- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-512-365/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- E. S., M. S., A. J., L. R.
- Ieškovas
- M. Z.
- Civilinis ieškovas
- M. Z., S. G., D. G., A. G., T. L.
- Kaltinamasis
- E. S., M. S., A. J., K. L. R., K. V.
- Advokatai
- Remigijus Uckus, Marta Matiukevič
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. D. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nuteistajam E. S., nuteistojo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. Z. atstovei advokatei Martai Matiukevič,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. Z. atstovės advokatės Martos Matiukevič apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-06-28 nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Civilinio ieškovo M. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš kaltinamojo E. S. priteista 200 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Taip pat priteista M. Z. iš E. S. 600 Eur proceso išlaidų.
Civilinių ieškovų S. G. ir D. G. civiliniai ieškiniai atmesti.
Civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam solidariai iš kaltinamųjų E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. priteista 200 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinio ieškovo T. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam solidariai iš kaltinamųjų E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. priteista 200 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį pripažinti kaltais ir nuteisti M. S., A. J., L. R., jie dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, jog padarė šią nusikalstamą veiką; K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis šių nuteistųjų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. S. nuteistas už tai, kad jis bendrininkaudamas su M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:
Žemesnės instancijos teismas
E. S., laikotarpiu nuo 2019-02-16, 23.00 val. iki 2019-02-17, 03.00 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), krikštynų šventės metu, įžūliu elgesiu – pašalinių asmenų akivaizdoje, išvadino sėdėjusį prie stalo A. G. necenzūriniais žodžiais, griebė rankomis jį už kaklo, prispaudė jį prie sienos, sakydamas šiam, kad sumuš, po to po kelių minučių jis, matant kitiems šventės dalyviams, pribėgo prie atsitraukusio nuo stalo A. G., rankomis pastūmė jį prie sienos, sakydamas pastarajam, kad jam „bus (duomenys neskelbtini)“, provokavo muštis. Taip pat po kurio laiko E. S. svečių akivaizdoje pirmo aukšto koridoriuje priėjo prie A. G. ir pasakęs šiam eiti su juo pasikalbėti, iš karto po šių žodžių dešiniuoju kumščiu vieną kartą sudavė A. G. į kairę veido pusę, po to apkabino jį abiem rankomis per liemenį, tačiau pats neišlaikė lygsvaros ir kartu su A. G. nugara krito ant lovos. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. S. pirmo aukšto salėje priėjo prie sėdėjusios ant kėdės prie stalo T. Z. ir įžūliai atsisėdo jai ant kelių, jos sūnui M. Z. priėjus prie jo ir išsakius jam žodinę pastabą dėl netinkamo elgesio su jo (M. Z.) motina, E. S. vieną kartą kumščiu sudavė M. Z. į nosies sritį, dėl to pastarasis prarado pusiausvyrą ir suklupo ant vienos kojos, po to tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu kiti svečiai juos išskyrė bei išstūmė įniršusį agresyvų E. S. į lauką, kur būdamas jis bandė dešiniuoju kumščiu smogti į veidą jam pasakiusiai išvažiuoti E. N., kurią apgynė A. G. ir P. K., ir E. S. rėkimu ir necenzūriniais žodžiais M. Z. ir kitų svečių atžvilgiu provokavo muštynes bei žadėjo atkeršyti sakydamas jiems, kad atvažiuos su savo draugais ir išsakė grasinimus: „visiems bus (duomenys neskelbtini)“, „aš visus jus užmušiu, laukite, aš grįšiu“.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, po konflikto su minėtais krikštynų šventės svečiais, 2019-02-17, apie 03.00 val. E. S. iš sodybos su draugo automobiliu nuvažiavo į Vilnių, kur Žirmūnų mikrorajone prie troleibusų stotelės „Žirmūnų žiedas“ susitiko su kaltinamaisiais M. S., A. J. ir K. L. R., kuriems papasakojo apie įvykį sodyboje ir pakvietė juos nuvažiuoti į minėtą sodybą, kur liko nakvoti krikštynų šventės svečiai, bei atkeršyti jiems už E. S. inicijuotą ir kilusį konfliktą su krikštynų šventės svečiais. Pastariesiems sutikus važiuoti, kaltinamieji E. S., M. S. A. J., K. L. R. dviem draugų automobiliais nuvažiavo iki Kareivių gatvėje esančios „Circle K“ degalinės, kur E. S. susitiko su kaltinamuoju K. V., kuriam E. S. taip pat papasakojo apie konfliktą sodyboje su krikštynų šventės svečiais ir pakvietė K. V. važiuoti į minėtą sodybą, kur liko nakvoti krikštynų šventės svečiai, bei atkeršyti jiems už E. S. inicijuotą ir kilusį konfliktą su krikštynų šventės svečiais, ir K. V. sutikus važiuoti, visi kaltinamieji E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. apie 2019-02-17 05.08 val. dviem draugų automobiliais atvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Veikdami