- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- A-662-1490-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00447-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- L. P., V. P., J. P., G. P.
- Trečiasis asmuo
- N. G., S. N. G., V. G., J. G., G. R., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Dana Žvingilienė, Rimtis Puišis
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P., V. P., J. P., G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. P., V. P., J. P., G. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. N. G., V. G., J. G., G. R., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. P., V. P., J. P., G. P. skundu (b. l. 6-9, I t.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Institucija) 2004 m. liepos 20 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GR485-511 (toliau – ir Statybos leidimas), išduotą S. N. G..
Nurodė, kad pareiškėjai L. ir V. P. yra buto Nr. 3, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai, o pareiškėjams J. ir G. P. priklauso to paties namo butas Nr. 1. Paaiškino, kad jų kaimynė S. N. G. 2009 m. liepos mėnesį pradėjo vykdyti jai priklausančio buto Nr. 5 rekonstrukcijos darbus - padidino langus mansardiniame aukšte rytiniame fasade, rekonstravo namo stogą. Pareiškėjai 2009 m. liepos 29 d. Miesto ūkio departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus raštu Nr. 38-3GR485-511 buvo informuoti, kad šiai rekonstrukcijai atlikti 2004 m. liepos 20 d. išduotas leidimas. Nurodė, kad 2004 m. pavasarį S. N. G. įteikė daugiabučio namo patalpų savininkų apklausos anketą dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos, kurioje buvo nurodyta, kad bus rekonstruojami tūriniai stoglangiai juos sujungiant, praplatinami langai vakariniame fasade, įrengiama pertvara patalpai a-2. Pareiškėjai L. ir V. P. davė sutikimą rekonstruoti tūrinius stoglangius juos sujungiant ir praplatinant langus vakariniame fasade, tačiau prieštaravo pertvaros įrengimui. Pareiškėjai J. ir G. P. gyventojų apskaitos anketų negavo ir rekonstrukcijai sutikimo nedavė. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą statytojas (užsakovas), norėdamas gauti statybos leidimą, savivaldybės administracijos direktoriui be kitų dokumentų pateikia ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai. Tokio sutikimo pareiškėjai nedavė, be to, 5-jo buto rekonstrukcija buvo vykdoma esant negaliojančiam statybos leidimui, kadangi statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 33.3 punktu nustatyta, jog statybos leidimas netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti. Paaiškino, kad šio buto rekonstrukcija prasidėjo 2009 metais, t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams. Apie tai, kad būtų išduotas naujas statybos leidimas, žinių nėra, todėl, pareiškėjų manymu, atliekama rekonstrukcija turi būti laikoma savavališka statyba.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 22-26, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Statybos leidimas išduotas vadovaujantis 2004 m. birželio 11 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos protokolu Nr. 27-04-ABŪ/R, kuriame nurodyta, kad daugiabučiame name iš viso buvo 7 patalpų savininkai, buto Nr. 5 rekonstrukcijai pritarė 5 patalpų savininkai. Kadangi tai buvo daugumos butų savininkų nuomonė, todėl, atsakovo manymu, nėra pagrindo teigti, kad Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Nepagrįstais laikė pareiškėjų L. ir V. P. teiginį, kad jie nedavė sutikimo rekonstruoti langus rytiniame fasade, nes toks sutikimas buvo duotas. Pareiškėjų J. ir G. P. teiginį, kad jie negavo anketų, laikė neturinčiu reikšmės, kadangi daugumos butų savininkų pritarimai buvo gauti. Nurodė, kad visa dokumentacija, pateikta minėtam statybos leidimui gauti, buvo patikrinta Nuolatinės statybos komisijos bei 2004 m. liepos 14 d. surašytas statinio projekto patikrinimo protokolas Nr. GR485 su išvada - išduoti leidimą. Pareiškėjų teiginį, kad statybos rekonstrukcijos darbai pradėti tik 2009 metais, t. y. praėjus 3 metams nuo leidimo išdavimo, laikė neturinčiu reikšmės, kadangi tai neįtakoja paties statybos leidimo kaip administracinio akto teisėtumo ar pagrįstumo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu skundą atmetė.
