- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-2670-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01696-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, kai ginčo šalis siejo prievoliniai santykiai.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą A. Ž. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti prievoles – grąžinti ieškovui pagal ieškovo ir atsakovo sudarytas lizingo sutartis naudotą ir valdytą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu buvo sudarytos lizingo sutartys, kurios atsakovui nevykdant savo finansinių įsipareigojimų, vienašališkai ieškovo nutrauktos. Nors atsakovas, nutraukus lizingo sutartis, turėjo grąžinti lizingo sutarčių pagrindu valdytą turtą, tačiau to nėra padaręs iki šiol.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui pagal lizingo sutartis naudotą ir valdytą turtą, priteisė iš atsakovo ieškovui ir valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas tinkamai vykdė prisiimtus finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, per nustatytą terminą įvykdė reikalavimą sumokėti susidariusią skolą ar kad yra grąžinęs ieškovei turtą.
Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovo atliktas vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas atitinka CK 6.217 str. 5 d. reikalavimus ir lizingo sutarčių 11 p. nuostatas. Lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo atsakovas šioje byloje neginčijo (atsakovas nepateikė priešieškinio). Atsakovas teismui nepateikė atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti rašytinių įrodymų, kad buvo tartasi dėl Lizingo sutarčių pratęsimo ar atnaujinimo, kad lizingo sutartys būtų atnaujintos.
Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, jog nagrinėjamo ginčo atveju turi būti taikoma pirkimo - pardavimo išsimokėtinai santykius reguliuojanti teisės norma – CK 6.414 str. 1 d., kuri numato, jog tuo atveju, kai pirkėjas yra sumokėjęs daugiau kaip pusę daiktų kainos, pardavėjas neturi teisės reikalauti grąžinti daiktus. Byloje neginčytinai nustatyta, jog šalys sudarė lizingo sutartis, nes pagrindinis atsakovo tikslas sudarant lizingo sutartį buvo gauti turto valdymo ir naudojimo teises, bei naudojant šį turtą uždirbti tam tikras pajamas, o ne įgyti turtą nuosavybės teise.
Anot teismo, atsakovo teiginiai, nutraukus lizingo sutartis anksčiau termino, turtas, už kurį sumokėta daugiau kaip pusę jo kainos lizingo, turėtų priklausyti jam, iš esmės prieštarauja lizingo sutarčių 11.2.3 punktui. Teismo nuomone, nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo atsakovui įgyti nuosavybės teisę į lizinguotą turtą (CK 4.47 str., lizingo sutarčių 10.2 p.), todėl ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti jam ginčo turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1) teismas šioje byloje išnagrinėjo jam neteismingą bylą. Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovą įpareigoti grąžinti jam turtą, kurio rinkos vertė pagal pačios ieškovės pateiktus vertinimus sudaro 137.420 Lt. Taigi ieškinys turėjo būti reiškiamas Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumo taisykles. Tai reiškia, kad priimant sprendimą buvo pažeistas CPK 329 str. 1 d. 6 p., todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla gražintina nagrinėti iš naujo.
2) Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui pateikė dokumentus – mokėjimo pavedimus, kurie patvirtina, kad ir po sutarčių nutraukimo jis toliau vykdė mokėjimus ir atsiskaitymus pagal lizingo sutartis, nes 2010 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą dėl lizingo sutarčių atnaujinimo. Iš byloje pateiktos 2012 m. vasario 28 d. suvestinės matyti, jog po lizingo sutarčių nutraukimo atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 76 312,44 Lt. Todėl teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas pinigines sumas mokėjo, o ieškovas tam neprieštaravo, t.y. konkliudentiniais veiksmais pripažino faktiškai esamą susitarimą. Ieškovas neginčija, jog atsakovas po sutarčių nutraukimo yra sumokėjęs 76 312,44 Lt, nors 2010 m. lapkričio 26 d. pranešime buvo nurodyta tik 63 387,61 Lt suma. Teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad ieškovas siekia sugražinti techniką, už kurią jau faktiškai yra sumokėta.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundąprašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais atsikirtimais:
1) Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas vindikacinis ieškinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis pareiškiamas neteisėtai valdančiam svetimą turtą asmeniui, su kuriuo savininko sesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Ieškovė pareiškė asmeninį ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę, kuris nelaikytinas vindikaciniu ieškiniu, ieškovės reikalavimas turi būti laikomas neturtiniu ir apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 2 p). Taigi ginčas yra neturtinis, jo materialinis teisinis reikalavimas nėra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu.
