Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. vasario 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2008 m. vasario 29 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,21 promilių girtumas), keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė kitą automobilį, šį automobilį apgadino. Protokole konstatuota, jog savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 ir 145 punktų reikalavimus.

II.

A. Š. pripažino, kad pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą, tačiau nepripažino, kad vairavo būdamas neblaivus. A. Š. paaiškino, kad anksčiau buvo patyręs sunkią traumą, be to, įvykio dieną buvo pervargęs, todėl galėjo atrodyti išgėręs, tačiau iš tiesų tą dieną buvo išgėręs tik apie 50 g konjako ir įvykio metu buvo blaivus. Su alkotesterio parodymais nurodė nesutikęs ir tą patį vakarą pėsčiomis nuėjęs į gydymo įstaigą, kur budinti gydytoja, jį patikrinusi alkotesteriu, nustatė, kad jis yra blaivus. A. Š. nurodė besigailintis, kad sukėlė eismo įvykį, žadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas A. S. paaiškino, kad įvykio vietoje A. Š. atrodė neblaivus, todėl buvo patikrintas alkotesteriu. A. Š. su alkotesterio parodymais nesutiko, atsisakė po jais pasirašyti. Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad dalį nuostolių dėl jo automobilio apgadinimo atlygino draudimo bendrovė, kad jis tikisi, jog likusią dalį atlygins A. Š.. Teigė, kad po įvykio A. Š. atrodė išgėręs, tačiau negalėjo pasakyti, ar jis buvo labai girtas. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad po įvykio buvo nustatyti apgadinimai automobilio „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje.

Iš byloje esančio patikrinimo alkotesteriu „Drager Alcotest 7410“, kurio Nr. ARUF-0157, kvito nustatyta, kad 2008 m. vasario 29 d., 20.30 val., A. Š. buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas. A. Š. teismui pateikė išrašą iš medicininių dokumentų (išduotą VRM Medicinos centro gydytojos D. A.), pagal kurį 2008 m. vasario 29 d., 22.00 val., kelis kartus patikrinus jį alkotesteriu, buvo nustatytas 0,4 promilių girtumas. Atsakydamas į teismo paklausimą, VRM Medicinos centras raštu informavo, kad A. Š. 2008 metais centro stacionare nebuvo gydytas. Nustatyta, jog centro priėmimo-skubios pagalbos skyriaus žurnale A. Š. 2008 m. vasario 29 d. nebuvo registruotas, asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė neužvesta ir nepildyta, todėl A. Š. 2008 m. vasario 29 d. išduotas išrašas iš medicininių dokumentų, pasirašytas gydytojos D. A., laikytinas negaliojančiu.

Specialistas J. M. Paliulis teisme paaiškino, kad paprastai per valandą alkoholio kiekis žmogaus organizme gali sumažėti nuo 0,1 ‰ iki 0,25 ‰, o per porą valandų – dvigubai tiek, todėl neįmanoma, kad per dvi valandas alkoholio kiekis galėjo sumažėti nuo 2,21 iki 0,4 ‰.

Teismo ištirti įrodymai patvirtino, kad A. Š., būdamas neblaivus, pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas. Nors A. Š. nepripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, iš policijos pareigūno bei nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jis vizualiai atrodė neblaivus, o patikrinimo alkotesteriu kvitas patvirtino, kad po įvykio, t.y. 2008 m. vasario 29 d., 20.30 val., A. Š. buvo nustatytas 2,21 ‰ girtumas (vidutinis neblaivumo laipsnis). Teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti alkotesterio parodymų teisingumu. Teismas nesivadovavo A. Š. pateiktu išrašu iš medicininių dokumentų, nes VRM Medicinos centras informavo, kad neturi jokių duomenų, jog A. Š. 2008 m. vasario 29 d. būtų kreipęsis į šią įstaigą, ir nurodė 2008 m. vasario 29 d. centro gydytojos D. A. vardu pasirašytą išrašą iš medicininių dokumentų laikyti negaliojančiu.

