Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S., atstovaujamos advokato Viktoro Ošurkovo, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė Turto bankas, J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje ir pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis bei pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Tomsko miesto CM skyriuje buvo sudaryta J. S. ir N. S. santuoka. Santuokoje sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. S.. Santuokos metu pagal (duomenys neskelbtini)Pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjos N. S. vardu buvo įgytas vieno kambario butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Nuo (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai – pareiškėja N. S. gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S. gim. (duomenys neskelbtini), nustojo gyventi santuokinį gyvenimą ir vesti bendrą ūkį. Pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi J. S. išvyko iš Rusijos į Lietuvą. Pareiškėja gyvena ir jos gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki š. m. deklaruota vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja įgijo nuosavybės teise savo vardu ir lėšomis, o sutuoktinis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), liko gyventi Rusijoje. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie sutuoktinio deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Šeiminė padėtis – miręs santuokoje. Po tėvo J. S. mirties J. S. dėl paveldėjimo nesikreipė, be to nepareiškė ir šioje byloje prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai.

Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras).

Surinkti bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad N. S. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartimi įgijo jau nebegyvendama šeiminio gyvenimo su J. S.. Nors formaliai jų santuoka tuo metu ir nebuvo nutraukta, tačiau faktiškai sutuoktiniai gyveno jau kelis metus atskirai iš savarankiškai gaunamų pajamų ir artimo ryšio nebepalaikė bei bendro ūkio nevedė. Byloje nėra duomenų, jog J. S. būtų deklaravęs gyvenamąją vietą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo J. S. taip pat neprieštaravo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad N. S. (duomenys neskelbtini)buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini) metais gyveno viena, bendro ūkio su sutuoktiniu J. S. nebevedė jau keli metai, nebesidalino pajamomis be išlaidomis, sprendžia, kad N. S. aptariamą butą su rūsiu nupirko už asmenines lėšas bei siekdama šį turtą įgyti tik savo privačion nuosavybėn.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti faktą patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad N. S. butą su rūsius, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įgijusi asmeniniam naudojimui už savo asmenines lėšas, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad sutuoktinis J. S. būtų dalyvavęs valdant turtą ar būtų naudojęsis turtu, todėl pareiškėjos reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos nuosavybės teisių į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tikslu.

Iš pareiškėjos N. S. priteistinos 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.