2) Lizingo sutartys yra nutrauktos laikantis tiek sutartyse, tiek CK 6.217 str. įtvirtintos vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos. Pagal CK 6.503 str. ir 6.567 str., finansinės nuomos (lizingo) sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku iki pat galutinio lizingo sutarties dalyko išpirkimo išlieka ne jo naudotojas, o daikto nuomotojas, todėl atsakovo sumokėtų įmokų dalis nesudaro pagrindo jam būti tam tikros turto dalies savininku. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo tartasi dėl lizingo sutarčių nutraukimo anuliavimo ar lizingo sutarčių atnaujinimo, atsakovas lizingo sutarčių nutraukimo neginčijimo, taigi privalo grąžinti teisėtam savininkui priklausantį turtą. Ginčo šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu klientas nevykdo ar netinkamai vykdo lizingo sutarčių ar kitų sutarčių tarp lizingo bendrovės ir kliento slygas, iš įmokėtų ar mokėtinų sumų lizingo bendrovė turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį tarp lizingo bendrovės ir kliento, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo klientas, mokėdamas lizingo bendrovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Dėl teismingumo.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš esmės dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo. Nors šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas atitinka pažeistų teisių prigimtį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į visetą aplinkybių. Pirma, šalių nebesieja sutartiniai santykiai, kadangi lizingo sutartys ieškovo buvo vienašališkai nutrauktos (b. l. 25). Antra, pagal lizingo sutarčių bendrosios dalies sąlygas (4.1. – 4.6.2 p.) ir CK 6.567 str. apeliantui lizingo dalykai nuosavybės teise būtų perėję tik visiškai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, todėl lizingo dalykai iki šiol nuosavybės teise priklauso ieškovui UAB „Swedbank lizingas“. Trečia, lizingo sutarčių bendrosios dalies 11.2.2. p. bei CK 6.574 str. įtvirtinta apelianto pareiga ieškovui nutraukus lizingo sutartis grąžinti ieškovui lizingo dalykus, kadangi nutrūkus sutarčiai išnyksta ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis yra valdomas toks turtas. Taigi apeliantas negrąžindamas ginčo objektų ieškovui iš esmės pažeidžia jo teisėtus interesus bei teises, o apelianto pasirinktas prievolinių teisių gynimo būdas – įpareigoti grąžinti jam lizingo dalykus, yra tinkamas jų atstatymo būdas (CK 1.137 str.).
Kasacinis teismas savo teisminėje jurisprudencijoje pasisakydamas dėl turtinio ir neturtinio ieškinio kriterijų yra išaiškinęs, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Šiuo atveju ginčo dalykas yra susijęs su kilnojamųjų objektų, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui, grąžinimu jam iš neteisėto valdymo, taigi bet kuriuo atveju patenkinus ieškinį ieškovo turimo turto apimtis nepasikeis, todėl toks reikalavimas yra neturtinio pobūdžio. Pagal ieškinio priėmimo metu galiojusią CPK 26 str. 1 d. (redakcija iki 2011 m. spalio 1 d.) nagrinėjamo pobūdžio neturtiniai reikalavimai pirmąja instancija buvo teismingi apylinkės teismams, dėl šios priežasties pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs skundžiamu sprendimu ginčą iš esmės nepažeidė rūšinio teismingumo taisyklių.
Dėl sutarčių nutraukimo.
Tiek sutartiniams santykiams sukurti, tiek jiems atkurti po vienašalio santykių nutraukimo yra būtina šalių suderinta valia, išreikšta konkrečiais veiksmais (CK 6.162, 6.173 str.). Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto vertinimu, kad jo atlikti mokėjimai laikytini minėto pobūdžio veiksmais, kuriems esant tarp bylos šalių buvo atkurti lizingo sutartiniai santykiai. Byloje nenustatyta, kad apeliantas teismine tvarka būtų ginčijęs ieškovo veiksmų neteisėtumą vienašališkai nutraukiant jų tarpusavyje sudarytas lizingo sutartis. Todėl preziumuojama, jog sutiko esant teisėtą pagrindą tokiems ieškovo veiksmams. Aplinkybė, jog apeliantas ir po sutarčių nutraukimo toliau atliko mokėjimus, o ieškovas juos priėmė, savaime nesuponuoja, kad tokiu būdu buvo pripažinta, kad lizingo sutartiniai santykiai tęsiasi toliau. Į bylos šalių sudarytų lizingo sutarčių bendrosios dalies 11.2.3. p. iš esmės perkelta CK 6.574 str. įtvirtinta norma, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tokia nuostata reiškia, jog lizingo sutarčių nutraukimas savaime nepanaikino apelianto prievolės įvykdyti savo įsipareigojimus, o jų tolimesnis vykdymas ir tokio vykdymo priėmimas negali būti laikomas konkliudentiniais veiksmais, kaip tai apibrėžta CK 1.64 str. 1 d. Aplinkybė, kokią sumą apeliantas yra sumokėjęs ieškovui, nėra susijusi su šios bylos ginčo dalyku, tačiau turės reikšmę sprendžiant apelianto civilinės atsakomybės klausimą pagal CK 6.574 str. ieškovui galimai reiškiant atskirą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ar apelianto atgręžtinio reikalavimo teisės į ieškovą dėl nepagrįsto praturtėjimo įgyvendinimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.