- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- eI-8412-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02969-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - R. M.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2016 m. birželio 20 d. raštą Nr. (4)-V3-940 (7.8) „Dėl informacijos teikimo“ ir įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, įpareigojančius Kauno marių regioninio parko direkciją pritarti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektui. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1–6)
Pareiškėjas skunde nurodė, kad žemės sklype adresu Girelės (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) siekė vykdyti gyvenamojo namo statybą. Kauno marių regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) nepritarė statybos projektui, nes neatlikta planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūra. Direkcija nurodė, kad poveikis gali būti reikšmingas, nes nuo namų kiekio yra tikimybė, kad susidarys per didelis lietaus nuotekų srautas, kuris gali sukelti nepalankius saugomos teritorijos erozijos padarinius, dėl ko gali sumažėti buveinės plotas ar kitaip neigiamai paveikti saugomas vertybes. Dėl to būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (toliau – PAV).
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vertindamas Direkcijos įpareigojimą atlikti PAV, visiškai neatsižvelgė į dokumentus, kuriais vadovaujantis PAV nėra privalomas, kadangi nenumatomas planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis aplinkai. Atsakovo sprendimas prieštarauja 2008 m. specialiojo plano ataskaitai dėl neprivalomo pasekmių vertinimo aplinkai ir atsakovo 2008-01-04 išvadai dėl reikšmingumo nebuvimo aplinkai. Anot pareiškėjo, sprendime nenurodyta jokių pagrįstų argumentų dėl būtinybės atlikti PAV. Sprendime nebuvo įvertintos aplinkybės, kad gretimuose sklypuose yra pastatyti ir statomi gyvenamieji namai, objekte nenumatyta projektuoti lietaus nuotekų tinklų. Toks sprendimas, pareiškėjo manymu, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą dėl planuojamo gyvenamojo namo statybos įgyvendinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti (el. b. l. 70–76). Paaiškino, kad pareiškėjo žemės sklypas, kuriame planuojama gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) statyba, ribojasi su (duomenys neskelbtini) valstybiniu botaniniu-zoologiniu draustiniu (toliau - Draustinis). 2009 m. sausio 28 d. rašte Nr. V3-10.7-140 pateiktoje išvadoje buvo nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla negali daryti reikšmingo poveikio „Natūra 2000" teritorijai ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, nes per (duomenys neskelbtini) valstybinį botaninį-zoologinį draustinį požeminiai buitinių nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklai bus tiesiami prastūmimo būdu (betranšėjine technologija). Betranšėjinė technologija pasižymi tuo, kad neardomas žemės paviršius, išsaugoma žolė, reljefas. Tačiau pareiškėjo sklype planuojamos ūkinės veiklos - namo statybos - poveikio vertinimo aplinkai dokumentų rengėjo UAB „PK projektavimo biuras“ 2016 m. gegužės 24 d. pateikta Direkcijai informacija dėl nuotekų tvarkymo pareiškėjo sklype reikšmingai skiriasi. Sklype lietaus nuotekų tinklai neprojektuojami. Suprojektuota nuo planuojamo statyti namo stogo lietų nuvesti ant sklypo žalios vejos lietvamzdžiu, nenagrinėjamas kompleksinis poveikis, nenurodytas lietaus nuotekų tvarkymas nuo gatvių, kuriomis bus privažiuojama prie pareiškėjo sklypo. Atkreipė dėmesį, kad gyvenamųjų namų kiemai dažniausiai būna iškloti trinkelėmis arba asfaltuoti, t. y. vanduo nuo stogo nuteka ant žemės, nesusigeria į priemolingą /molingą gruntą ir trinkelėmis ar per kitą paviršių nuteka į draustinio šlaitus, nes jie yra nuolaidūs, taip darydamas žalą draustiniui (sukeldamas šlaitų eroziją). Nesprendžiant lietaus nuotekų surinkimo klausimo kyla grėsmė, kad bus padaryta žala Draustiniui. Pažymėjo, kad jau dabar, esant nepilnai užstatytam kvartalui, daroma žala Draustiniui: lietaus nuotekos nuvestos į Draustinio natūralias griovas nuo naujai pastatytų ir statomų gyvenamųjų namų kvartalo sukelia šlaitų eroziją. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ateityje, kvartale daugėjant namų, daroma žala draustiniui tik didės. Numatomas situacijos pasikeitimas (šiuo atveju - kvartale vykdoma vis daugiau individualių namų statybų, daugėja gyventojų, kurie sprendžia lietaus nuotekų klausimą nuvesdami vandenį lietvamzdžiais nuo stogo į sklypą šalia draustinio) suponuoja galimybę griežtinti priemones, užkertant kelią galimai žalai.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Tarnybos ginčijamas raštas buvo parengtas atsakant į pareiškėjo 2016 m. birželio 7 d. elektroninį paklausimą, kuriame pareiškėjas prašė peržiūrėti planuojamą projektą ir nurodyti būdus situacijai išspręsti. Atsakydama pareiškėjui į paklausimą, Tarnyba ginčijamame rašte teikė tik nuomonę prašomu klausimu, t. y. Tarnyba šiuo raštu nenustatė pareiškėjui privalomų vykdyti pareigų, nesuteikė teisių ir nesukūrė materialinių teisinių pasekmių. Mano, kad Tarnybos ginčijamas raštas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl administracinė byla dėl šio rašto panaikinimo turi būti nutraukta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas. Kitoje dalyje byla nutrauktina.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. rašto Nr. (4)-V3-940 (7.8) „Dėl informacijos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui V. M. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype pareiškėjas siekia įgyvendinti gyvenamojo namo statybą ir tuo tikslu rengia projektą (el. b. l. 38-39). Pareiškėjas gyvenamojo namo projektą pateikė derinti atitinkamoms atsakingoms institucijoms (el. b. l. 51).
