Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Č. K. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) skundas ir atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 59-34 taikė nuteistajam Č. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi, tenkinus prokuroro skundą, toks nutarimas nepatvirtintas. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nusikaltimų padarymas, veikiant kartu su bendrininkais, parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumą, taip pat nagrinėjamu atveju yra likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, todėl lygtinio paleidimo taikymas neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo, be to, nuteistasis nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, kas leidžia abejoti, ar jis kritiškai vertina savo veiksmus ir yra pakeitęs savo elgesį, bausmės atlikimo metu jis yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nėra pakankamai sumažinęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skundu nuteistojo Č. K. gynėjas advokatas Eugenijus Markevičius prašo panaikinti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K..

4. Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu ir iš esmės tik formaliai ir deklaratyviai nurodė, jog nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu yra toks elgesys, koks ir turi būti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę. Teismas pakartotinai vertino aplinkybes, kurias teismai jau įvertino, skiriant nuteistajam bausmę. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir neišnyksta net tuomet, kai nuteistas asmuo pilnai atlieka bausmę. Teismas, darydamas išvadą, kad nusikaltimai buvo padaryti dėl bendrininkų įtakos, todėl nuteistasis gali pasiduoti tokiai įtakai ir toliau daryti nusikaltimus, neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo beveik trejus metus buvo laisvėje ir per tą laikotarpį nepadarė nei vieno teisės pažeidimo, kas leidžia teigti, jog jo nuostatos ir elgesys nėra įtakojamas kitų asmenų ir nuteistasis pats gali spręsti kilusias problemas. Teismui neatsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, kurios rodo nuteistojo siekį pasitaisyti, jo elgesį, įgytas specialybes, profesijas, darbą, atlygintą žalą, sudaroma prielaida manyti, jog Č. K. yra apribota galimybė pasinaudoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutu vien dėl tos priežasties, jog jis padarė labai sunkų nusikaltimą. Nuteistojo gynėjo teigimu, įstatyme nėra numatyta, kokia neatliktos bausmės dalis gali būti laikoma didele ar maža, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį, leidžiančią svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, todėl ji negali būti laikoma per maža, prieštaraujančia teisingumo principui ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2016 metais, šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, kas reiškia, jog padaryti pažeidimai nėra sistemingi. Nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo net 15 kartų skatintas, kas rodo, kad jo elgesys pasikeitė. Akcentuojant tik nuteistojo elgesį neigiamai apibūdinančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą ir ignoruojant jo pasiekimus, yra mažinama nuteistojo motyvacija keistis, kas iš esmės prieštarauja lygtinio paleidimo tikslams.

5. Skunde pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu, likusios neatliktos bausmės dalimi, bausmės atlikimo metu gautas nuobaudas, tačiau esminę reikšmę suteikia nuteisto asmens socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimui bei pažangai, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika sudaro 13 balų, kas atitinka žemą rizikos grupę. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo baldžiaus specialybę, baigęs mokymus įgijo teisę dirbti garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriku, baigė Krautuvų vairuotojų mokymo programą, nuo 2019 metų spalio mėn. buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, šiuo metu dirba UAB „N. b.“ elektrinio krautuvo vairuotoju, kur ketina tęsti darbą ir lygtinio paleidimo atveju, iki tol dirbo pataisos įstaigoje kūriku, moka teismo nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius, dalyvauja visuose pataisos namų rengiamuose renginiuose, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su motina, sūnumi, byloje nėra gauta duomenį apie alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika 2019 m. gegužės - birželio mėn. buvo 25 balai, 2019 m. liepos mėn. - 19 balų, o šiuo metu yra 13 balų, kas reiškia, kad jo elgesio pasikeitimai nėra paviršutiniški, nusikalstamo elgesio rizikos pakyčiai yra nuoseklūs ir akivaizdūs. Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, jog nuteistasis nusikaltimų padarymo metu buvo 45 metų, t. y. amžiaus, kai jau yra susiformavusios vertybės, mąstymas bei elgesio modelis ir jie jau negali keistis. Teismui nuteistojo amžių įvertinus kaip didinantį jo pavojingumą, sudaromos prielaidos paneigti taikomų socialinės reabilitacijos, elgesio pataisos priemonių naudą ir efektyvumą. Nors teismas nurodė, kad nuteistasis nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, tačiau to nemotyvavo, nenurodė, kuriose srityse ir kaip jis tai galėtų padaryti, be to, neatsižvelgė į tai, jog dar labiau mažinti dinaminius veiksnius galimai būtų lengviau lygtinio paleidimo sąlygomis, o ne pataisos įstaigoje.

