- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2-6808-828/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05607-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui, institucijos, teikiančios išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo - nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po S. J. S. 2011-05-06 mirties, kaip testamentinis įpėdinis priėmė ½ dalį jos palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti, taip pat atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnamečio sūnaus A. Š. vardu, išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu. Nurodo, kad S. J. S. 2007-04-18 sudarė testamentą, kuriuo pareiškėjui ir savo vaikaičiui A. Š. lygiomis dalimis paliko butą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. 2011-05-06 S. J. S. mirė. Po palikėjos mirties palikėjas su savo nepilnamečiu sūnumi A. Š. toliau gyveno tame bute, jį tvarkė, valdė, mokėjo mokesčius, laiko save buto savininku. Kiti galimi įpėdiniai palikimo nepriėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Išvadą teikianti institucija - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius – nurodė, kad pareiškimo patenkinimas atitinka pareiškėjo nepilnamečio vaiko interesus (b.l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007-01-05 sudaryta santuoka tarp pareiškėjo ir V. S.-Š. (b.l. 12). 2007-01-11 gimė sūnus A. Š. (b.l. 11). 2007-02-14 mirė V. S.-Š. (b.l. 10). Pagal 2007 m. balandžio 18 d. sudarytą testamentą (reg. Nr. 2774) S. J. S. lygiomis dalimis paliko butą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ir visą kitą savo turtą pareiškėjui R. Š. ir vaikaičiui A. Š. (b.l. 8). S. J. S. 2011 m. gegužės 6 d mirė (b.l. 9). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad palikėjos S. J. S. vardu yra įregistruotas butas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. (b.l. 6).
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Pagal LR CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą arba, kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių.
Bylos įrodymai patvirtina nurodytą faktą. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. J. S. buvo sudariusi testamentą, tačiau po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė (b.l. 7). Mirusiosios S. J. S. palikimo testamentiniai paveldėtojai yra pareiškėjas ir vaikaitis A. Š.. Po palikėjos mirties, pareiškėjas kartu su savo nepilnamečiu sūnumi visą laiką gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ir dabar jame gyvena, jį tvarko, remontuoja bei prižiūri, moka visus mokesčius (b.l. 31-36, 37). Pareiškėjas nurodė, kad save ir nepilnametį sūnų laiko buto savininkais. Nustatyta, kad kitų įpėdinių nėra, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Šios aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas, faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., priėmė po S. J. S. mirties atsiradusį palikimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, piktnaudžiavęs šia teise, byloje nėra. Šios aplinkybės yra pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą 2011-05-06 mirusios S. J. S. palikimui priimti nepilnamečio sūnaus A. Š. vardu bei išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Minėta, kad 2007-04-18 testamentu S. J. S. lygiomis dalimis paliko butą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ir visą kitą savo turtą pareiškėjui R. Š. ir savo vaikaičiui A. Š. (b.l. 8). Pareiškėjas nurodė, kad per 3 mėnesius pas notarą nesikreipė, nes žinojo, kad kitų palikėjos įpėdinių nėra, jis ir nepilnametis sūnus yra vieninteliai paveldėtojai, todėl manė, kad jam nėra taikomi jokie terminai palikimui priimti.
Praleistas terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas, jei pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti (pratęsti), gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises ir nepriklausė nuo šio asmens valios. Sprendžiant šį klausimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į termino, kuris praleistas, trukmę, pareiškėjo veiksmus po termino praleidimo, kitas aplinkybes.
Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsisakė teisės savo nepilnamečio vaiko vardu paveldėti S. J. S. palikimą, ar piktnaudžiavo šia teise. Palikimo be paties pareiškėjo priėmęs niekas nėra. Pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad palikimo nepilnamečio vaiko vardu jis nepriėmė, nes suklydo dėl termino, nepaneigti. Nuo sužinojimo apie klaidą, pareiškėjas per trumpiausią ir protingą terminą kreipėsi į teismą dėl praleisto termino pratęsimo. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, ir terminas turi būti atnaujintas.
Nepilnametis A. Š. yra testamentinis įpėdinis, o pareiškėjas yra jo įstatyminis atstovas. A. Š. yra nepilnametis ir pareiškėjas, būdamas įstatyminis jo atstovas, be išankstinio teismo leidimo, neturi teisės priimti jo vardu palikimą. Palikimo priėmimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl teismo leidimas išduodamas (LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 448, 578, 582 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. gegužės 6 d., jos ½ dalį palikimo priėmė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Atnaujinti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio sūnaus A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimui priimti po S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. gegužės 6 d.
Išduoti teismo leidimą R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą savo nepilnamečio sūnaus A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jo senelės S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. gegužės 6 d.
Sprendimui įsiteisėjus, apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.