Projekto derinimo metu Direkcija 2016 m. gegužės 17 d. pateikė raštą Nr. T2-7.10-46/V3-392 dėl nepritarimo statybos projektui, kadangi neatlikta planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūra (el. b. l. 11).
UAB „PK projektavimo biuras“, rengusi gyvenamojo namo statybos poveikio vertinimo aplinkai dokumentus, Kauno marių regioninio parko direkcijai 2016 m. gegužės 24 d. pateikė raštą „Dėl lietaus vandens nuotėkų tvarkymo sklype adresu (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad per norminę liūtį susidarys 3360 l nuotekų, o gruntas gali sugerti 27 900 l. Nuo stogo ant žalios vejos nuvedamos lietaus nuotekos nenutekės iš sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) botaninį zoologinį draustinį ir jo paviršiniams gruntams žalos nedarys (el. b. l. 12, 87 ).
Direkcija 2016 m. gegužės 31 d. pateikė išvadą Nr. V3-7.1-418 „Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms potencialioms „Natūra 2000“, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), poveikis gali būti reikšmingas buveinių apsaugai svarbiai teritorijai - (duomenys neskelbtini) miškui, nes per didelis lietaus nuotėkį srautas, susidaręs nuo per didelio čia planuojamų gyvenamųjų namų kiekio, gali sukelti nepalankius saugomos teritorijos erozijos padarinius, dėl ko gali sumažėti buveinės plotas ar kitaip neigiamai paveikti saugomas vertybes. Dėl to būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą. Kauno marių regioninio parko direkcija išreiškė pageidavimą dalyvauti PAV procedūroje (el. b. l. 10).
V. M. 2016 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad nesutinka su Direkcijos išvada ir reikalavimu atlikti PAV procedūrą, kadangi teritorija yra suformuota ( parengti detalieji ir specialieji planai), gretimi sklypai jau užstatyti. Pareiškėjas Tarnybos prašė įvertinti susidariusią situaciją ir informuoti, ar Direkcijos reikalavimai yra teisėti ir nėra pertekliniai (el. b. l. 13, 91–92 ).
Tarnyba 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. (4)-V3-940 (7.8) „Dėl informacijos teikimo“ pateikė nuomonę, kad Direkcijos sprendimas yra teisėtas ir nėra perteklinis (el. b. l. 8–9).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ įtvirtintas teisės normas, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, atsirandančių viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje suformuotą ABTĮ įtvirtintų teisės normų nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, nuoseklų sisteminį aiškinimą, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Remiantis ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).
Susipažinus su ginčijamo Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. rašto Nr. (4)-V3-940 (7.8) turiniu matyti, kad šiame dokumente nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos pareiškėjui ar kitiems santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o tik išdėstyta Tarnybos nuomonė dėl Direkcijos sprendimo (išvados). Tai, kad šiame dokumente išdėstyta tik Tarnybos nuomonė, patvirtinta pačios Tarnybos atsiliepimo į skundą argumentai. Taigi, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad toks dokumentas negali būti administracinės bylos dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d.). Todėl vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. raštą Nr. (4)-V3-940 (7.8) nutrauktina.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, įpareigojančius Direkciją pritarti statinio projektui.
Įvertinus ginčo pobūdį, matyti, kad pagrindinis pareiškėjo tikslas gauti Direkcijos pritarimą gyvenamojo namo statybos projektui. Direkcija šiam projektui nepritarė dėl to, kad būtina atlikti PAV ir 2016 m. gegužės 31 d. pateikė dėl to išvadą Nr. V3-7.1-418. Būtent ši išvada pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Teisinius santykius, kylančius iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo, taip pat dėl sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tarnyba nėra įgaliota atlikti veiksmus, įpareigojančius Direkciją pritarti statinio projektui. Be to, pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi su prašymu pateikti nuomonę, Tarnybos atlikti kitų veiksmų neprašė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, įpareigojančius Direkciją pritarti statinio projektui, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina teisė dėl Direkcijos 2016 m. gegužės 31 d. išvados Nr. V3-7.1-418 teisėtumo ir nepritarimo statinio projektui kreiptis su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą pagal atsakovo buveinės vietą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendė:
Administracinę bylą Nr. eI-8412-484/2016 pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.