus grynuosius pinigus 658,06 Lt.(šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų ir 06 ct.) sumoje į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą(b.l. 167, t. 1). Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kurios atstovas nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, dar 2013m. kovo 22d. raštu informuodama teismą apie PSDF biudžetui atlygintą turtinę žalą, kartu nurodė, kad atsisako savo civilinio ieškinio dėl turėtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų už suteiktas medicinos paslaugas atlyginimo(b.l. 29, t. 2). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nukentėjusio juridinio asmens atsisakymas nuo byloje buvusių pareikštų turtinių reikalavimų nepažeidžia nei šalių, nei kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl baudžiamoji byla Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, pareikšto civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikšti tiek paties nepilnamečio nukentėjusiojo K. P., atstovaujamo jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. P., tiek ir pačios nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą-motinos J. P. civiliniai ieškiniai atitinkamai bendroms 20.526,87 Lt.(dvidešimties tūkstančių penkių šimtų dvidešimt šešių litų ir 87 ct.) ir 5.174,16 Lt. (penkių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt keturių litų ir 16 ct.) sumoms kiekvienam iš jų nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 113-163, t. 1, b.l. 40-45, 59-61, t. 2).

Tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą 2014m. kovo 28d., 09⁰⁰ val., įvykusiame teismo posėdyje, kaltinamojo E. B. gynėjas pateikė teismui raštišką šalių(kaltinamojo E. B. ir nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą-motinos J. P., kartu atstovaujančios ir savo nepilnamečio sūnaus interesus) susitarimą dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų(b.l. 99, t. 2. Kadangi teismui pateiktame susitarime yra pilnai ir laisvanoriškai išreikšta tikroji šalių valia, ir toks susitarimas nepažeidžia nei proceso dalyvių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šis susitarimas yra tvirtintinas, o baudžiamoji byla nepilnamečio nukentėjusiojo K. P., atstovaujamo jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. P., ir pačios nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą-motinos J. P. pareikštų civilinių ieškinių dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 5p.).

Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovė pagal įstatymą-motina J. P., patvirtindama teismui pateiktame šalių susitarime išdėstytas aplinkybes, pareiškė, kad ji su savo nepilnamečiu sūnumi K. P. kaltinamajam E. B. dovanoja, su juo susitaikė ir daugiau jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. B. taikymo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamojo E. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Kaltinamasis E. B. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, pasižadėdamas ateityje nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo E. B. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar būdamas nepilnametis. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo E. B. atžvilgiu byloje nėra.

Teismas, taikydamas baudžiamosios atsakomybės nuostatas nepilnamečių asmenų atžvilgiu, ne tik vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bet kartu atsižvelgia ir į tuos individualizavimo ypatumus, kurie yra numatyti LR BK XI skyriuje(LR BK 91 str. 1d.). Įstatymo leidėjas nepilnamečio, pirmą kartą padariusio baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės sieja su bent vienos iš LR BK 93 str. 1d. nurodytų sąlygų buvimu. Kadangi kaltinamasis E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaip asmuo, veikos padarymo metu dar nebūdamas sukakęs aštuoniolikos metų amžiaus, teismo posėdžio metu atsiprašydamas nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą(civilinės ieškovės)-motinos už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pilnai pripažino, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo, kaip dar labai jauno ir tebesimokančio asmens, asmenybę, laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad yra įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis E. B. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukiant(LR BK 93 str. 1d. 1 ir 3p.p.). Atleidus kaltinamąjį E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam yra paskirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 82 str.(LR BK 93 str. 2d.). Parenkant auklėjamojo poveikio priemones kaltinamajam E. B., atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo elgesį kontroliuojančiai institucijai būtų užtikrintas reikiamas šio nepilnamečio asmens priežiūros ir kontrolės vykdymas.

Kadangi kaltinamajam E. B., kaip nepilnamečiam asmeniui, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 1p.), kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį E. B. LR BK 93 str. 1d. 1 ir 3p.p. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

LR BK 82 str. pagrindu paskirti kaltinamajam E. B. auklėjamojo poveikio priemones:

1) elgesio apribojimus: a) įpareigoti nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokslu, užklasine veikla ar kaltinamojo sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti mokslą Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, be pateisinamų priežasčių nepraleidinėjant pamokų(paskaitų), c) įpareigoti dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir d) uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, šiems visiems elgesio apribojimams nustačius septynių mėnesių terminą.

Patvirtinti teismui pateiktą šalių(kaltinamojo E. B. ir nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą-motinos J. P., kartu atstovaujančios ir savo nepilnamečio sūnaus interesus) raštišką susitarimą dėl nusikaltimu padarytos žalos(turtinės ir neturtinės), įskaitant ir turėtas advokato atstovavimo byloje išlaidas, atlyginimo tvarkos ir sąlygų, o baudžiamąją bylą nepilnamečio nukentėjusiojo K. P., atstovaujamo jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. P., ir pačios nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. atstovės pagal įstatymą-motinos J. P. pareikštų civilinių ieškinių dalyje nutraukti.

Baudžiamąją bylą Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinio ieškinio dalyje dėl valstybės turėtų nepilnamečio nukentėjusiojo K. P. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.