Teismo konstatavimu, ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Š. įvykio metu buvo neblaivus. Atmestas A. Š. argumentas, kad jam nesutinkant su alkotesterio parodymais, policijos pareigūnai jį privalėjo pristatyti patikrinimui į medicinos įstaigą. Nurodyta, jog Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 5 punktas įpareigoja policijos pareigūnus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją pristatyti tik tuo atveju, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (šiuo atveju A. Š. neblaivumas buvo nustatytas alkotesterio pagalba).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, A. Š. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis, sulaikytą automobilį „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta grąžinti savininkui po to, kai bus sumokėta paskirta bauda.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) nustato, kad <...> KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), kai jį padaro neblaivus (girtas) <...> asmuo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Nors apeliantas pažeidimo padarymo nepripažįsta, byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Š. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilių girtumas), sankryžoje sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė kitą automobilį, šį automobilį apgadino. Tuo jis pažeidė KET 68 bei 145 punktus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Iš bylos medžiagos matyti, jog A. Š. savo paaiškinime, surašytame administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną, savo kaltės nepripažino (b.l.7), tačiau teismo posėdyje 2008 m. balandžio 2 d. pripažino savo kaltę pažeidus KET, o taip pat tai, kad buvo išgėręs 50 gr. konjako. Remdamasis išrašu iš medicininių dokumentų, jis teigė, kad buvo blaivus, paaiškindamas, jog neblaivus galėjo atrodyti dėl to, kas anksčiau buvo patyręs sunkią traumą, be to, įvykio dieną buvo pervargęs. Nurodė, kad tą patį vakarą pėsčiomis nuėjo į gydymo įstaigą dėl girtumo nustatymo. Policijos pareigūnas A. S. paaiškino, kad įvykio vietoje A. Š. vizualiai atrodė neblaivus, todėl alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas. Nurodė, kad A. Š. su alkotesterio parodymais nesutiko. Nukentėjusysis V. S. ir policijos pareigūnas E. J. patvirtino, kad A. Š. atrodė išgėręs.

Konstatuotina, jog aptarti įrodymai, taip pat eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobilių apgadinimai, alkotesterio „Drager Alcotest 7410“, kurio Nr. ARUF-0157, kvitas patvirtina, kad A. Š. veika kvalifikuota tinkamai. Nors pagal A. Š. teismui pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų (išduotą VRM Medicinos centro gydytojos D. A.) 2008 m. vasario 29 d., 22.00 val., kelis kartus patikrinus jį alkotesteriu, buvo nustatytas 0,4 promilių girtumas, VRM Medicinos centrui raštu informavus, kad A. Š. 2008 metais centro stacionare nebuvo gydytas, centro priėmimo-skubios pagalbos skyriaus žurnale 2008 m. vasario 29 d. nebuvo registruotas, asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė nebuvo užvesta ir pildyta, todėl A. Š. 2008 m. vasario 29 d. išduotas išrašas iš medicininių dokumentų, pasirašytas gydytojos D. A., laikytinas negaliojančiu, o taip pat atsižvelgus į specialisto J.M. P. paaiškinimą, kad neįmanoma, jog per dvi valandas alkoholio kiekis žmogaus organizme sumažėtų nuo 2,21 iki 0,4 ‰, kitus byloje surinktus įrodymus, minėtu išrašu iš medicininių dokumentų teismas, priimdamas nutarimą byloje, pagrįstai nesirėmė.

Skirdamas nuobaudą, teismas tinkamai atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl administracinės nuobaudos A. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskyrimo, tenkinant jo apeliacinį skundą, nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, tokio pobūdžio bylose nepripažintina ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens bei jo šeimos narių pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Neigiamų pasekmių dėl administracinės nuobaudos paskyrimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pirmosios instancijos teismas nutarimu taip pat išsprendė paimtų daiktų – automobilio „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o savininkas advokato A. Š. kontora - grąžinimo klausimą. Teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai A. Š. sumokės paskirtą baudą, pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas ir į tai, kad šioje byloje A. Š. inkriminuoto pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „Audi A6“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas advokato A. Š. kontora) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.