Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

vertėjaujant L. M.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T. M., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad pareiškėjas N. L. po sutuoktinės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą į jai priklausantį turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinė L. L.. Pareiškėjas ir L. L. susituokė (duomenys neskelbtini). L.L. mirus atsirado palikimas – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – ½ dalimi šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – esančių adresu (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjui su velione gimė vienas vaikas – dukra T. M.. Po L. L. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė į notarą, paveldėjimo byla neužvesta. Pabrėžia, kad pareiškėjas mirusios palikimą priėmė jį faktiškai valdydamas. Jis ir toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį prižiūri, tvarko, moka mokesčius taip pat rūpinasi kitu palikėjos nekilnojamuoju turtu. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, nes visos pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis buvo įgytas aukščiau nurodytas turtas, yra sudarytos jo vardu, viešajame registre nekilnojamasis turtas įregistruotas taip pat jo vardu, todėl manė, kad kreiptis į notarą dėl paveldėjimo nėra tikslinga.

Pareiškėjas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nežinojo lietuvių kalbos ir įstatymų reikalavimų. Kadangi turtas buvo registruotas pareiškėjo vardu nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Visas palikėjos turtas buvo įgytas santuokoje. Mirus sutuoktinei rūpinasi jai priklausiusiu turtu. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotas asmuo T. M. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad L. L. yra jos motina. Po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Paveldimu turtu rūpinasi pareiškėjas, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto paveldėjimą. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu neprieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pasitvirtinus pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms neprieštarauja pareiškėjimo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja I. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra daug metų pažįstama su pareiškėjo šeima. Paaiškino, jog po pareiškėjo sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas ir toliau gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), taip pat prižiūrėjo bei tvarkėsi sode.

Liudytojas J. M. (J. M.) teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra jo uošvis. Paaiškino, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau valdė bei prižiūrėjo butą, sodą ir žemės sklypą, jokių skolų neturi, kadangi yra tvarkingas žmogus. Atsakydamas į pareiškėjo atstovės užduotą klausimą nurodė, kad po sutuoktinės mirties išvykęs ar palikęs turtą be priežiūros nebuvo, visada rūpinosi savo turtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

1. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

2. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

3. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su L. L. (ikisantuokinė pavardė – K.) (pareiškimo Nr. CBP-3526 priedo 3 lapas).

4. Pareiškėjas su sutuoktine L. L. turi dukrą suinteresuotą asmenį T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškimo Nr. CBP-3526 priedo 5 lapas).

5. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjo vardu nuosavybės teise po santuokos sudarymo su L. L. nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (pareiškimo Nr. CBP-3526 priedo 10-13 lapai).

6. L. L. mirė būdama santuokoje su pareiškėju. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (pareiškimo Nr. CBP-3526 priedo 2, 8 lapas).

7. Bylos duomenimis pareiškėjas, iki sutuoktinės L. L. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas registruotas pareiškėjo vardu, jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute nuo (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės mirties ir toliau šiame bute gyvena moka už jį mokesčius bei jį valdo kaip savo (pareiškimo Nr. CBP-3526 priedo 4, 14-15 lapai). Pareiškėjas taip pat rūpinasi, prižiūri bei moka mokesčius už sodo pastatą ir sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (el.b. 74 l.)

8. 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

9. Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

10. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 1995 m. kovo 30 d., mirus pareiškėjo sutuoktinei L. L. baigėsi bendroji jungtinė N. L. ir L.L. kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

11. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusiosios L. L. turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 punktas), tačiau jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad N. L. po L. L. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą L. L. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

14. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

15. Šioje byloje teismas patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo N. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T. M., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai valdydamas mirusiosios turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.