Nurodė Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktą, Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.85 straipsnio 1 dalį ir darė išvada, kad Statybos leidimo išdavimo metu 2004 m. liepos 20 d. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte išdėstytas reikalavimas reiškė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai buvo rekonstruojami ar kitaip remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Pažymėjo, kad tokia įstatymo norma tiesiogiai numatyta Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitime 2007 m.gegužės 3 d. įstatymu Nr. X-1111.
Nustatė, kad Statybos leidimo išdavimo metu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo 7 savininkai. Patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai pritarė penkių patalpų savininkai. Pažymėjo, kad statybos teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, nustatydami, jog statybos leidimui gauti būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, nereglamentavo kaip toks sutikimas turi būti išreikštas.
Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m.birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-764/2009 ir akcentavo, kad nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Vertino pareiškėjų L. ir V. P., J. P. apklausos anketas ir konstatavo, kad pareiškėjai iš dalies pritarė siūlomai rekonstrukcijai, nesutikdami tik su plane pažymėtos bendro naudojimo patalpoje A sienos pertvarka. Teismas darė išvadą, kad daugumos bendraturčių sutikimai buvo, tame tarpe ir visų pareiškėjų, sutikusių su pasiūlyta langų rekonstrukcija. Minėtas protokolas kartu su kitais dokumentais įvertintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos, kuri rekomendavo savivaldybės administracijos subjektui išduoti leidimą.
Teismo nuomone, aplinkybės, ar realiai atlikti statybos remonto darbai galimai pažeidžiant pirminiame projekte išsakytas nuostatas bei ar jie atlikti ginčijamo leidimo pagrindu ir tai yra savavališka statyba ar ne, negali turėti įtakos paties statybos leidimo, kaip administracinio akto, teisėtumui. Pažymėjo, kad pareiškėjai L. ir V. P. 2010 m. rugsėjo 10 d. padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, ginčydami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. administracinį aktą, nepripažinusį minėtų rekonstrukcijos darbų savavaline statyba, įpareigojant šią instituciją surašyti savavališkos statybos aktą. Atkreipė dėmesį, kad savo reikalavimą pareiškėjai grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir neigdami Statybos leidimo teisėtumą.
III.
Pareiškėjai L. P., V. P., J. P., G. P. apeliaciniu skundu (b. l. 196-200, I t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti Statybos leidimą.
Nurodo Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktą, Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1, 5 dalis ir tvirtina, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Statybos leidimas išduotas nepažeidžiant administracinių procedūrų, kurias buvo būtina atlikti prieš sprendžiant šio dokumento išdavimo klausimą. Pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalį savininkas apie savo sprendimą turi pareikšti raštu, todėl teismo išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, tuo pačiu davė ir sutikimą, laikė neparemta jokiomis teisės normomis. Mano, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip turto savininkė, turėjo išreikšti savo sutikimą tuo pačiu būdu, kaip ir kiti savininkai. Atkreipia dėmesį, kad Statybos leidimą išdavė kita savivaldybės institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija, todėl daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nedavė sutikimo vykdyti rekonstrukciją. Teigia, kad Statybos leidimas turi būti panaikintas, kadangi jo pagrindu S. N. G. siekia rekonstruoti bendrojo naudojimo patalpas, įrengiant papildomas pertvaras, neturėdama tam bendraturčių sutikimo. Daro išvadą, kad dėl buto rekonstrukcijos sutikus tik buto Nr. 4 savininkui ir iš dalies sutikus L. ir V. P., išduodant Statybos leidimą buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, statybos techninio reglamento „Statybos leidimas“ 15.3 punkto, Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nurodo Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 23.3 punktą, pažymi, kad