benrininkų grupėje E. S., M. S., A. J., K. L. R. ir K. V. pro neužrakintas duris pateko į pobūvių namo vidų, kur lipant laiptais į antrą aukštą, kuriame miegojo svečiai, sutiko vieną iš svečių E. N. ir E. S. sakydamas jai: „Jau viena žertva yra“, tyčia ranka griebė pastarąją už plaukų ir papurškė šiai dujų balionėliu į veidą, po to ją paleido ir E. S. iš paskos kylantys laiptais M. S., K. V., A. J., K. L. R. kiekvienas taip pat papurškė E. N. dujų į veidą bei po suknele, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą akių srityje, duso. E. N. surikus miegojusiems antrame aukšte svečiams, kad atvyko svetimi, E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., būdami pobūvių namo antrame aukšte esančiame svečių miegamajame, įžūliu elgesiu – pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, E. S. surikus: „Ką jūs (duomenys neskelbtini)?“, „(duomenys neskelbtini)“, ir „Kur tas, kuris nuskriaudė mano merginą?“, tyčia, šioje patalpoje buvusiems svečiams - S. G., A. G., A. K., P. K., P. L., E. N. - papurškė dujų į veidus, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems S. G., A. G., A. K., P. K., P. L. ir E. N. fizinį skausmą. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, pastūmė šaukusią jiems, kad ji yra nėščia, E. N. ant lovos, dėl to ši priekiu krito ant lovos, griebė ją už plaukų, liepė jai užtilti bei spyrė pastarajai vieną kartą į pilvą, dėl to E. N. pajuto skausmą pilvo srityje, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. N. fizinį skausmą. Po to E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R. toje pačioje patalpoje, tuo pačiu metu, įžūliu elgesiu – pašalinių asmenų akivaizdoje, veikiant bendrininkų grupėje, atsikėlusiam iš lovos dėl triukšmo S. G., K. V. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, dėl to jis nugara krito ant lovos ir kritimo ant lovos metu pajuto skausmą kairėje šlaunyje – taip mažiausiai trimis trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam S. G. poodines kraujosruvas veide ir kairėje šlaunyje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdami nusikalstamą veiką E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, toje pačioje patalpoje pribėgo prie sėdėjusio ant lovos A. K., kuris nuo papurkštų į akis dujų tuo metu juto skausmą, tyčia griebė jį už kojų, nutempė nuo lovos ant grindų bei ne mažiau penkių kartų spyrė A. K. į nugaros sritį ir kitas kūno vietas - taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą. Po to E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, toje pačioje patalpoje pribėgo prie gulėjusio lovoje P. L., kuriam nuo į veidą pripurkštų dujų graužė akis, griebė jį už kairės kojos, nutempė nuo lovos ant grindų ir sudavė P. L. tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip du smūgius bendrai į kairę veido pusę ir kairę nugaros pusę - taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. L. fizinį skausmą. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, toje pačioje patalpoje, bandžiusiam mosuojant šampano buteliu apsiginti nuo jų P. K., tyrimo nenustatytu daiktu vieną kartą smogė šiam į pakaušio sritį - taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą. Taip pat E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, ir būdami antro aukšto miegamojo patalpoje, veržėsi stumiant duris bei purškiant dujas po durimis į už šio miegamojo durų buvusią kito miegamojo patalpą, kurioje su vaikais buvo T. L., D. G., S. G., L. G. ir Karelija A. D., kurie E. S. žodžiais ramino, sakė jam, kad M. Z. čia nėra, o T. L. išėjus iš šios patalpos siekiant nuraminti E. S. ir jo bendrininkus, neleisti į patalpą, kur buvo vaikai, ir pasakius E. S., kad patalpoje yra vaikų, E. S., M. S., K. V., A. J., K. L. R., veikdami bendrininkų grupėje, papurškė T. L. dujų į veidą, bendrai sudavė T. L. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tai yra galvą, šonus, rankas, o E. S. dar ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė T. L. per galvą, sakydamas: „(duomenys neskelbtini) visus, niekas mano merginos nelies“, taip pat jie (visi bendrininkai) bandžiusiam žodžiais juos raminti T. L. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip du kartus į nugarą, galvą, papurškė dujų į veidą, o T. L. nuo patirtų smūgių prisėdus ant lovos, vieną kartą nenustatyta kūno dalimi ar daiktu sudavė jam į galvą, dėl to T. L. krito ant grindų bei ranka atsirėmė į grindis – taip bendrais veiksmais mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam T. L. poodines kraujosruvas liemenyje ir dešinėje rankoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu atskirai ir visumoje, bei sukėlė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką E. S., būdamas tame pačiame miegamajame, prišoko prie gulėjusio ant lovos A. G., kuriam prieš tai papurškė dujų į veidą, ir pasakęs šiam: „Tu dar čia?“ abejomis rankomis suėmęs A. G. už kaklo jį smaugė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.
