Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui L. S. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė reikalavimus.

Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė išvadoje prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 784, 785 str., šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos respublikos teismas. CPK VII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą teikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). 2003m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimu, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.1347/2000, 1 str. nustato, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu bei tėvų pareigų skyrimu, naudojimuisi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, kai šių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija. Pagal Reglamento 8 str. 1 d. valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje, t.y., pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovės nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove Lietuvoje, čia yra deklaruota jų gyvenamoji vieta, atsakovas, nurodydamas, jog byla turėtų būti perduota Italijos teismui, vaiko gyvenamosios vietos fakto taip pat neginčija, todėl byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Lietuvos Respublikos CPK 146 str. 1 d. numato, jog tuo atveju, kai vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Kilus ginčui dėl tėvystės, byloje buvo paskirta ginčytinos tėvystės DNR ekspertizė. Tokios ekspertizės išvada yra vienas iš pagrindų nustatyti vaiko kilmę, nes ji patvirtina arba paneigia biologinę tėvystę. Ekspertizės skyrimas atitinka ir Europos konvencijos „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ 5 str. nuostatą, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

Atsakovas ekspertizei atlikti neatvyko, paaiškinime teismui nurodė, jog negalėjo atvykti dėl sunkios finansinės padėties, taip pat nurodo, jog, atsižvelgiant į naujausius atliktus tyrimus, DNR ekspertizės duomenys negali būti laikomi patikimais.

Atsakovui neatvykus atlikti ekspertizę ir pateikti ekspertizės, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvadą, teismas vertina kitus byloje surinktus įrodymus.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau LR CK ) 3.148 str. numato, jog pagrindu tėvystei nustatyti, be mokslinių įrodymų, gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

Ieškovės paaiškinimą, jog ji su atsakovu artimai bendravo, jų santykiai buvo vieši - apie jų artimus ryšius žinojo jos šeimos nariai, draugai, patvirtina liudytojų parodymai.

Liudytoja A. S. parodė, jog yra ieškovės sesuo, buvo nuvažiavusi pas seserį į Italiją, kai ši gyveno kartu su atsakovu, gimus mergaitei, atsakovas buvo du kartus atvažiavęs pas seserį, ji lankėsi ir matė, kad atsakovas į vaiką reagavo kaip į savo - maitino, nešiojo, migdė, ieškovė ir atsakovas kartu lankėsi pas ieškovės tėvus. Liudytoja V. T. taip pat patvirtino, jog jai buvo žinoma, kad atsakovas yra ieškovės dukters tėvas, atsakovas, atvykęs pas ieškovę į namus, elgėsi su mergaite kaip su dukterimi.

Ieškovės pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog atsakovas rodė dėmesį jos dukrai, su ja tėviškai elgėsi, pašo kvitas įrodo, jog 2013-12-17 atsakovas išsiuntė ieškovei siuntinį, kaip nurodo ieškovė, su šventinėmis dovanomis dukrai.

Tokie byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas beveik metus laiko Italijoje gyveno kartu kaip šeima, ieškovei išvykus gyventi į Lietuvą, ryšių nenutraukė, atsakovas žinojo apie tai, jog ieškovė laukiasi vaiko, jų bendravimas nenutrūko, gimus vaikui, atsakovas du kartus buvo atvykęs pas ieškovę ir tėviškai bendravo su vaiku, siuntė dovanas.

Bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas, jų santykių pastovumas ir viešumas, atsakovo tėviškas bendravimas su vaiku patvirtina atsakovo tėvystę.

Yra pagrindas ieškinį tenkinti ir nustatyti, jog atsakovas L. S. yra ieškovei K. V. Aldona Burbienė gimusios dukters G. D. tėvas ( LR CK 3. 146 str. 1 d. ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( LR CK 3.192 str.). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pat pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ 6 str. 1 d.)

Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog jos pajamos yra minimalios, pragyventi ir užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas padeda jos tėvai, jai tenka visi dukters priežiūros bei ugdymo rūpesčiai. Kadangi dukra yra gabi, be kasdienių išlaidų maistui, aprangai, vaiko gabumų lavinimui reikalingos papildomos lėšos.

Nustačius, jog atsakovas visiškai neteikia paramos dukrai išlaikyti, ieškininis reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas.

Atsakovas nurodo, jog pajamų neturi, yra išlaikomas draugės šeimos, turi žmoną ir du vaikus, kuriems taip pat negali materialiai padėti. Tačiau tokios atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Tokių duomenų, jog atsakovas būtų nedarbingas, ar ribotai darbingas, turėtų pareigą teikti išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams, teismui nėra pateikta, iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog atsakovo abu atsiliepime minimi vaikai, gimę santuokoje, jau yra pilnamečiai.

Įvertinus ieškovės galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, vaiko amžių atitinkančius poreikius bei atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo materialinės padėties ir galimumo teikti išlaikymą, išlaikymo dydis nustatytinas periodinėmis išmokomis po 518 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, jog pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar išaugus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis gali būti keičiamas.

Nors ieškovė nurodo, jog pilnam vaiko poreikių užtikrinimui atsakovas turėtų teikti kas mėnesį 700 Lt išlaikymą, byloje nėra surinkta duomenų, jog atsakovas išsigalėtų tokio dydžio paramą dukrai teikti.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Nustačius, jog atsakovas visiškai neteikia paramos dukrai išlaikyti nuo pat jos gimimo, ieškininis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos tenkintinas ir priteistina 18648 Lt įsiskolinimas (518 Lt X 36 mėn.), kaip numato LR CK 3.201 str.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt advokato išlaidų ruošiant dokumentus teismui, 460 Lt dokumentų vertimo išlaidų ( CPK 93 str. 1 d. ) bei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, valstybei ( CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog L. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. S., gim. (duomenys neskelbtini), dukra.

Priteisti iš L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo dukrai G. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 518 Lt (150 Eur) kas mėnesį nuo 2013-09-27 iki G. D. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo jo dukrai G. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 18648 Lt (5400,83 Eur).

Paskirti K. V. nepilnametei G. D. V. priteisto išlaikymo tvarkytoja.

Sprendimas dėl išlaikymo skubaus vykdymo.

Priteisti iš L. S. 1204 Lt (348,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų K. V. bei 186 Lt (53,86 Eur) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.