Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda, pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 150 Eur bauda, pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį 150 Eur bauda, pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį 3000 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 3000 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2018-01-16 10.00 val. iki 2018-07-12 15.30 val., ji, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad visi jos vykdomoje individualioje veikloje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka; A. V. vykdomoje individualioje veikloje, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti 2 darbuotojams, nesudariusi su jais rašytinių darbo sutarčių; nustatyta, kad A. V., automobilių plovykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti 2018-07-12 nuo 12.00 val. plovėjo pareigose A. K. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2018-01-16 iki 2018-07-12 A. S. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), nesudariusi su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritorinio skyriaus; laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-07-09 A. V. neužtikrino, kad jos vykdomoje individualioje veikloje, klientams, už suteiktas paslaugas būtų išrašomi apskaitos dokumentai pagal teisės aktų keliamus reikalavimus, nustatyta, kad klientams už suteiktas paslaugas, A. V. individualioje veikloje dirbantys darbuotojai, išrašydavo Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, t. y. gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams sąskaitą faktūrą, kasos aparato kvitą ar kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.); laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-06-01, A. V., į buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 14000 Eur pajamų sumos, gautos iš klientų už šiems suteiktas automobilių valymo paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini); A. V., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos AVMI) 2018-04-26 pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 m. deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie pajamas, t. y. nedeklaravo 10000 Eur pajamų, 500 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir savalaikiai nesumokėjo į valstybės biudžetą 500 Eur GPM sumos, o kol nebuvo atliktas 2018-07-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimas, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-06-01 gautų iš viso 14000 Eur pajamų už suteiktas paslaugas ir neapskaičiavo iš viso 700 Eur GPM nuo suteiktų paslaugų, t. y. už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-12-31 nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso - 500 Eur GPM sumos, už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01 siekė nuslėpti, tačiau turės deklaruoti ir sumokėti į Valstybės biudžetą iš viso - 200 Eur GPM sumą; taip A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2003-02-17 Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 9, 37 punktus, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo“ Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnį, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 „Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo“ Nr. IX-1007 27 straipsnio 1, 5 dalis, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalie 1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo byloje nėra, keliamas A. V. nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 206 straipsnio 6 dalį klausimas bei nesutinkama su nuobaudos pagal minėtąjį ANK straipsnį individualizavimu, manant, jog turėjo būti skirta mažesnė bauda, taip pat, jog baudos mokėjimas turėtų būti išdėstomas.

ANK 205 straipsnio 6 dalis numato, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.

Apeliaciniame skunde A. V. pažymi, kad ji galėjo būti nubausta tik už nuslėptus 500 Eur GPM už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-12-31, kurie pagal GPM įstatymą jau turėjo būti sumokėti iki 2018 m. gegužės 2 d., o 200 Eur GPM už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01 pagal įstatymą dar neturėjo būti sumokėti, todėl už siekį nuslėpti 200 Eur GPM ji buvo nubausta nepagrįstai. Tokie apeliantės argumentai atmestini. Kaip matyti tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš skundžiamo nutarimo, A. V. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl keturių administracinių nusižengimų, aprašant šių nusižengimų esmę, išdėstomos visos reikšmingos aplinkybės, lemiančios nusižengimų kvalifikavimą pagal atitinkamus ANK straipsnius, todėl natūralu, kad aprašytos visos tikrinimo metu nustatytos neapskaitytos pajamos bei dėl to nesumokėti mokesčiai. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad A. V., apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-12-31 jau nuslėpė 500 Eur GPM, o už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01, neapskaičiusi atitinkamo dydžio pajamų, siekė nuslėpti 200 Eur GPM. Vien faktiškai nuslėptų mokesčių, kuriuos ji jau turėjo būti sumokėjusi, suma atitinka minimalų ANK 205 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatytą 10 bausmių ir nuobaudų dydį, todėl net eliminavus siektą nuslėpti 200 Eur GPM sumą, A. V. veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį.