2. E. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2019-02-17 laikotarpyje maždaug nuo 5.08 val. iki 5.44 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas neblaivus, toje pačioje viešoje vietoje, t.y. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su M. S., A. J., K. L. R. ir K. V., įėjęs į namo vidų per neužrakintas pobūvių namo duris, pagrobė bendros 2198 eurų vertės buvusį pirmame aukšte svetimą turtą, t. y. T. L. priklausančią 20 eurų vertės vyrišką dirbtinės odos rankinę, 80 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Meizu“, 2 eurų vertės SIM kortelę „Pildyk“ su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 15 eurų, 20 eurų vertės lazerinį atstumo matuoklį „Parkside“, 8 eurų vertės užrašų knygelę su jos viduje buvusiomis bevertėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas, bendros 10 eurų vertės su UAB laidus „Acme“`, t. y. bendros 155 eurų vertės turtą; A. G. priklausančią 15 eurų vertės vyrišką odinę piniginę, kurioje buvo 50 eurų įvairiomis kupiūromis, A. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, A. G. vardu išduotas sambo klubo nario pažymėjimas, t. y. bendros 65 eurų vertės turtą; S. G. priklausančią 18 eurų vertės moterišką rankinę, kurioje buvo 60 eurų vertės 100 ml talpos moteriški kvepalai „R. C.“, 85 eurai įvairiomis kupiūromis, 10 eurų vertės lūpų dažai „Inglot“, 5 eurų vertės UAB laidas, bevertės moteriškos higienos priemonės, t. y. bendros 178 eurų vertės turtą; S. G. priklausančius 290 eurų vertės pilką nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 10 eurų vertės kompiuterio laidą - pakrovėją, t. y. bendros 300 eurų vertės turtą; D. G. priklausančius vokus, kuriuose buvo svečių dovanoti krikštynų proga 1500 eurų įvairiomis kupiūromis.
Šiais savo veiksmais E. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
3. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog neginčytinai įrodyta, kad E. S. (taip pat ir kitų kaltinamųjų M. S., A. J., K. L. R. ir K. V.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nors dėl svetimo turto pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltinimas buvo pareikštas visiems kaltinamiesiems, t. y. E. S., M. S., A. J., K. L. R., K. V., apylinkės teismas apeliantą E. S. (taip pat ir kitus kaltinamuosius, t.y. M. S., A. J., K. L. R.) dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio dalį išteisino neįrodžius, jog jie padarė šią nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas nagrinėdamas nukentėjusiojo M. Z. pareištą civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti jam 2482 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo M. Z. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jam iš kaltinamojo (nuteistojo) E. S. priteisė 200 Eur neturtinės žalos, o M. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. Z. atstovė advokatė M. Matiukevič (toliau –ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-06-28 nuosprendį dalyje dėl M. Z. civilinio ieškinio ir priimti naują nuosprendį šioje dalyje priteisiant viso 5482 Eurų turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiam M. Z.. Mano, jog pirmos instancijos teismas visiškai neskyrė reikiamo dėmesio nukentėjusiojo M. Z. materialinei žalai nustatyti ir neindividualizavo neturtinės žalos, o aplinkybė, kad skundžiamu nuosprendžiu visiems civiliniams ieškovams teismas priteisė po lygiai, t.y. po 200 Eurų, rodo, kad teismas neįsigilino į civilinius ieškinius, jų neišnagrinėjo ir nevertino.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių įvykio aplinkybių, kad:
4.1.1. Nukentėjęs M. Z. 2019-02-16 dalyvavo krikštynose, kur tapo krikšto tėvu; kad švenčiant sodyboje E. S. įžūliai elgėsi su jo mama, dėl ko jis (M. Z.) pasakė nuteistajam pastabą, o nusisukęs pajuto E. S. ranka suduota smūgį į nosį, skausmą; kad nuo smūgio M. Z. prarado pusiausvyrą, suklupo, iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas; kad E. S. norėjo pakartotinai jam suduoti, tačiau kiti salėje buvę asmenys jį atitraukė, kad neblaivus E. S. buvo agresyvus ir per visą agresijos laiką keikėsi, puolė muštis, įžeidinėjo ir grasino susidorojimu, kad M. Z. išėjus į lauką E. S. dar kartą bandė jį užpulti ir vis dar buvo agresyvus bei vartojo necenzūrinius žodžius. Pirmos instancijos teismas šių E. S. veiksmų M. Z. atžvilgiu nevertino, o vertino tik smūgį M. Z. į nosies sritį.