6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas suteikia prokurorui teisę skųsti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtus nutarimus, tačiau skunduose formuluojami prašymai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju prokuroras skundu prašė atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą, nurodydamas, kodėl nepritaria nutarime išdėstytoms išvadoms dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis, prokuroras, skųsdamas tokį nutarimą, turėjo prašyti jį pakeisti, nurodydamas, su kokiomis nutarimo išvadomis nesutinka. Nuteistojo gynėjo teigimu, šiuo atveju prokuroro skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl neturėjo būti tenkinamas.

7. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Skundas tenkintinas.

8. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BPK 360 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytos įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo – apylinkės teismas klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K. patvirtinimo išsprendė kartu su gautu prokuroro skundu ir priėmė sprendimą minėto nutarimo netvirtinti.

9. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Č. K. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 153 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, jam paskirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – Č. K. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, jis pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

10. Bausmės vykdymo pradžia: 2014 m. vasario 17 d.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2024 m. vasario 20 d.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

12. Aukštesnės instancijos teismui aptarto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinus skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį ir komisijos nutarimą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, išskirtinę reikšmę suteikė tam, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų koreguojant savo elgesį, yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, yra likusi neatlikta didelė bausmės dalis ir padarytas labai sunkus nusikaltimas. Teismas iš esmės nenurodė jokių konkrečių ir abejonių nekeliančių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nors minėti motyvai yra svarūs, tačiau ne tiek, kad galėtų paneigti nuteistojo teisę tikėtis lygtinio paleidimo tuo atveju, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami iš tiesų pasitaisyti.

13. Svarbu pažymėti, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. 2020 m. vasario 21 d. Č. K. atliko 2/3 teismo paskirtos bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl tokia bausmės dalis negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo ir (ar) bausmės tikslų įgyvendinimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, atlikus jo nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (13 taškų). Taigi, Č. K. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindus. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, apygardos teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Iš teismui pateiktoje nuteistojo Č. K. asmens byloje ir teikimo nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų matyti, kad išėjęs į laisvę, jis turės gyvenamąją vietą – gyvens jam pačiam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriame ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Č. K. yra aukštesniojo išsilavinimo, iki sulaikymo dirbo, turi vairuotojo ir šaltkalvio specialybes, pataisos namuose įgijo baldžiaus specialybę bei teisę dirbti garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriku, baigė „Krautuvų vairuotojo“ mokymo programą, visą laiką dirbo kūriku, šiuo metu pusiaukelės namuose ir už jos ribų atlieka savanoriškus nemokamus aplinkotvarkos darbus, dirba UAB „N. b.“ elektrinio krautuvo vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos ketina ir toliau tęsti darbą šioje

15. įmonėje. Šios aplinkybės patvirtina, kad Č. K. viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu siekė tobulėti, mokėsi, taip pat visą laiką dirbo, turėdamas tikslą savarankiškai gauti pajamų, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad tokių nuostatų asmuo laikysis ir būdamas laisvėje, juo labiau, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis turės gyvenamąją ir darbo vietą. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis dengia priteistus civilinius ieškinius, likęs solidarios skolos dydis – 856,30 Eur. Tokia skola negali būti laikoma didele finansine našta, jos padengimas, turint darbą, yra realus. Tai, kad asmuo deda pastangas, atlyginant savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, rodo, kad jis supranta, kad yra sukėlęs neigiamas pasekmes ir stengiasi jas sušvelninti, nepaisant to, kad savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta. Sutiktina, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra itin pavojingas, sukeliantis negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, vis dėlto, šio nusikaltimo pavojingumas nesikeičia viso bausmės atlikimo metu, taip pat nepasikeis ir atlikus bausmę, o vien šis faktas negali užkirsti asmeniui kelio pasinaudoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutu, jeigu visuma kitų aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas yra pasikeitęs. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad Č. K. asmenybės pavojingumas šiai dienai nebėra išlikęs, nes asmuo yra nuteistas pirmą kartą, praleistas ilgas laikas, būnant izoliuotu nuo visuomenės, turėjo leisti apgalvoti ne tik savo neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, itin skaudžius padarinius, bet ir priimti sprendimą keistis gerąja linkme, gyventi dorai ir nenusikalstamai.