Apeliantė ginčydama byloje nustatytą jos nuslėptų mokesčių už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-12-31 sumą, teigia, kad šiuo laikotarpiu neapskaitytą 10000 pajamų sumą ji nurodė tik apytiksliai, kadangi tikslių sumų neprisimena, o gavus mažiau pajamų, nuslėpti mokesčiai galėjo būti mažesni negu 500 Eur. Tokie apeliantės argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Pajamos, nuo kurių apskaičiuota nuslėptų mokesčių suma, nustatytos bylos duomenų visuma. A. V. vykdo individualią veiklą pagal 2017-01-25 išduotą individualios veiklos pažymą, t. y. teikia automobilių valymo paslaugas. Vykstant patikrinimui A. V. pateikė buhalterines pažymas apie pastebėtas neapskaitytas ir neįtrauktas į apskaitą sumas – 4000 Eur už 2018-01-01 – 2018-06-01 laikotarpį bei 10000 Eur už laikotarpį 2017-03-01 – 2017-12-31 (b. l. 22, 23). Nors apeliantė nurodo, kad 10000 Eur tik apytikslė suma, tačiau A. V. yra subjektas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, todėl jos surašytos buhalterinės pažymos nėra bereikšmiai popieriai, o buhalterinei apskaitai reikšmingi dokumentai, sukeliantys atitinkamas pasekmes. Kita vertus, nėra jokio pagrindo abejoti, kad buhalterinėse pažymose nurodytos neapskaitytų pajamų sumos yra nerealios. A. V. individualioje veikloje dirbęs automobilių plovėjas A. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pagal A. V. nurodymą viską fiksavo užrašų knygoje (automobilio markė ir suma eurais už suteiktas paslaugas), apskaitos dokumentų neišrašydavo, nes jam to neliepė daryti A. V., per 2018 m. birželio mėnesį jie suteikė paslaugų už 3960,50 Eur, iš kurių pagal sąskaitas 1363 Eur, kita suma klientų sumokėta grynaisiais, 2017 m. dirbo nuo liepos mėnesio, tuo laikotarpiu, kai jis dirbo, suteikdavo automobilių plovimo paslaugų ne mažiau kaip už 2000 Eur per vieną mėnesį (b. l. 16, 17). Automobilių valytojo pareigose nuo 2017 m. vasario mėnesio dirbęs A. S. savo paaiškinime nurodė, kad atliekant automobilių plovimo paslaugas iš klientų gaunama nuo 50 iki 250 Eur per vieną darbo dieną (b. l. 20). Pati A. V. savo paaiškinime teigė, kad nuo veiklos vykdymo pradžios į buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 16000 Eur sumos, t. y. ne mažiau 1000 Eur per mėnesį (b. l. 21). Taigi iš to, kas aptarta, galima pagrįstai spręsti, kad pajamos už suteiktas paslaugas buvo fiksuojamos užrašuose, todėl individualią veiklą vykdanti A. V., surašydama buhalterines pažymas, net tyrėjams patikrinimo metu ir paėmus užrašų knygą, pakankamai realiai žinojo, kokio dydžio pajamos iš jos individualios veiklos buvo gaunamos jos veiklos laikotarpiu. Atsižvengiant į aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad 2017 m. veiklos laikotarpių A. V. individualios veiklos neapskaitytos pajamos bei nuo jų apskaičiuotų nuslėptų mokesčių dydis buvo mažesnis nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime.

Apeliaciniame skunde A. V. dėsto poziciją, kad jai turėjo būti paskirta mažesnė bauda nei numatyta ANK 205 straipsnio 6 dalies sankcijoje, kadangi jos nuslėptų mokesčių suma lygi minimaliai straipsnio dispozicijoje numatytai 10 bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių ribai, be to, ji prisipažino padariusi visus administracinius nusižengimus, nuoširdžiai gailėjosi, pati padėjo juos išaiškinti, kadangi FNTT pareigūnai patys tikrai nebūtų galėję paskaičiuoti nuslėptų mokesčių sumos, nes apie nuslėptų mokesčių dydį neturėjo užfiksavę išsamių duomenų. Tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliantė nubausta per griežtai. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. V. buvo skirta minimali ANK 205 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bauda. Jai buvo pripažinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pagal kurią atsakomybę lengvina tai, jei kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taigi tiek į apeliantės prisipažinimą, tiek į gailėjimąsi bei pagalbą aiškinantis nusižengimą yra pakankamai atsižvelgta skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vis dėlto šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apygardos teismas nagrinėjamu atveju nemato jokių galimybių A. V. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 205 straipsnio 6 dalies sankcijoje. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliaciniame skunde A. V. nurodo, kad paskirta bauda jai turėtų būti išdėstyta vienerių metų laikotarpiui. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas išdėstyti paskirtą baudą aplinkės teismui nebuvo pareikštas, jis pateiktas tik apeliaciniame skunde, sprendžiama, kad apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo svarstyti šį klausimą ir keisti teisėtą apylinkės teismo sprendimą. Taigi, A. V., manydama, kad jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais.

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, skundžiamas apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.