4.1.2. Nukentėjęs M. Z. išgirdęs apie galimą grėsmę labai išsigando, bandė išsikviesti taksi, tačiau nepavyko, nes skambino iš užsienietiško numerio (tuo metu dirbo Švedijoje), todėl iškilus būtinybei jis buvo priverstas skubiai pasišalinti iš sodybos, dėl ko M. Z. pats sėdo už automobilio vairo, po ko jį sustabdė policija. Dėl šio įvykio jam (M. Z.) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06737-19, o vėliau surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ko pasėkoje jam buvo metams laiko atimta teisė vairuoti automobilį. Pažymi, jog teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nevertino grėsmės mąsto ir realaus pavojaus, kuris buvo realus, nesigilino, kad nusikaltimas buvo padarytas išvengiant didesnio blogio, nes E. S. atvyko su pastiprinimu ir apipurškė svečius dujomis bei juos sužalojo ieškodamas nukentėjusiojo, ką patvirtino byloje nukentėjusieji ir liudytojai.
4.1.3. Kad nagrinėjamoje byloje jis 2019-03-08 buvo pripažintas nukentėjusiu, o 2019-04-18 jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06811-19, neva prieš E. S. ir I. N. jis (M. Z.) galimai panaudojo fizinį smurtą, tačiau 2019-07-26 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06811-19 buvo nutrauktas. Dėl nurodytų E. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis M. Z. patyrė turtinės ir neturtinės žalos.
4.2. Pasisakydami dėl turtinės žalos atlyginimo, apeliantai nurodo, kad:
4.2.1. Pirmos instancijos teismas klaidingai vertino pateiktus įrodymus, patvirtinančius kelionės išlaidas. M. Z. kelionės kaina buvo išskaičiuota iš kitų asmenų kelionės, o pateikti bilietai įrodo kelionės buvimą, kurią civilinis ieškovas patyrė dėl neteisėtų E. S. veiksmų. Minima kelionė vyko būtent dėl to, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06811-19, kuriame M. Z. buvo kviečiamas kaip specialusis liudytojas, teko pirkti lėktuvo bilietą iš Švedijos į Vilnių ir atgal, kurie kainavo 224 eurų į vieną puse. Vykimu į priešpriešinį ikiteisminį tyrimą yra patirta žala, kuri teismo nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama kompleksiškai.
4.2.2. Apylinkės teismas nevertino aplinkybių, kad Lietuvoje buvimo metu jis (M. Z.) negalėjo dirbti 17 dienų, skaičiuojant nuo 2019-04-14 iki 2019-05-06. Paaiškinama, kad pagal darbo sutartį jo (M. Z.) alga 500 Eurų už 8 val. per dieną, 40 darbo valandų per savaitę, tačiau Švedijoje dar papildomai gauna 65 Eurų dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo. Pagal pridedamą 2019-12-27 pažymą matyti, kad jo vidutinis darbo užmokestis su priedais per dieną sudaro 102 Eurų. Vadinasi iš kaltininko priteistina 1734 Eurų (102 Eurų x 17 d.d.) negautų pajamų, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
4.2.3. Dėl E. S. neteisėtų veiksmų, bijodamas dėl savo saugumo, M. Z. turėjo pasišalinti iš sodybos, ko pasėkoje jam buvo skirta 300 Eurų bauda administracinio nusižengimo byloje (Nutarimas Nr. 10-ANR_N- 5174-2019), kurią jis (M. Z.) turėjo sumokėti. Vertina, jog ši bauda yra patirti nuostoliai ir turi būti priteistini, nes be E. S. sukeltos grėsmės, jis (M. Z.) nebūtų važiavęs ir gavęs minėtos baudos.