buto Nr. 5 rekonstrukcija buvo pradėta 2009 metais, t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo Statybos leidimo išdavimo. Daro išvadą, kad Statybos leidimas yra netekęs galios, statyba vykdoma pagal negaliojantį Statybos leidimą, todėl yra savavališka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1-2, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra valstybės saugomo Kauno senamiesčio vertingąsias savybes sudarantis elementas, kurio tvarkybai, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija – Departamentas, išduoda specialiąsias sąlygas. Departamentui Institucija 2004 m. birželio 15 d. pateikė prašymą išduoti pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, butų Nr. 4 ir Nr. 5 rekonstravimui projektavimo sąlygas. Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus Departamentas parengė specialiąsias sąlygas nurodydamas, kad numatomi pertvarkymai galimi. Buvo parengtas butų Nr. 4 ir Nr. 5, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, kuriuo remiantis Institucija pagrįstai išdavė Statybos leidimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir S. N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 3-6, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paaiškina, kad Statybos leidimo išdavimo metu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo septyni savininkai, tačiau iš 2004 m. birželio 11 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos protokolo matyti, kad bendrojo naudojimo objekto administratorius konstatavo, jog patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai pritarė penkių patalpų savininkai. Sutinka, kad daugumos bendraturčių sutikimai buvo duoti. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buto Nr. 5 rekonstrukcija pradėta vykdyti esant negaliojančiam statybos leidimui. Pažymi, kad Rekonstruojamo namo (duomenys neskelbtini) butų Nr. 4 ir Nr. 5 paveldosaugos ekspertizė 2009 m. balandžio 20 d. patvirtino, jog rekonstrukcijos darbai pradėti prieš keletą metų. Daro išvadą, kad jie buvo pradėti galiojant išduotam Statybos leidimui.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 7-11, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo Civilinio kodekso 4.85 straipsnį ir pažymi, kad vertinant rekonstrukcijai reikalingų sutikimų apimtį turi būti skaičiuojami ne tik butų, bet ir kitų patalpų, taip pat ir palėpės, savininkų balsai. Nurodo Statybos įstatymo 23 straipsnį, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15, 16 punktus, pažymi, kad Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus, projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Daro išvadą, kad daugumos butų bei kitų patalpų savininkų sutikimas yra vienas iš privalomų pateikti dokumentų. Kadangi buvo įregistruotos 7 patalpos, siekiant gauti statybos leidimą, buvo reikalingi 4 patalpų savininkų sutikimai. Kadangi J. G. priklauso butas Nr. 4 bei palėpės patalpos, mano, kad jo atžvilgiu skaičiuotini du sutikimo balsai. Daro išvadą, kad apklausos anketomis buvo gauta šešių savininkų pozicija dėl rekonstrukcijos. Mano, kad Kauno miesto savivaldybė savo sutikimą išreiškė veiksmais, t. y. Institucijai išduodant Statybos leidimą. Atkreipia dėmesį, kad G. P., nesutikdamas su rekonstrukcija, nenurodė, kokios jo ar kitų savininkų teisės ar teisėti interesai vykdant rekonstrukciją gali būti pažeisti, todėl, sutikimą davus J. P., daro išvadą, kad buto Nr. 1 atstovai sutiko su rekonstrukcija. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės balsas nebuvo lemiamas, ji neginčija Statybos leidimo. Paaiškina, kad atsakovo steigėjas yra Kauno miesto savivaldybės taryba, o Kauno miesto savivaldybės administracija yra vykdančioji Kauno miesto savivaldybės institucija. Šios institucijos yra glaudžiai susijusios, todėl Kauno miesto savivaldybė galėjo išreikšti sutikimą rekonstrukcijai atsakovo veiksmais – išduodant Statybos leidimą. Atkreipia dėmesį, kad apeliantai nepagrįstai nepriskaičiavo S. G. sutikimo. Kadangi byloje nei vienas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytų pagrindų nebuvo nustatytas, mano, kad Statybos leidimo naikinti nėra pagrindo. Pažymi, kad apeliantų teiginiai, jog statybos darbai buvo pradėti praėjus daugiau nei 3 metams nuo Statybos leidimo išdavimo, nėra