Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-02-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-239-375/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
e2YT-239-375/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19177-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonės „Turto bankas“
Advokatai
Darius Kripas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-239-375/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19177-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,sekretoriaujant Mildai Gailiūtei,dalyvaujant pareiškėjui A. Č., jo atstovui advokatui Dariui Kripui,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po mamos O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai M. Č. ir O. Č. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 2 kambarių, 45,05 kv. m gyvenamojo (77,34 kv. m bendro naudingojo) ploto namą su ūkiniais pastatais, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), tačiau nuosavybės teisės į šį namą buvo įregistruotos tik tėvo M. Č. vardu. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas, turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. (duomenys neskelbtini) mirė O. Č.. Jai mirus atsirado palikimas, tačiau po jos mirties paveldėjimo byla notarų biure užvesta nebuvo. Po mamos mirties jos palikimą priėmė tik pareiškėjas, vienintelis sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Nors name negyveno, bet atvažiuodavo kartą ar du per savaitę prižiūrėti ten gyvenančio tėvo, todėl naudojosi visais jame buvusiais baldais, namų apyvokos daiktais, juos tvarkė kaip savo (pvz. sudegino mamos rūbus, tvarkė prakiurusį stogą, ir kt.). Taip pat vykdė su paveldėtu turtu susijusias prievoles - mokėjo mokesčius už tiekiamą elektros energiją AB „VST“. Nors knygelė buvo išduota ir pildoma tėvo vardu, nes jo vardu buvo valda, tačiau mokesčius mokėjo pareiškėjas savo lėšomis. Prievolės buvo vykdomos apmokant mokesčius ir už mamos O. Č. iki mirties bei jos turto dalies naudotą elektros energiją. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui M. Č., priėmė jo palikimą pagal testamentą, todėl faktiškai valdo visą namų valdą (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad mamai mirus, name liko gyventi tėvas, todėl pareiškėjas nuolat lankėsi name, prižiūrėjo namą, mokėjo už elektrą. Tėvo sveikata jau buvo silpna, todėl pareiškėjas jam padėjo rūpintis buitimi, aprūpindavo malkomis, tvarkė krosnį, mokėjo mokesčius, remontavo stogą ir pan.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos O. Č. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Č. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimė vienas sūnus – pareiškėjas A. Č.. O. Č. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė M. Č.. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro duomenimis 2012 m. lapkričio 5 d. palikėjo M. Č. palikimą pagal testamentą priėmė jo sūnus A. Č. (paveldėjimo bylos Nr. 143/2012), o po O. Č. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. (duomenys neskelbtini) M. Č. ir O. Č. pirkimo- pardavimo sutartimi įgijo 2 kambarių, 45,05 kv. m gyvenamojo (77,34 kv. m bendro naudingojo) ploto namą su ūkiniais pastatais, esantį Kauno rajono (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos M. Č. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. 33, 2002 m. birželio 21 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimu Nr. 613 ir 2002 m. liepos 19 d. išrašo iš ūkinių knygų Nr. V10-1305-Č pagrindais. 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 25 straipsnio 1 dalies norma nustatė, jog civilinio kodekso trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu rėžimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to šioje byloje taikytina 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalies norma, kur įtvirtinta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tokiu būdu gyvenamas namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone laikytinas M. Č. ir O. Č. jungtine nuosavybe.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo norėdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos O. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą (CPK 445 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog po motinos mirties faktiškai priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti, patvirtina tai, kad jis rūpinosi namu, nors jame ir negyveno – remontavo stogą, aprūpindavo malkomis, savo lėšomis mokėjo už suvartotą elektros energiją ir pan. Likusius, po motinos mirties, rūbus sunaikino, juos sudegindamas. Po motinos mirties name liko gyvento pareiškėjo tėvas, kurį jis prižiūrėjo, todėl po motinos mirties naudojosi visais name likusiais namų apyvokos daiktais, baldais, juos valdė ir prižiūrėjo kaip savo. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. Č.. Teismo posėdžio metu ji parodė, kad labai rūpinosi sutuoktinio tėvais. Po sutuoktinio motinos mirties, nenorėjo skaudinti sutuoktinio tėvo ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Po sutuoktinio mamos mirties, likusiame name tvarkė stogą, keitė pečių, rūpinosi malkomis, tvarkė aplinką, mokėjo už elektrą ir pan. Pareiškėjas po motinos mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, rūpinosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad A. Č. priėmė palikimą po motinos O. Č. mirties, kadangi paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštaravo pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Irena Poderienė