4.2.4. Apibendrindami argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo, apeliantai nurodo, jog dėl kaltinamojo E. S. neteisėtos veikos nukentėjusysis M. Z. viso patyrė -2482 EUR turtinės žalos, tačiau pirmos instancijos teismas, nenurodydamas jokių svarbių argumentų, šios žalos nepriteisė, dėl ko nuosprendis šioje dalyje turi būti naikinamas.
4.3. Pasisakydami dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliantai nurodo, kad:
4.3.1. E. S. padarytas nusikaltimas padarė ypatingai didelę žalą M. Z. garbei ir orumui, dėl E. S. chuliganiško elgesio nukentėjusysis jautėsi blogai, paniekinamas. M. Z. prieš tai nebuvo pažinojęs E. S., todėl toks nuteistojo elgesys buvo šokiruojantis, nukentėjusysis patyrė gėdos jausmą ir pažeminimą, nes jis buvo sumuštas per pus jaunesnio E. S., krykštynų metu, dalyvaujant pažįstamiems žmonėms, giminaičiams, kaimynams. Teismas nevertino, kad šventės metu E. S. du kartus bandė mušti nukentėjusįjį, tik kitų asmenų pagalba nebuvo stipriau sužalotas. Kadangi nukentėjusysis nepažinojo E. S., todėl baimė būti užpultam vis augo, o sužinojęs, kad telefonu E. S. kviečia draugus, norėdamas su M. Z. susidoroti, pajuto baimę dėl savo ir šeimos narių saugumo. Negalėdamas iškviesti taksi, buvo priverstas alkoholio įtakoje sėstis už vairo su tikslu palikti sodybą, kurioje likti grėsė pavojus. Dėl vairavimo jam (M. Z.) grėsė teistumas, ir tik 2019-03-01 veika buvo perkvalifikuota į administracinį nusižengimą. Minimu protokolu jam buvo atimta teisė metams vairuoti automobilį. Visus šiuos išgyvenimus nukentėjusysis patyrė tik dėl E. S. neteisėtų veiksmų. Negalėjo išvykti į darbą Švedijoje, nors turi keturis nepilnamečius vaikus ir yra šeimos maitintojas.
4.3.2. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis turėjo samdytis atstovę ir būti apklausinėjamas dėl nemalonios situacijos, kuomet buvo viešai pažemintas ir sumuštas E. S.. 2019-03-08 buvo pripažintas nukentėjusiu, kas patvirtina apie jo teisių pažeidimą. Tačiau pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino tik vieną smūgį į nosies sritį, kitų veiksmų ir pasekmių nevertino.
Šalies argumentai
4.3.3. Dėl neteisėtų E. S. veiksmų ir nukentėjusiajam pareikštų įtarimų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, M. Z. negalėjo išvykti į darbą Švedijoje, išnaudojo likusias turėtas atostogas. Išvykus į Švediją darbui, vėl gavo šaukimą atvykti į 2019-03-21 apklausą naujai pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06811-19. Kadangi nukentėjusysis nežinojo kokie apribojimai ar įpareigojimai jam gali būti skirti, jis prašė tyrėjos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06811-19 paskirti kitą apklausos laiką ir pasiprašė nemokamų atostogų nuo 2019-04-14 iki 2019-05-06, taip netekdamas pajamų, kurias skirtų šeimai išlaikyti. Apklausos metu paaiškėjo neva prieš E. S. ir I. N. galimai nukentėjusysis panaudojo fizinį smurtą, tačiau 2019-07-26 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06811-19 buvo nutrauktas. Per šį laiką nukentėjusysis jautėsi kaip nusikaltėlis, bandė ieškoti savo kaltės, suprasti ką galėjo padaryti, kad jį užpuolė, o vėliau apkaltino, pasijautė pažemintas ir sutrikdytas. Nebepasitikėjo žmonėmis, bijojo bendrauti, šias aplinkybes paliudijo ir jo motina T. Z. bei sugyventinė A. P.. E. S. neteisėti veiksmai lėmė, kad pablogėjo nukentėjusio M. Z. sveikata, negalėjo dirbti. Tokia situacija įtakoja depresyvias mintis, gyvenimas nebeteikia džiaugsmo. Šių nusikalstamų veiksmų pasėkoje nebepasitiki žmonėmis, sumažėjo noras bendrauti, savivertė ir savigarba. Ilgą laiką nukentėjusysis patyrė stresą ir nerimą. Užpuolimas sukėlė menkavertiškumo, vyriško silpnumo, diskomfortą, tapo jautresnis. Dėl šių priežasčių nepatogiai jautėsi tiek prieš darbdavį, tiek prieš artimuosius bei pažįstamus asmenis. Todėl visą patirtą neturtine žalą vertina 3000 EUR.