16. Atlikinėdamas bausmę, Č. K. palaiko socialinius ryšius su mama, sūnumis ir sutuoktine, su mama ir vienu iš vaikų ryšys yra itin stiprus. Pats nuteistasis santykius su artimaisiais apibūdina, kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, palaikančius, kas neabejotinai gali būti apsauginiu faktoriumi nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Č. K. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą elgesį, teigia, kad šiuo metu jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai ir geba kontroliuoti savo elgesį, bendravimo problemų neturi, mintis dėsto nuosekliai ir logiškai, geba išsakyti savo nuomonę, supranta poreikį turėti visų pripažintas vertybes, bendrauja su dviem draugais iš vaikystės, draugus renkasi atsargiai, trumpalaikių išvykų į namus metu tvarko savo gyvenamąjį namą ir kitus statinius, turi konkrečių ateities planų. Nėra nustatyta nuteistojo apsvaigimo pataisos įstaigoje atvejų, streso ar nerimo požymių, diskriminacinių nuostatų, nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Šios nuteistojo elgesį, mąstymą ir nuostatas apibūdinančios aplinkybės tik patvirtina, kad jis ir būdamas laisvėje gebės deramai elgtis ir nepažeidinėti įstatymų.

17. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose buvo penkiolika kartų skatintas, jam buvo suteikta dešimt papildomų ilgalaikių pasimatymų, trijų parų trumpalaikė išvyka į namus, nuo 2019 m. spalio 4 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose, lengvosios grupės sąlygomis, turi teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos, kiekvieną savaitę jam suteikiama dviejų parų išvyka į namus, informacijos apie pažeidimus negauta. Periodinių patikrinimų darbo vietoje metu nuteistasis buvo savo darbo vietoje, vykimo į darbą ir grįžimo iš jo maršrutų nesilaikymo atveju nefiksuota. Nuteistojo budėjimo metu bendrojo naudojimo patalpos ir teritorija būna tvarkingos. 2020 m. gegužės 6 d. nuteistasis buvo dar kartą paskatintas padėka už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sutiktina su žemesnės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad Č. K. pataisos namuose buvo du kartus baustas, vieną kartą apsvarstytas ir dar vieną kartą apsiribota pokalbiu, t. y. keturis kartus buvo pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, tačiau paskutinė nuobauda buvo paskirta 2016 m. vasario 26 d., šiuo metu ji nebegalioja, be to, nuteistasis yra gerokai dažniau skatinamas negu baudžiamas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimą.

18. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vis tik egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nepaisant jo amžiaus, yra akivaizdi ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra minimaliai pavojingas visuomenei. Tai patvirtina ir objektyvūs duomenys – 2015 m. birželio 10 d. atlikto Č. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 25 taškai, 2019 m. liepos 24 d. – 19 taškų, 2020 m. vasario 17 d. – 13 taškų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad nuteistasis savo elgesiu iš tiesų deda pastangas, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Teismo vertinimu, apylinkės teismo argumentai, nors ir yra reikšmingi, tačiau šiuo atveju nepaneigiantys galimybės taikyti nuteistajam Č. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus itin preciziškai prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Č. K. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59–34 taikyti nuteistajam Č. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktais, iki 2024 m. vasario 20 d. nustatyti nuteistajam Č. K. šias pareigas:

- tęsti darbą;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.