Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei V. Š. dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tretieji asmenys A. Š., Ž. Š., Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos su V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė šį turtą: transporto priemones – “(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. Š. individualią įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas – likviduojama.

Ieškinyje nurodė, jog valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie FM) atlieka veiksmus dėl galimo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdyto turto paveldėjimo valstybės vardu. VMI prie FM kreipėsi į Kretingos savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarę I. S. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Notarė pateikė atsakymą 2019 m. liepos 10 d. Nr. S-43, kad išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą atsisako, nes buvo gauti duomenys, jog mirusysis buvo sudaręs santuoką su V. Š., kuri dėl nuosavybės teisės liudijimo, pergyvenusiam sutuoktiniui į mirusiojo sutuoktinio vardu registruotą turtą, nesikreipė. Gyventojų registro duomenimis A. Š. su V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Palikimą, kuris įgytas santuokos su V. Š. metu, sudaro A. Š. vardu: 1) Transporto priemonės: „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės išregistruotos, buvimo vieta nežinoma. 2) A. Š. individuali įmonė, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas – likviduojama. Taip pat nustatytos A. Š. nesumokėtos prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl A. Š. individualios įmonės 529,06 Eur bei A. Š., neveikiančios įmonės savininko, 453,78 Eur. A. Š. mirties dienai ((duomenys neskelbtini)) sutuoktinės V. Š. vardu turto nenustatyta. Kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, registruoto A. Š. ar V. Š. vardu sutuoktinio mirties dienai taip pat nenustatyta. Pažymėtina, kad V. Š. nuo 2018 m. balandžio 18 d. yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). VMI prie FM 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. RNA-20123 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) su prašymu inicijuoti veiksmus dėl V. Š. kontaktinių duomenų gavimo iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų įstaigų. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (36.5.2.2) SDR36-2602 pateikė V. Š. kontaktinius duomenis. VMI prie FM 2019 m. rugsėjo 23 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. el. laiškais (duomenys neskelbtini) kreipėsi į V. Š. su prašymu kreiptis į notarų biurą dėl liudijimo išdavimo mirusiojo sutuoktinio turto daliai bei spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo. Palikėjo A. Š. sutuoktinė V. Š. savo valios dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto paveldėjimo nepareiškė. Gyventojų registro duomenimis A. Š. mirė santuokoje su V. Š.. Taigi, VMI prie FM, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali užbaigti paveldėjimo procedūrų, kadangi notaras negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatyta Palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. VMI prie FM duomenimis, po palikėjo A. Š. mirties liko šis turtas: Transporto priemonės: „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės išregistruotos, buvimo vieta nežinoma. A. Š. individuali įmonė, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas – likviduojama. Palikėją A. Š. pergyvenusi sutuoktinė V. Š. turėjo kreiptis į notarą ir gauti nuosavybės teisės liudijimą į savo dalį bendro turto, įgyto santuokos metu, tačiau to nepadarė. VMI prie FM el. laiškais kreipėsi į V. Š., tačiau jokių žinių iš atsakovės negavo. Mirus A. Š., po jo mirties įstatyminiai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, todėl VMI prie FM pradėjo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. VMI prie FM, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūrų, kadangi Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė I. S. atsisako išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. VMI prie FM neturi duomenų ir jai nėra žinomos jokios aplinkybės, kad A. Š. ir V. Š. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta. VMI prie FM kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biurą kaip galima A. Š. turto paveldėtoja valstybės vardu, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes mirusysis buvo sudaręs santuoką ir sutuoktinė nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Būtina nustatyti sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalis. Visa tai VMI prie FM neleidžia atlikti įstatyme numatytų reikiamų paveldėjimo procedūrų, dėl ko galimai ateityje VMI prie FM turės apmokėti kreditoriams iš valstybės biudžeto asignavimo lėšų, o ne realizuoto turto tikrosios vertės apimtyje. Tuo remiantis, VMI prie FM kreipiasi į teismą prašydama išskirti mirusiojo turto dalį palikėjo ir jo sutuoktinės santuokoje įgytame turte.

Atsakovė ir tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė E. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog ieškinyje nurodė visas aplinkybes ir argumentus.

Atsakovė ir tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). A. Š. mirė būdamas santuokoje su atsakove V. Š.. Gyventojų registro duomenimis A. Š. su V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu buvo įsigytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat atidaryta A. Š. individuali įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas – likviduojama.

Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po A. Š. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą.

Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalimi, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Palikėjo A. Š. sutuoktinė (atsakovė) V. Š. savo valios dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausančio turto paveldėjimo nepareiškė. Pažymėtina, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvi, nesinaudojo rungimosi teise. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta A. Š. bendro sutuoktinių turto dalis, nustatytina, jog sutuoktinių A. Š. ir V. Š. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam A. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. Š. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis – 89,00 Eur (2022 m. sausio mėn. vartotojų kainų indeksas 118,7) – valstybės naudai priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 42,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos su atsakove V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:

1) transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

2) transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

3) A. Š. individualią įmonę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas – likviduojama.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynių Eur 00 ct) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 42,18 Eur (keturiasdešimt du Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.