4.4. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad teismas tinkamai nenustatė ir neišnagrinėjo visų faktų, turinčių reikšmės vertinant civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje turtinę ir neturtinę žalas. Teismo padaryti pažeidimai yra esminiai, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą nustatant realiai patirtą žalą priteisiant pinigais, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-06-28 priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas dalyje dėl M. Z. civilinio ieškinio ir priimtas naujas nuosprendis dalyje priteisiant viso 5482 Eurų turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiam M. Z..
5. Atsiliepimai į nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. Z. atstovės advokatės M. Matiukevič apeliacinį skundą negauti.
6. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. Z. atstovė advokatė M. Matiukevič prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo M. Z. atstovės advokatės M. Matiukevič apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydama nekeisti skundžiamo nuosprendžio, mano, jog pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir išsamiai pasisakė tiek dėl neturtinės žalos prteisimo, tiek dėl prašomų sumų nepriskyrimo turtinei žalai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. Z. atstovės advokatės M. Matiukevič apeliacinis skundas atmestinas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. Z. atstovės advokatės M. Matiukevič apeliacinio skundo, juo neginčijama nuteistojo E. S. veikos kvalifikacija, kaltė, jam paskirta bausmė, tačiau teismo nuosprendis ginčijamas civilinio ieškinio dalyje – prašoma priteisti iš nuteistojo E. S. 2482 EUR turtinės žalos bei siekiama priteistos neturtinės padidinimo. Todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.
14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. Z. 2019-03-08 pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b.l. 147-149). Jis gi, 2020-01-22 nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (T. 6, b.l. 44). M. Z. pareiškė civilinį ieškinį (T. 6, b.l. 3-30), kuriuo prašo priteisti jam 2482 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro: lėktuvų bilietų kainos (224 Eur x 2); 1734 Eur negautų pajamų, kurių jis negavo dėl dalyvavimo apklausose; 300 Eur bauda, kurią jis gavo už tai, kad po konflikto su E. S. neblaivus važiavo iš sodybos namo. Turtinė ir neturtinė žala grindžiama tuo, kad dėl E. S. chuliganiško elgesio jis jautėsi blogai, buvo paniekintas, pažemintas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis turėjo dalyvauti apklausose, gaišti laiką. Taip pat dėl to, kad po konflikto su E. S. neblaivus važiavo iš sodybos namo siekdamas apsaugoti savo artimuosius nuo galimos būsimos grėsmės, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atimta teisė vairuoti.
15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. Z. civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti jam 2482 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo M. Z. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jam iš kaltinamojo (nuteistojo) E. S. priteisė 200 Eur neturtinės žalos, o M. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.
Dėl turtinės žalos
16. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.
17. Apeliaciniu skundu prašoma pilnai tenkinti nukentėjusiojo M. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir jo naudai iš nuteistojo E. S. priteisti 2482 Eur. Kaip ir civiliniame ieškinyje, nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą sudaro lėktuvų bilietų kainos (224 Eur x 2); 1734 Eur negautų pajamų, kurių nukentėjusysis negavo dėl dalyvavimo apklausose ikiteisminio tyrimo metu; 300 Eur bauda, kuri buvo skirta nukentėjusiajam už tai, kad po konflikto su E. S. ji (M. Z.) neblaivus važiavo iš sodybos namo. Nukentėjusiojo atstovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių svarbių argumentų, dėl ko ši žala nepriteistina nukentėjusiajam ir dėl to nuosprendis šioje dalyje turi būti naikinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo atstovės prašymas šioje dalyje nepagrįstas.
18. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl turtinės žalos atlyginimo ir aptartą teisinį reglamentavimą, numatytą BPK 103 straipsnio 1 dalyje, pilnai pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, kad M. Z. nurodyta turtinė žala, kurią sudaro lėktuvų bilietų kainos (224 Eur x 2), 1734 Eur negautų pajamų, kurių jis negavo dėl dalyvavimo apklausose, yra ne turtinė žala dėl padaryto nusikaltimo, o būtent proceso išlaidos. Taip pat sutiktina su teismo išvadomis, jog šiuo atveju nukentėjusysis M. Z. neįrodė, kad jis patyrė 448 Eur kelionės išlaidas, o nukentėjusiojo M. Z. nurodytos negautos pajamos nėra tiesiogiai susijusios su jo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika.