susiję su šia byla. Nurodo, jog aplinkybės, susijusios su galimu savavališkos statybos padarinių šalinimu, nesietinos su paties Statybos leidimo išdavimo teisėtumo vertinimu. Mano, kad apeliantų teiginiai, jog rekonstrukcija atlikta viršijant projekto reikalavimus, nėra susiję su šia byla. Pažymi, jog pareiškėjai neįrodė, kokios jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti Statybos leidimo išdavimu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 12-14, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad apeliantai nepagrįstai nepriskaičiavo S. N. G. sutikimo. Pritaria, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, išduodama Statybos leidimą, tuo pačiu davė sutikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. liepos 20 d. išduoto statybos leidimo Nr. 38–3–GR–511 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui: pareiškėjai nedavė sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbų tokia apimtimi, kokia ji pradėta vykdyti 2009 m. liepos mėn. (1); buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos darbai pradėti vykdyti praėjus daugiau kaip 3 metams nuo ginčijamo statybos leidimo išdavimo dienos (2). Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar teisės aktų nustatyta tvarka buvo gautas pakankamas skaičius (dauguma) rekonstruojamo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų (bendraturčių) sutikimų ir dėl statybos leidimo galiojimo.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX–583 redakcija) 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti < ... dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ... >, t. y. žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija (2 punktas) bei statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (3 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" 15.2 ir 15.3 punktuose.
Byloje nustatyta, kad daugiabučiame name, kuriame rekonstruojamas butas, ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu buvo 7 patalpos. Šių patalpų savininkų apklausa atlikta raštu. Iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų 2004 m. birželio 11 d. apklausos protokolo Nr. 27/04–SBŪ/R matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijai pritarė 5 patalpų savininkai. Nors nesilaikyta teisės aktų reikalaujamos formos (rašytinės), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad Kauno miesto savivaldybės taryba atskiro formalizuoto sutikimo neišreiškė, tačiau savivaldybės administracija (pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą, savivaldybės administracijos direktorius administruoja savivaldybės turtą), priimdama ginčijamą sprendimą, tuo pačiu davė tokį sutikimą. Pagal bylos medžiagą dėl buto rekonstrukcijos nebuvo gauti tik dviejų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų savininkų (buto Nr. 1 savininko G. P. (J. P. rekonstrukcijai pritarė iš dalies) bei gyvenamųjų patalpų, nuosavybės teise priklausančių J. B.) sutikimai. Tuo tarpu buto Nr. 3 savininkai (L. P. ir V. P.) rekonstrukcijai pritarė dalinai, t. y. nepritarė, kad būtų įrengiama pertvara patalpai a–2, nes tai yra bendro naudojimo patalpa. Įvertinus bylos medžiagą, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad išduodant statybos leidimą nebuvo gautas daugumos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sutikimas dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos, todėl pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjai taip pat teigia, kad statybos darbai buvo pradėti vykdyti praėjus daugiau kaip 3 metams nuo ginčijamo statybos leidimo išdavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, kad realiai atlikti statybos darbai galimai pažeidžiant pirminį projektą bei, ar jie atlikti ginčijamo leidimo pagrindu ir, ar tai yra savavališka statyba ar ne, negali turėti įtakos paties statybos leidimo, kaip administracinio akto, teisėtumui. Kita vertus, jeigu vykdant buto rekonstrukcijos darbus buvo nukrypta nuo rekonstrukcijos projekto, tai šie aspektai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimą motyvavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pareiškėjų L. P., V. P., J. P. ir G. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų L. P., V. P., J. P. ir G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.