Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-2338-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
2S-2338-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31139-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Pareiškėjas
E. G., G. G.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-2338-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31139-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. G. ir G. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pateiktu prašymu pareiškėjai prašo nutraukti jų 2006 m. liepos 22 d. sudarytą santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas keturiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta Anglija. Iš 2014 m. liepos 11 d. atstovavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos G. G. ir advokato R. A. K. matyti, kad advokatui nesuteiktos teisės atstovauti pareiškėją teisme (tame tarpe ir gauti jai siunčiamus teismo procesinius dokumentus). Todėl pareiškėja turi nurodyti savo įgaliotą atstovą Lietuvoje ir pateikti sutartį su advokatu, arba įgaliojimą.

Teismų praktika apibrėžia orientacinį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijų, t. y., kad minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti abu tėvai turėtų skirti po 500 Lt į mėnesį. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu šalys susitarė, kad E. G. nepilnamečių vaikų D. G., K.G. išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį mokės po 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo prieštarauja suformuotai teismų praktikai bei pažeidžia pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai įpareigotini tikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių didinant išlaikymo dydį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė pareiškėja G. G. išreikšdama savo valią dėl santuokos nutraukimo. Paskyrus bylą nagrinėti teisme, advokatui R. A. K. neatimta galimybė pateikti teismui kitą atstovavimo sutartį, joje susitariant dėl įgaliojimų apimties, numatant teisę atstovauti teisme. Taigi, teismas nepagrįstai nusprendė, kad tokia sutartis nebus sudaryta. Teismas pažeidė sutarties šalių teisę išreikšti savo valią susitarti dėl išlaikymo dydžio, imperatyviai nurodydamas 500 Lt sumą. Tokiu atveju, būtų suformuota ydinga teismų praktika, kad nutraukiant santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, reikia nurodyti minėtą sumą. Teismas esmingai supainiodamas santuokos pabaigos pagrindus, kuomet santuoka nutraukiama vienam sutuoktiniui reiškiant ieškinį dėl santuokos. Tokiu atveju, priteisiant išlaikymą, jo dydžiui taikytinas kriterijus- Vyriausybės nustatyta mėnesinė minimali alga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

CPK 805 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai.

Taigi, ši teisės norma yra imperatyvi, todėl esant teismo nurodymui, šalis privalo paskirti atstovą, kuriam bus įteikiami procesiniai dokumentai. Kadangi atstovavimo sutartyje su advokatu R. K. nebuvo aptartas šio advokato atstovavimas tolimesnis atstovavimas, t.y. bylai esant teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip vieną iš pareiškimo trūkumų nurodė pateikti tokią atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatas turėtų teisę priimti užsienio valstybėje gyvenančiai pareiškėjai skirtus procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad su atskiruoju skundu tokia atstovavimo sutartis taip pat nebuvo pateikta. Dėl šių priežasčių atmetama atskirojo skundo dalis, kurioje nesutinkama pateikti detalesnę atstovavimo sutartį.

CK 3.3 str. yra nustatyta, kad nagrinėjant iš šeimos teisinių santykių kylančias bylas, prioritetas turi būti teikiamas vaiko teisių ir interesų apsaugai.

CK 3.53 str. 4 d. yra nurodyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių <...> iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų <...> teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

CK 3.192 str. 3 d. yra nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-534/2013).

Taigi iš šios bei kito Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose darytina išvada, jog mažesnis nei minimali mėnesinė alga išlaikymas turėtų būti priteistas tik tokiais atvejais kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, o galimybės gauti didesnes pajamas (pvz. dėl sveikatos problemų) yra labai mažos, o kai tėvų turtinė padėtis yra gera minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus taikomas kaip pradinis atskaitos taškas.

Pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte nurodė, jog abu yra darbingi, neturi jokių sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nenurodė, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir dėl to jis gali teikti tik tokio dydžio išlaikymą, koks yra numatytas sutartyje. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas gauna nedideles pajamas arba dėl sveikatos problemų negali teikti vaikams pakankamo išlaikymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi ir pagrįstai nurodė pareiškėjams ištaisyti sutarties trūkumus. Priešingu atveju teismas būtų pažeidęs CK 3.3, 3.53, 3.192 str. bei nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Dėl šios priežasties ir kita atskirojo skundo dalis atmetama.

Kadangi 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatytas terminas trūkumų pašalinimui jau praėjo, tai pareiškėjams nustatomas naujas terminas sutarties trūkumams pašalinti- 14 dienų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams E. G. ir G. G. naują terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti- 14 dienų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo.

Teisėja Ona Gasiulytė