19. Iš tiesų, prie civilinio ieškinio pateikti kelto bilietų rezervacija ir bilietas (T. 6,b.l. 23-24) įrodo kelionės buvimą iš (į) Švediją, tačiau kaip matyti iš civilinio ieškinio bei apeliacinio skundo turinio, apeliantai nurodo, kad M. Z. pirko lėktuvo bilietus kelionei. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal pateiktus duomenis matyti, kad vieno kelto bilieto bendra kaina yra 253,50 Eur, o kito bendra kaina – 418 Eur. M. Z. 2019-04-15 vyko ne vienas, o kartu su kitais asmenimis, t.y. maršrutu iš Švedijos į Latviją kartu vyko du asmenys, o 2019-04-17 maršrutu iš Lietuvos į Švediją kartu vyko trys asmenys, už bilietą iš Lietuvos į Švediją mokėjo ne M. Z., o J. Z.. Taigi tokie duomenys kelia pagrįstų abejonių, kokius gi bilietus buvo įsigijęs nukentėjusysis vykimui į (iš) Lietuvos į Švediją ir kokios kelionės išlaidos iš teisų buvo patirtos šioje baudžiamojoje byloje. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusysis nagrinėjamojoje byloje (t.y. ikiteisminio tyrimo metu) į apklausą buvo kviečiamas tik vieną kartą, t.y. 2019-03-08, kuomet jis ir buvo apklaustas bei pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b.l. 147-149). Taigi ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis neįrodė, kad jis patyrė 448 Eur kelionės išlaidas.
20. Įvertinus aptartus duomenis 18 punkte, akivaizdu, jog pagrįsta ir apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju negautos pajamos nėra tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika. Tokią išvadą pagrindžia byloje esantis nukentėjusiojo 2019-04-13 prašymas darbdaviui, kuriuo prašoma šiam laikinai nedirbti nuo 2019-04-14 iki 2019-05-06 (T. 6, b.l. 18), bei aptarti kelto iš (į) Švediją įsigijimo bilietai kelionėms 2019-04-15 bei 2019-04-17. Sugretinus šiuos duomenis, teisėjų kolegijai kyla abejones dėl būtinumo nukentėjusiajam išeiti šiuo laikotarpiu neapmokamų atostogų, kuomet 2019-04-17 su nukentėjusiuoju M. Z. jokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikinėjami nei šioje, nei akcentuojamojoje priešpriešinėje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06811-19) bylose, juolab, jog nukentėjusiojo pateikti duomenys rodo, kad jis (M. Z.), kaip specialusis liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06811-19 (kuris buvo nutrauktas prokuroro nutarimu), buvo apklaustas 2019-04-18. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo nurodomas nedarbas nėra pateisintas nagrinėjamu atveju.
21. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai bei keliamas reikalavimas priteisti nukentėjusiajam 300 Eurų už jam skirtą baudą administracinio nusižengimo byloje (Nutarimas Nr. 10-ANR_N- 5174-2019), kurią jis (M. Z.) turėjo sumokėti, teigiant, jog ši bauda yra patirti nuostoliai ir turi būti priteistini iš nuteistojo, nes be E. S. sukeltos grėsmės, jis (M. Z.) nebūtų važiavęs ir gavęs minėtos baudos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie skundo argumentai ir nurodytos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusiję su nuteistojo E. S. veiksmais. Dėl to nukentėjusiojo patirtos išlaidos, susijusios su jo nubaudimu administracinio nusižengimo byloje nelaikytinos nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti nuteistasis. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistųjų elgesys nagrinėjamu atveju kėlė baimę, neigiamas emocijas nukentėjusiesiems, taip pat ir apeliantui nukentėjusiajam M. Z., tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. P. (M. Z. sugyventinės) parodymų, būtent jis (M. Z.) priėmė sprendimą vairuoti automobilį. Įvertinus aplinkybes, jog nukentėjusysis nagrinėjamu atveju taip pat buvo neblaivus (tai patvirtina jo nubaudimas už vairavimą esant neblaiviam), kad, kaip teigia pats nukentėjusysis, jis nemušė nei E. S., nei I. N., kad priėmus sprendimą išvykti iš šventės jam niekas negrasino, nesivijo, kad kiti šventės dalyviai vis tik išvyko taksi automobiliu, akivaizdu, jog tokiam nukentėjusiojo elgesiui (perdėtam pavojui bei neadekvačiam aplinkybių vertinimui) turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo neblaivumas. Taigi, tokie duomenys rodo, kad vairavimas neblaiviam buvo paties M. Z. apsisprendimas, jis pats išreiškė valią sukurti tam tikras teisines pasekmes, todėl, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jam paskirta nuobauda ir turi įgyvendinti nuobaudos paskirtį, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, būtina pasisakyti, kad ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, jog nukentėjusysis galėjo pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis administracinio nusižengimo administracinio nusižengimo teisenoje (ANK 16 straipsnis).
22. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad priimant sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo nesilaikyta įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir išsamiai pasisakė dėl prašomų sumų nepriskirimo turtinei žalai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos
23. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. Z. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai 3000 Eur neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas tiek civiliniu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu grindžiamas tuo, kad E. S. padarytas nusikaltimas padarė ypatingai didelę žalą M. Z. garbei ir orumui, dėl E. S. chuliganiško elgesio nukentėjusysis jautėsi blogai, paniekinamas. Jis dėl nagrinėjamo įvykio buvo priverstas alkoholio įtakoje sėstis už vairo su tikslu palikti sodybą, kurioje likti grėsė pavojus. Dėl vairavimo jam (M. Z.) grėsė teistumas, ir tik 2019-03-01 veika buvo perkvalifikuota į administracinį nusižengimą. Minimu protokolu jam buvo atimta teisė metams vairuoti automobilį. Visus šiuos išgyvenimus nukentėjusysis patyrė tik dėl E. S. neteisėtų veiksmų. Negalėjo išvykti į darbą Švedijoje, nors turi keturis nepilnamečius vaikus ir yra šeimos maitintojas.
25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos suma buvo sumažinta nepagrįstai, manoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neišnagrinėjo visų faktų, turinčių reikšmės neturtinės žalos vertinimui. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajam M. Z. atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš nuteistojo E. S. tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas.
26. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tačiau nukentėjusiojo akcentuojama turtinė padėtis (atmetus šia nutartimi jo argumentus dėl negautų pajamų bei vairavimo esant neblaiviam) negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusysis M. Z. dėl E. S. jam suduoto vieno smūgio šventės metu patyrė tik fizinį skausmą, jam nenustatyta jokių sužalojimų, jis į medicinos įstaigą nesikreipė. Be to, po įvykusio incidento ir dėl iš to galėjusių sekti sveikatos problemų (akcentuojant, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis nebepasitiki žmonėmis, bijo bendrauti, pablogėjo nukentėjusio M. Z. sveikata dėl ko jis negalėjo dirbti) nukentėjusysis į medicinos specialistus taip pat nesikreipė. Tuo pačiu būtina pažymėti ir tai, kad pats nukentėjusysis M. Z. priešpriešiniame ikiteisminiame tyrime taip pat buvo pripažintas specialiuoju liudytoju, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, jog E. S. (taip pat ir I. N.) nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jiems patiems įvykio metu būnant neblaiviems ir agresyviai elgiantis, neatsargiais veiksmais kontaktuojant su kietais, bukais paviršiais, kadangi teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, jog nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jiems griūnant, griuvinėjant (T. 8, b.l. 137-152). Įvertinus aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai nustatyta nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška (200 Eur), ji atitinka teismų praktiką, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus. Taigi didinti nukentėjusiajam M. Z. priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad esminis ir lemiamas kriterijus vertinant neturtinės žalos dydį (priešingai nei mano apeliantai) yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Todėl šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pagrįstai didžiausią dėmesį skyrė nuteistojo E. S. neteisėtų veiksmų pasekmėms – nukentėjusiojo patirtam sužalojimo mastui ir pobūdžiui, jo fiziniams ir dvasiniams išgyvenimams šio įvykio metu ir po jo.
27. Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam M. Z. yra proporcinga jo patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, o nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo pilna apimtimi atmestas pagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo M. Z. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama galioti, tenkinti apeliantų skundą šioje dalyje pagrindo taip pat nėra.
28. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė byloje pareikšto M. Z. civilinio ieškinio klausimą, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. Z. atstovės advokatės Martos Matiukevič apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.